Naujienos
-
Pirmadienis, 2026 Kovas 16
Seimas kovo 12 d. nusprendė svarstyti Vyriausybės pateiktus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo aiškiau reglamentuoti darbo santykius, stiprinti kolektyvines sutartis ir supaprastinti darbo ginčų bei streikų procedūras. Projektui po pateikimo pritarė 57 parlamentarai, susilaikė 2, o prieštaravusių – nebuvo.
Pakeitimais numatoma tikslinti individualių darbo santykių reguliavimą – didinti delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą, aiškiau reglamentuoti darbo užmokestį priešventinėmis dienomis, atsiskaitymo tvarką nutraukiant darbo sutartį bei išplėsti darbo santykių nutraukimo pagrindus.
Be to, keičiamos ir kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo bei kt.
DK pakeitimais taip pat siūloma suteikti daugiau lankstumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių darbo užmokestis siekia mažiau nei du vidutinius darbo užmokesčius. Jiems būtų užtikrinamos lankstesnės sutarties sąlygos ir iki 6 mėnesių trukmės bandomasis laikotarpis.
Kolektyvinių darbo santykių srityje siūloma plėsti kolektyvinių sutarčių taikymą, suteikti daugiau galimybių dėl atostogų naudojimo ir nuotolinio darbo sąlygų, taip pat stiprinti darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose.
Taip pat planuojama didinti baudas už darbo teisės pažeidimus sprendžiant kolektyvinius ginčus, trumpinti ginčų nagrinėjimo terminus ir valstybės lėšomis apmokėti tarpininkų darbą. Be to, siūloma efektyvinti streikų reguliavimą – ilginti įspėjamojo streiko trukmę bei numatyti darbuotojų apsaugą po streiko.
Pakeitimus dar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o galutinis pakeitimų svarstymas numatytas gegužės 12 d.
LPSK informacija.
-
Antradienis, 2026 Kovas 10
Kaip šiomis pavasario dienomis upės laužia ledus, taip ir anuomet, drauge su atkurta Lietuvos nepriklausomybe gimusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga pamažu pralaužė darbdavių ir valdžios priešpriešą.
„Pakeisti daiktus ar atlikti poliklinikų remontus buvo daug paprasčiau nei pakeisti žmonių mąstyseną ir įtikinti, kad profesinė sąjunga siekia kur kas ilgaamžiškesnių tikslų nei vien dalinti šaldytuvus ar kelialapius į poilsiavietes“, – prisiminė 1994 m. prie Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vairo stojusi Aldona Baublytė. Atkurta valstybės nepriklausomybė veikliai moteriai suteikė naują impulsą veikti ir telkti bendraminčius eiti drauge.
Beveik tris dešimtmečius profesinei sąjungai vadovavusi, į tarptautinių organizacijų gretas ją atvedusi ir valdžios bei darbdavių pripažinimą organizacijai pelniusi Aldona Baublytė sveikatos sistemos pokyčius matė ir iš vidaus – ji vadovavo Vilniaus rajono poliklinikos laboratorijai.
„Savo valstybę auginame visi kartu, todėl linkiu mąstyti plačiau. Visi esame rytdienos kūrėjai, tad turime dirbti ir veikti taip, kad galėtume vienas kitu pasitikėti ir vienas kitą paremti. Būtent Kovo 11-oji yra puiki proga stabtelti ir prisiminti, kad laisvė nėra duotybė. Laisvę ir visa tai, ką sukūrėme, turime saugoti, branginti ir puoselėti“, – sakė Aldona Baublytė.
Sveikindama su valstybės švente Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė akcentuoja pradėtų darbų tęstinumą ir prioritetus: pagalbą ir pagarbą dirbančiam žmogui.
Vienybė težydi!
-
Antradienis, 2026 Kovas 10
-
Ketvirtadienis, 2026 Kovas 05
-
Trečiadienis, 2026 Kovas 04
Darbo ginčų komisijos 2025 m. gavo 8 984 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Kaip ir ankstesniais metais, pirmoje vietoje pagal iškeltų bei išnagrinėtų reikalavimų skaičių (apie 72 proc. visų reikalavimų) atsidūrė darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – dėl neturtinės žalos atlyginimo, ketvirtoje – dėl darbo sutarties sąlygų, penktoje – dėl turtinės žalos (materialinės atsakomybės).
Apie 97 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia darbo ginčų (apie 22 proc.) buvo su transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėmis, antroje vietoje (apie 12 proc.) – su statybos sektoriaus įmonėmis, trečioje (apie 9 proc.) – su apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonėmis.
Iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 29,9 proc. buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant arba tenkinant iš dalies pareikštus reikalavimus. Apie 19 proc. reikalavimų buvo atmesti, apie 26 proc. – išspręsti taikos sutartimi, o apie 13 proc. sudarė atvejai, kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio arba jo metu.
2025 m. darbo ginčų komisijos priteisė 14,65 mln. Eur, iš kurių 14,46 mln. Eur – darbuotojų naudai, o 0,19 mln. Eur – darbdavių naudai. Plačiau skaitykite čia: Darbo ginčų komisijos informacija .