Susirgote? Pasitikrinkite, kokių garantijų galite tikėtis dėl ligos išmokų ir atostogų

Daugėjant ligos atvejų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdaviai privalo laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos dėl ligos išmokų mokėjimo bei darbuotojų teisių atostogų ir darbo santykių klausimais.

Pirmąsias ligos dienas apmoka darbdavysPagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui turi skirti darbdavys. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, ši nuostata galioja visiems, nepriklausomai nuo sukaupto socialinio draudimo stažo: „Darbdavys neturi teisės atsisakyti mokėti, nes tokia pareiga įtvirtinta teisės aktuose.“

Kiek gali siekti ligos išmoka?

Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkrečią sumą nustato pats darbdavys, tačiau ji turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai supažindinami raštu. Jei žmogus suserga dar nepradėjęs dirbti pagal darbo sutartį, išmoka jam nepriklauso.

Atostogų perkėlimas dėl ligos

Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Vis dėlto atostogos neprasitęsia automatiškai – sprendimas priimamas tik šalių susitarimu.

Atleisti dėl ligos – draudžiama

Vien tik nedarbingumo faktas negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbdaviai turi vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis pats savaime negali būti pretekstas atleidimui“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Nedarbingumo metu – jokių darbų

Asmuo, turintis galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, privalo laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedirbti. Pažeidęs šią pareigą, darbuotojas rizikuoja netekti ligos išmokos. Svarbu ir tai, kad darbdavys negali versti darbuotojo dirbti ligos metu ar atsisakyti nedarbingumo – tai būtų teisės aktų pažeidimas.

Kaip ligos laikotarpis skaičiuojamas darbo grafike?

Nors nacionaliniai teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, ar nedarbingumo laikotarpis įtraukiamas į suminę darbo laiko apskaitą, Europos Sąjungos teisė numato, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbuotojo darbo valandų. Todėl darbuotojo darbo norma proporcingai mažinama, o valandos neturi būti perkeliamos į kitus mėnesius.

Išbandymo laikotarpio pratęsimas

Jeigu darbuotojas serga bandomuoju laikotarpiu, šis laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek, kiek darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Maksimali išbandymo trukmė – trys mėnesiai, tačiau ji skaičiuojama tik faktiškai dirbtam laikui.

Nuotolinis darbas, jei nedarbingumo pažymėjimas neišduotas

Svarbu akcentuoti, kad jei darbuotojas jaučiasi prastai, bet jo sveikatos būklė nėra tokia, kad reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, jis gali dirbti nuotoliniu būdu – tačiau tik susitaręs su darbdaviu. „Tokiu atveju būtina įvertinti, ar darbas iš namų nekelia pavojaus sveikatai ir yra realiai įmanomas pagal darbo funkcijas“, – atkreipia dėmesį VDI kancleris.

VDI akcentuoja, kad darbdavių pareiga – tinkamai užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir laikytis įstatymų reikalavimų. „Tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio atsakomybė, kuri lemia pasitikėjimą ir darbo santykių stabilumą“, – sako Š. Orlavičius.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Sveikiname VšĮ Elektrėnų ligoninės bendruomenę, VšĮ Elektrėnų ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę Astą Uscilaitę - Šimonienę, LSADPS pirmininkę Rūtą Kiršienę ir visus narius su ypatinga švente – 60 metų veiklos jubiliejumi!  https://www.facebook.com/elektrenuligonine

VDI primena, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą, pavyzdžiui, dėl neteisėto atleidimo, laiku ir teisingai neišmokėto darbo užmokesčio ar kita.

Siekiant apginti pažeistas teises, svarbu atsižvelgti į Darbo kodekse įtvirtintus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus: į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą darbo santykių dalyvis gali kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

„Praleistas prašymo pateikimo terminas darbo ginčų komisijos sprendimu gali būti atnaujintas, tačiau tik tais atvejais, kai termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, pavyzdžiui, kai minėtas terminas praleistas dėl ligos ar kitų priežasčių, – VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais praleistas prašymo pateikimo terminas yra atnaujinamas. – Taigi, teikiamame prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo svarbu nurodyti termino praleidimo priežastis. Norėtųsi akcentuoti, kad teisės aktuose neįtvirtintas svarbių priežasčių sąrašas, todėl darbo ginčų komisijos, spręsdamos dėl termino atnaujinimo, kiekvieną situaciją vertina individualiai. Visgi, jeigu darbo ginčų komisija termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.“

Skyriaus vedėja pabrėžia, kad darbo ginčų komisijos 2025 metų I pusmetį iš 10 645 prašymuose iškeltų reikalavimų 543 atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino, todėl ragina nedelsti ir, prireikus, laiku kreiptis į darbo ginčų komisijas.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.