Vasaros metu daugelis žmonių renkasi atostogas, nes tai puikus metas pailsėti nuo kasdienės rutinos. Taigi, artėjant kasmetinių atostogų sezonui, norėtume priminti darbuotojams apie atostoginių apskaičiavimo tvarką.
Žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą.
Primename, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, tvarka.
Koks yra vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis?
Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (arba jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos birželio mėn., tokiu atveju skaičiuojant atostoginius skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., t. y. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš kovo–gegužės mėn. darbo užmokesčio ir dirbto laiko.
Kokios sumos įskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį?
Įskaitomos visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos, kurios sumokėtos už atliktą darbą, t. y.:
Kokios sumos neįskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį?
Neįskaitomos tos sumos, kurios gautos ne už atliktą darbą, pavyzdžiui, atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai, nekonkuravimo kompensacija, apmokėjimas už prastovą, švenčių proga mokamos premijos ir kt.
Kaip skaičiuojami atostoginiai?
Darbdavys skaičiuoja vidutinį dieninį arba vidutinį valandinį darbo užmokestį. Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.
Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 62 dienas, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 62 d. d. = 96,77 Eur. Gautas dieninis įkainis dauginamas iš suteiktų atostogų dienų skaičiaus.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas naudosis 10 darbo dienų kasmetinių atostogų, jo atostoginių suma sudarys 96,77 Eur × 10 d. d. = 967,70 Eur.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 460 valandų, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 460 d. val. = 13,04 Eur.
Gautas valandinis įkainis dauginamas iš suteiktų kasmetinių atostogų valandų skaičiaus.
Pavyzdžiui, darbuotojas, kurio darbo laiko norma yra 40 val., per savaitę naudojasi kasmetinėmis atostogomis 5 darbo dienas, tai jo atostoginių suma bus 13,04 Eur × 40 val. = 521,60 Eur. C
Kokie laikotarpiai neįskaitomi į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laiką?
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
Tokie laikotarpiai gali būti atostogos, laikinasis nedarbingumas, prastova ar kt.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., tačiau visą gegužės mėn. darbuotojas naudojosi laikinuoju nedarbingumu, atostoginiai bus skaičiuojami iš kovo–balandžio mėn. ir per šiuos mėnesius gautų sumų už atliktą darbą.
Jeigu darbuotojas visą skaičiuojamąjį 3 mėn. laikotarpį nedirbo ir negavo pajamų už atliktą darbą, tuomet vidutinis darbo užmokestis bus nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.
Pavyzdžiui, po 2 metų trukusių tikslinių atostogų darbuotojas nusprendžia iš karto pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto dydžio. Skaičiuojant atostoginius į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktos visos sumos, sulygtos pagal darbo sutartį, kurios darbuotojui būtų mokamos, jeigu jis skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs. Priskaičiuotas darbo užmokestis dalijamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus, kurį darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs.
Kaip mokami atostoginiai, kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis?
Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas arba mažesnis nei 5, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis (ne darbo dienomis). Savaitė turėtų būti suprantama kaip bet kuris 7 kalendorinių dienų laikotarpis. Kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o darbo sutartyje nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma, tokiu atveju suteikiant savaitės (7 k. d.) trukmės kasmetines atostogas atostoginiai apskaičiuojami 40 val. dauginant iš apskaičiuoto vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio.
Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai keitėsi darbuotojo darbo laiko norma?
Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pavyzdžiui, darbuotojas dirbo 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus teisės aktuose. Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai, kurią darbuotojas dirbo tuo laikotarpiu, už kurį yra suteikiamos atostogos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui suteikiama 20 d. d. atostogų, iš kurių 5 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 40 valandų per savaitę, o 15 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 50 valandų per savaitę, atitinkamai pagal dirbtą darbo laiko normą turėtų būti apskaičiuojami ir išmokami atostoginiai.
Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai darbuotojo kasmetinės atostogos tęsiasi per daugiau nei vieną mėnesį?
Vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką apskaičiuojamas vieną kartą. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 mėn. prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Pavyzdžiui, jeigu kasmetinės atostogos prasideda birželio ir baigiasi liepos mėn., vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra gegužės, balandžio ir kovo mėn.
Skaičiuojamasis laikotarpis nekinta, nepaisant to, ar už kasmetines atostogas išmokama prieš jų pradžią, ar kartu su einamojo mėnesio darbo užmokesčiu.
Daugiau informacijos apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką rasite mūsų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo atmintinėje (PDF).
Kontaktams:
Valstybinė darbo inspekcija
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Artėjant šiltajam metų sezonui keičiasi ne tik orai, bet ir darbo santykių aktualijos. Vasarą prasideda atostogų metas, daugiau dirbama lauke, o dalis darbuotojų pageidauja laikinai darbą perkelti į kitą vietovę – pavyzdžiui, sodybą, pajūrį ar net užsienį. Visa tai lemia specifinius iššūkius, kuriems būtina iš anksto pasiruošti.
Atkreipiame dėmesį, kad vasaros laikotarpiu dažniausiai pasitaiko trys pagrindiniai klausimai, susiję su darbo santykiais. Tai – kolegų pavadavimas atostogų metu, darbo sąlygos per karščius ir darbostogų – darbo iš kitos vietos – organizavimas.
Tam, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galėtų išvengti nesusipratimų ar galimų teisinių pažeidimų, primename svarbiausius principus ir rekomendacijas.
Pavaduojate kolegą? Turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis
Kai dėl atostogaujančių kolegų padidėja darbo krūvis, svarbu neužmiršti, kad darbuotojas už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi gauti padidintą darbo užmokestį.
„Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pasak jo, jei darbuotojui tenka atlikti tas pačias pareigas, bet viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu. Tokiu atveju mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis už viršvalandžius, kaip numatyta Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas jau yra numatytas kaip viena iš funkcijų, papildomas darbo užmokestis priklauso tik tuo atveju, jeigu pavaduojant viršijamas įprastas darbo laikas ar darbo krūvis.
Jei darbuotojas laikinai ar nuolat atlieka kitą funkciją nei nustatyta jo darbo sutartyje, tai jau laikoma papildomu darbu pagal Darbo kodekso 35 straipsnį – dėl to būtinas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame būtų nurodyta funkcijų apimtis, atlygis, laikas ir kita.
„Bet kuriuo atveju – net jei dirbama pagal kelis susitarimus – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Darbas per karščius: sauga – svarbiausia
Karščiai – ne tik diskomfortas, bet ir pavojus sveikatai. Vasarą ypač svarbu užtikrinti saugias darbo sąlygas – tiek biuruose, tiek lauke. Vyraujant aukštai temperatūrai, didėja organizmo perkaitimo rizika, kyla pavojus sveikatai ir gyvybei.
„Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą. Todėl darbdaviai privalo įvertinti rizikas ir imtis atitinkamų prevencinių priemonių“, – teigia VDI vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Jei dirbama biure, oro temperatūra neturi viršyti 28 °C, o fiziškai dirbantiems – 26 °C. Patalpos turi būti vėdinamos arba kondicionuojamos. Lauko darbuotojai turi dėvėti natūralaus pluošto, šviesią aprangą, naudoti galvos apdangalus, gerti daug vandens ir daryti pertraukas.
Kai aplinkos temperatūra viršija 28 °C, darbuotojams turi būti skiriamos specialios pertraukos – ne rečiau kaip kas 1,5 valandos, ne mažiau kaip 40 minučių per pamainą.
Darbdaviai taip pat turėtų:
Darbuotojai turi rūpintis savimi ir kolegomis – vengti tiesioginių saulės spindulių, vilkėti tinkamą aprangą, stebėti savijautą, gerti daug skysčių ir, jei pasijunta blogai, nedelsti kreiptis pagalbos.
Darbostogos: kur riba tarp darbo ir poilsio?
Vasara – metas, kai darbuotojai dažnai nori darbą perkelti į kitą vietovę ar net kitą šalį, pavyzdžiui, dirbti iš sodybos ar prie jūros. Vis dėlto būtina žinoti, kad teisės aktuose „darbostogų“ sąvokos nėra.
„Jeigu darbdavys siunčia darbuotoją dirbti kitur – tai turi būti įforminta kaip komandiruotė. Tokiu atveju darbuotojui išsaugomas atlyginimas, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos išlaidos“, – aiškina Š. Orlavičius.
Jei darbuotojas pats pageidauja kurį laiką dirbti iš kitos vietos – būtinas susitarimas dėl nuotolinio darbo. Turi būti nustatyta:
darbo vieta,
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad profesinės rizikos vertinimą nuotolinėse darbo vietose organizuoja (ir yra už tai atitinkamai atsakingi) darbdavį atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys gali sudaryti sutartį fiziniu asmeniu ir juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Daugiau informacijos apie profesinės rizikos vertinimą, organizuojant darbą nuotoliniu būdu, – mūsų nuotolinio darbo atmintinėje.
VDI ragina vasarą darbus planuoti atsakingai: užtikrinti skaidrų darbo organizavimą, tinkamai pasirūpinti darbuotojų sauga ir visada aiškiai susitarti dėl pasikeitusių darbo sąlygų.
Kontaktams:
Valstybinė darbo inspekcija
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

„Iš kur reikės paimti medikų“, – pečiais traukė gydymo įstaigų vadovai, iš visos Lietuvos sugūžėję į Palangoje vykusį Sveikatos vadybo forumą, kur buvo keliamas itin jautrus žmogiškųjų išteklių klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija gi ramina: valstybės finansuojamų vietų skaičius rezidentūroje didinamas. Tačiau Vyriausybės strateginės analizės centras įspėja: jei bendras studentų skaičius nedidės, po septynerių metų šalyje truks apie 50 specializacijų medikų. Apie tai ir daugiau savaitraštyje Lietuvos sveikata Nr.21 ir Publicum sanitas Nr.21
Artėjant vasaros atostogoms, kai daugelis moksleivių ieško galimybių įgyti pirmąją darbo patirtį, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų teisinių reikalavimų.
„Nepilnamečių darbas – tai atsakomybė, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai. Kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą, saugumą, teisę į mokslą ir pilnavertį poilsį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Toliau apžvelgiami pagrindiniai reikalavimai, įdarbinant nepilnamečius.
Amžius
Dirbti leidžiama nuo 14 metų. 14–16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus. 16–18 metų paaugliai gali dirbti sudėtingesnius darbus, tačiau jie negali pakenkti jauno žmogaus sveikatai, saugumui ir vystymuisi.Tėvų ar globėjų sutikimas
Įdarbinant 14–16 metų vaiką, būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas. Taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.
Papildomi saugos ir sveikatos reikalavimai
„Svarbu akcentuoti, kad nepilnamečiai gali dirbti ne visus darbus, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašą galima rasti čia.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbdavys, prieš įdarbindamas nepilnametį asmenį ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones.
Prievolė sudaryti darbo sutartį
Visais atvejais, įdarbinant asmenis, įskaitant ir nepilnamečius, privalo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Darbo ir poilsio laiko reikalavimai
„Taip pat svarbu žinoti vaikų ir paauglių darbo laiko trukmę ir taikomus minimalaus poilsio laiko reikalavimus, – sako Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbdaviai turi žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe arba namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.“
Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 val. per savaitę: iki 2 val. per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 val. per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.
Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto, rytais – nuo 6 iki 7 val., t. y. prieš pamokas. Be to, turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val.
Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 val.
VDI ragina darbdavius atsakingai įvertinti galimybes įdarbinti nepilnamečius ir nesusigundyti neformaliais susitarimais ar šešėline veikla ir primena, kad už pažeidimus gali grėsti administracinė ir (arba) Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė.
Kontaktams:
Valstybinė darbo inspekcija
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.