Naujienos
-
Pirmadienis, 2025 Rugsėjis 15
Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tai reiškia, kad sudarydamos darbo sutartį šalys privalo susitarti dėl darbo užmokesčio per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis). Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Tuo atveju, kai atliekamas kvalifikuotas darbas (reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai), darbdavys privalo mokėti didesnį darbo užmokestį.
„Darbo užmokestis nėra darbdavio gera valia – tai yra įstatymo numatyta pareiga. Atlyginimo klausimai – vieni svarbiausių darbo santykiuose, todėl kiekvienas darbuotojas turi žinoti savo teises, o darbdavys – atsakomybę tinkamai jas užtikrinti“, – pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbo apmokėjimo sistema
Svarbu, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų apibrėžta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, kurią privalo patvirtinti darbdavys, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Pabrėžtina, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.
Kaip mokamas darbo užmokestis
Pažymėtina, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus sprendžiant bylas dėl diskriminacijos. „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus ir tam tikrus, įstatyme numatytus užsieniečius, kurie turi teisę dirbti“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Darbo užmokesčio mokėjimo terminai
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Kancleris pažymi, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
„Toks reguliavimas turėtų būti suprantamas taip, kad darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo, – pažymi kancleris Š. Orlavičius. – Taip pat šalys būtent atleidimo metu gali susitarti dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, jei išmokos iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio bus išmokamos vėliausiai atleidimo iš darbo dieną.“
Netinkamo atsiskaitymo pasekmės
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos (darbo sutartis ar vietiniai teisės aktai) nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos iki pat atsiskaitymo dienos.
„Jeigu darbo santykiai jau yra pasibaigę ir su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, pavyzdžiui, atleidimo dieną neišmokėtas visas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų skaičiavimo pagrindu imamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o konkreti suma, kurią darbdavys uždelsė sumokėti. Kai uždelsta atsiskaityti trumpiau negu vieną mėnesį, uždelsta sumokėti suma turėtų būti apskaičiuojama proporcingai uždelstam atsiskaitymo laikotarpiui.“
Ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio
Visais atvejais tiek darbdavys, tiek darbuotojas, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, taip pat ir ginčai dėl neteisingo atsiskaitymo su darbuotoju, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu ar suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą, darbo ginčų komisijai VDI adresu. Pažymėtina, kad ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų statistiškai išlieka vieni dažniausiai nagrinėjamų darbo ginčų komisijose.
VDI informacija
-
Antradienis, 2025 Rugsėjis 09
Prasmingas profesinių sąjungų narių renginys - mokymai!
-
Penktadienis, 2025 Rugsėjis 05
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga su nerimu stebi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovo konkurso peripetijas, nes mums rūpi mūsų narių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) profesinės sąjungos narių likimas. Pirmininkas Renatas Liberis deklaravo, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu labai išaugo narystė, šiuo metu vienija net per 160 savo darbuotojų, nes jie jaučiasi nesaugūs dėl savo ateities.
Prieš akis – jau trečią kartą skelbiamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovo konkursas. Brangios įrangos prikimštos ir didelę kompetenciją deklaruojančios laboratorijos atstovai nuogąstauja, kad į šią kėdę vargiai gali sėsti tokią pat aukštą kartelę atitinkantis žmogus. Laikinoji įstaigos vadovė Svajūnė Muralytė aiškina, kad sparnus įstaigai gerokai pakirpo tai, jog ši prieš kelerius metus tapo NVSC padaliniu. Sumenkęs statusas, neblizgantis vadovo atlyginimas ir neaiškus darbo modelis – visa tai atbaido ne tik potencialius kandidatus, bet ir eilinius darbuotojus. Plačiau apie tai Lietuvos sveikata Nr.36
Aktalius straipsnius sveikatos tema rasite ir Publicum sanitas Nr.36
-
Antradienis, 2025 Rugsėjis 02
Darbuotojų profesinis tobulėjimas yra ne tik svarbus, bet ir įstatymų saugomas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Tai naudinga tiek darbuotojui, tiek darbdaviui: vienam suteikia galimybę siekti asmeninių tikslų, o kitam stiprina įmonės konkurencingumą ir darbo kokybę.
„Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, kurie mokosi ar studijuoja, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė. – Tai reiškia, kad darbdaviai turi pareigą užtikrinti galimybę suderinti darbą su studijomis – suteikti mokymosi atostogas, pritaikyti darbo grafiką ar sudaryti pameistrystės sutartį, ir tai naudinga abiem pusėms, nes darbuotojai įgyja naujų žinių, o įmonės – motyvuotus ir kvalifikuotus specialistus.“
Mokymosi atostogos
Darbuotojai, studijuojantys pagal formaliojo švietimo programas, turi teisę į mokymosi atostogas. Pagal Darbo kodeksą joms taikoma ši tvarka:
- pasirengti ir laikyti egzaminams – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;
- pasirengti ir laikyti įskaitoms – po 2 kalendorines dienas;
- laboratoriniams darbams ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose;
- diplominio (bakalauro, magistro) darbo, disertacijos ar meno projekto baigimui ir gynimui – 30 kalendorinių dienų;
- pasirengti ir laikyti valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams – po 6 kalendorines dienas.
Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais įstatyme numatytais atvejais. Tačiau svarbu žinoti, kad vien dalyvauti paskaitose atostogos nesuteikiamos. „Beje, svarbu akcentuoti, kad mokymosi atostogos iki 10 darbo dienų per metus yra apmokamos ne mažiau kaip puse vidutinio darbo užmokesčio, jei darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei penkerius metus“, – primena Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Darbo laiko derinimas su studijomis
Studijų laikotarpiu darbuotojai gali prašyti individualaus darbo laiko režimo, kuris leidžia suderinti darbo grafiką su studijų tvarkaraščiu. Taip pat darbdavys privalo tenkinti prašymus suteikti kasmetines atostogas, jei jos reikalingos egzaminams, įskaitoms laikyti ar baigiamajam darbui rengti.
Pameistrystės darbo sutartis
Dar viena galimybė derinti darbą ir mokymąsi – pameistrystės darbo sutartis. Ji sudaroma, kai darbuotojas nori įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijas darbo vietoje. Tokia sutartis paprastai trunka iki 6 mėnesių, tačiau kartu su mokymo sutartimi gali būti ir ilgesnė.
„Tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo užmokestis, kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
VDI Informacija
-
Penktadienis, 2025 Rugpjūtis 29
Nedarykite klaidų dar neprasidėjus darbo santykiams: ką būtina žinoti prieš pradedant dirbti?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius.
Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia
Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą. Tai gali būti valandinis atlygis, mėnesinė alga arba pareiginės algos pastovioji dalis. Šis reikalavimas taikomas visais atvejais, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
„Darbo užmokesčio nenurodymas skelbime – tai teisės pažeidimas ir kartu pasitikėjimo darbdaviu praradimas, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Skaidrumas turi prasidėti nuo pirmosios skelbimo eilutės – tik tuomet kandidatai gali objektyviai įvertinti pasiūlymą dar prieš pokalbį.“
Ikisutartiniai santykiai – atsakomybė abiem pusėms
Darbo kodeksas aiškiai numato, kad ikisutartiniuose santykiuose galioja kelios pamatinės pareigos: lyčių lygybė ir nediskriminavimas, sąžiningumo principas, būtinos informacijos suteikimas bei konfidencialumo laikymasis.„Darbdaviai kartais pamiršta, kad jų atsakomybė prasideda ne nuo pirmos darbo dienos, o nuo momento, kai jie paskelbia darbo pasiūlymą, taigi bet koks neatsargus pasakymas ar veiksmas gali tapti ginčo priežastimi, – pažymi Š. Orlavičius. – Todėl rekomenduojame nusimatyti aiškias atrankos tvarkas ir griežtai jų laikytis.“
Būtinosios darbo sutarties sąlygos
Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, kai šalys susitaria dėl būtiniausių sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Sutartis privalo būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, vienas jų paliekamas darbuotojui. Apie priėmimą į darbą darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki darbo pradžios.
„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojas pradeda dirbti be rašytinės sutarties. Tai reiškia – vykdomas nelegalus darbas, prarandamos visos darbuotojo teisės. Tiek darbdaviui, tiek darbuotojui būtina užtikrinti, kad formalumai būtų atlikti tinkamai“, – akcentuoja VDI kancleris.
Darbo laikas, bandomasis laikotarpis ir kiti susitarimai
Darbdavys ir darbuotojas privalo tiksliai apsibrėžti darbo laiką – be neaiškių formuluočių „ne mažiau kaip“ ar „nuo iki“. Jei nėra tikslumo, ginčai tampa beveik neišvengiami. Bandomasis laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių, o trumpesnėse sutartyse jis turi būti proporcingai mažesnis.
„Svarbiausia – aiškiai ir sąžiningai įvardyti viską, kas gali turėti reikšmės darbo santykiams, – sako Š. Orlavičius. – Tokiu būdu užkertamas kelias ginčams, o abi pusės žino, ko tikėtis.“
Sutarties įsigaliojimas ir galimos pasekmės
Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti. Jei darbuotojas neatvyksta į darbą, darbdavys turi teisę sutartį anuliuoti. Jei sutartis neįsigalioja ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti kompensaciją, kurios dydis gali siekti vieno mėnesio darbo užmokestį.
Vis dėlto priešinga situacija taip pat įmanoma – jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, bet neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio (mažiausiai prieš tris darbo dienas) ir neatvykus į darbą sutartu laiku, tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Žalos dydis negali viršyti darbuotojo darbo užmokesčio už sulygtą darbo laikotarpį ir jis negali būti didesnis nei dviejų savaičių atlygis.
Skaidrumas – kelias į pasitikėjimą
„Kiekviena klaida, padaryta dar neprasidėjus darbo santykiams, gali kainuoti brangiai – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Skaidrumas, atsakomybė ir pagarba vienas kitam šiame etape yra kertiniai principai, be kurių neįmanoma kurti tvarių darbo santykių“, – reziumuoja VDI kancleris.
VDI ragina darbdavius jau atrankos etape laikytis teisės aktų, užtikrinti aiškų ir sąžiningą bendravimą, o darbuotojus – nepradėti darbo tol, kol nepasirašyta darbo sutartis ir oficialiai nepranešta apie įdarbinimą. Tik taip galima užtikrinti, kad darbo santykiai prasidėtų teisėtai ir be rizikos ateityje.
VDI informacija