Naujienos
-
Antradienis, 2025 Geg 27
Artėjant šiltajam metų sezonui keičiasi ne tik orai, bet ir darbo santykių aktualijos. Vasarą prasideda atostogų metas, daugiau dirbama lauke, o dalis darbuotojų pageidauja laikinai darbą perkelti į kitą vietovę – pavyzdžiui, sodybą, pajūrį ar net užsienį. Visa tai lemia specifinius iššūkius, kuriems būtina iš anksto pasiruošti.
Atkreipiame dėmesį, kad vasaros laikotarpiu dažniausiai pasitaiko trys pagrindiniai klausimai, susiję su darbo santykiais. Tai – kolegų pavadavimas atostogų metu, darbo sąlygos per karščius ir darbostogų – darbo iš kitos vietos – organizavimas.
Tam, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galėtų išvengti nesusipratimų ar galimų teisinių pažeidimų, primename svarbiausius principus ir rekomendacijas.
Pavaduojate kolegą? Turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis
Kai dėl atostogaujančių kolegų padidėja darbo krūvis, svarbu neužmiršti, kad darbuotojas už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi gauti padidintą darbo užmokestį.
„Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pasak jo, jei darbuotojui tenka atlikti tas pačias pareigas, bet viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu. Tokiu atveju mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis už viršvalandžius, kaip numatyta Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas jau yra numatytas kaip viena iš funkcijų, papildomas darbo užmokestis priklauso tik tuo atveju, jeigu pavaduojant viršijamas įprastas darbo laikas ar darbo krūvis.
Jei darbuotojas laikinai ar nuolat atlieka kitą funkciją nei nustatyta jo darbo sutartyje, tai jau laikoma papildomu darbu pagal Darbo kodekso 35 straipsnį – dėl to būtinas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame būtų nurodyta funkcijų apimtis, atlygis, laikas ir kita.
„Bet kuriuo atveju – net jei dirbama pagal kelis susitarimus – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Darbas per karščius: sauga – svarbiausia
Karščiai – ne tik diskomfortas, bet ir pavojus sveikatai. Vasarą ypač svarbu užtikrinti saugias darbo sąlygas – tiek biuruose, tiek lauke. Vyraujant aukštai temperatūrai, didėja organizmo perkaitimo rizika, kyla pavojus sveikatai ir gyvybei.
„Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą. Todėl darbdaviai privalo įvertinti rizikas ir imtis atitinkamų prevencinių priemonių“, – teigia VDI vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Jei dirbama biure, oro temperatūra neturi viršyti 28 °C, o fiziškai dirbantiems – 26 °C. Patalpos turi būti vėdinamos arba kondicionuojamos. Lauko darbuotojai turi dėvėti natūralaus pluošto, šviesią aprangą, naudoti galvos apdangalus, gerti daug vandens ir daryti pertraukas.
Kai aplinkos temperatūra viršija 28 °C, darbuotojams turi būti skiriamos specialios pertraukos – ne rečiau kaip kas 1,5 valandos, ne mažiau kaip 40 minučių per pamainą.
Darbdaviai taip pat turėtų:
- įrengti atsivėsinimo vietas,
- aprūpinti darbuotojus vandeniu,
- vengti planuoti fizinius darbus nuo 11 iki 17 valandos,
- suteikti informaciją apie šilumos pavojus ir pirmąją pagalbą.
Darbuotojai turi rūpintis savimi ir kolegomis – vengti tiesioginių saulės spindulių, vilkėti tinkamą aprangą, stebėti savijautą, gerti daug skysčių ir, jei pasijunta blogai, nedelsti kreiptis pagalbos.
Darbostogos: kur riba tarp darbo ir poilsio?
Vasara – metas, kai darbuotojai dažnai nori darbą perkelti į kitą vietovę ar net kitą šalį, pavyzdžiui, dirbti iš sodybos ar prie jūros. Vis dėlto būtina žinoti, kad teisės aktuose „darbostogų“ sąvokos nėra.
„Jeigu darbdavys siunčia darbuotoją dirbti kitur – tai turi būti įforminta kaip komandiruotė. Tokiu atveju darbuotojui išsaugomas atlyginimas, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos išlaidos“, – aiškina Š. Orlavičius.
Jei darbuotojas pats pageidauja kurį laiką dirbti iš kitos vietos – būtinas susitarimas dėl nuotolinio darbo. Turi būti nustatyta:
darbo vieta,
- atsiskaitymo tvarka,
- suteiktos darbo priemonės,
- kompensacijos už patirtas išlaidas.
- Darbdavys taip pat atsako už darbuotojo saugą – privaloma įsitikinti, kad nuotolinė darbo vieta atitinka DSS reikalavimus, o darbuotojas moka tinkamai naudotis darbo priemonėmis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad profesinės rizikos vertinimą nuotolinėse darbo vietose organizuoja (ir yra už tai atitinkamai atsakingi) darbdavį atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys gali sudaryti sutartį fiziniu asmeniu ir juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Daugiau informacijos apie profesinės rizikos vertinimą, organizuojant darbą nuotoliniu būdu, – mūsų nuotolinio darbo atmintinėje.
VDI ragina vasarą darbus planuoti atsakingai: užtikrinti skaidrų darbo organizavimą, tinkamai pasirūpinti darbuotojų sauga ir visada aiškiai susitarti dėl pasikeitusių darbo sąlygų.
Kontaktams:
Valstybinė darbo inspekcija
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Pirmadienis, 2025 Geg 26
-
Ketvirtadienis, 2025 Geg 22
„Iš kur reikės paimti medikų“, – pečiais traukė gydymo įstaigų vadovai, iš visos Lietuvos sugūžėję į Palangoje vykusį Sveikatos vadybo forumą, kur buvo keliamas itin jautrus žmogiškųjų išteklių klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija gi ramina: valstybės finansuojamų vietų skaičius rezidentūroje didinamas. Tačiau Vyriausybės strateginės analizės centras įspėja: jei bendras studentų skaičius nedidės, po septynerių metų šalyje truks apie 50 specializacijų medikų. Apie tai ir daugiau savaitraštyje Lietuvos sveikata Nr.21 ir Publicum sanitas Nr.21
-
Pirmadienis, 2025 Geg 19
Artėjant vasaros atostogoms, kai daugelis moksleivių ieško galimybių įgyti pirmąją darbo patirtį, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų teisinių reikalavimų.
„Nepilnamečių darbas – tai atsakomybė, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai. Kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą, saugumą, teisę į mokslą ir pilnavertį poilsį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Toliau apžvelgiami pagrindiniai reikalavimai, įdarbinant nepilnamečius.
Amžius
Dirbti leidžiama nuo 14 metų. 14–16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus. 16–18 metų paaugliai gali dirbti sudėtingesnius darbus, tačiau jie negali pakenkti jauno žmogaus sveikatai, saugumui ir vystymuisi.Tėvų ar globėjų sutikimas
Įdarbinant 14–16 metų vaiką, būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas. Taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.
Papildomi saugos ir sveikatos reikalavimai
„Svarbu akcentuoti, kad nepilnamečiai gali dirbti ne visus darbus, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašą galima rasti čia.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbdavys, prieš įdarbindamas nepilnametį asmenį ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones.
Prievolė sudaryti darbo sutartį
Visais atvejais, įdarbinant asmenis, įskaitant ir nepilnamečius, privalo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Darbo ir poilsio laiko reikalavimai
„Taip pat svarbu žinoti vaikų ir paauglių darbo laiko trukmę ir taikomus minimalaus poilsio laiko reikalavimus, – sako Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbdaviai turi žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe arba namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.“
Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 val. per savaitę: iki 2 val. per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 val. per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.
Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto, rytais – nuo 6 iki 7 val., t. y. prieš pamokas. Be to, turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val.
Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 val.
VDI ragina darbdavius atsakingai įvertinti galimybes įdarbinti nepilnamečius ir nesusigundyti neformaliais susitarimais ar šešėline veikla ir primena, kad už pažeidimus gali grėsti administracinė ir (arba) Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė.
Kontaktams:
Valstybinė darbo inspekcija
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Ketvirtadienis, 2025 Geg 15
VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijose tarp dažniausių reikalavimų atleidimo iš darbo bylose ir toliau išlieka reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo „savo noru“ (DK 55 str. 1 d.) neteisėtu.
VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė primena, kad darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi susiformuoti laisvai, be darbdavio įtakos (pavyzdžiui, paruoštų prašymų nutraukti darbo sutartį, pateikiamų darbuotojui pasirašyti, psichologinio spaudimo išeiti „savo noru“ ar net grasinimų neišėjus „savo noru“ atleisti už darbo pareigų pažeidimus ir pan.).
Skyriaus vedėja Irina Janukevičienė atkreipia dėmesį, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo pateiktą pareiškimą nutraukti darbo sutartį, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta.
Paminėtina Klaipėdos apygardos teismo 2025-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-513/2025, kurioje darbuotojas ginčijo darbo sutarties nutraukimą pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad neturėjo valios nutraukti darbo santykių – esą buvo apgautas.
Darbuotojas nurodė, kad darbo vietoje jo laukė pamainos meistrė, gamybos vadovas ir buhalterė. Vos jam atvykus, pradėtos reikšti įvairios pretenzijos dėl tariamų pažeidimų: esą dirbo be apsauginių akinių ir ausinių, nesilaikė nustatytos tvarkos. Jam buvo pateikti jau atspausdinti dokumentai, kuriuos liepė skubiai pasirašyti. Kadangi darbuotojas neturėjo akinių, dokumentų neskaitė ir pasirašė nesupratęs jų turinio.
Pasirašius pateiktus dokumentus, darbuotojui buvo pranešta, kad jis atleistas iš darbo. Kitą dieną, nuvykęs aiškintis situacijos, jis išgirdo, kad atleistas „savo noru“. Tai leido jam suprasti, kad buvo suklaidintas – iš darbo išeiti jis neketino, juolab kad iki pensijos buvo likę vos dveji metai.
Darbuotojas iš karto pareiškė norą atšaukti pateiktą pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau darbdavys informavo, jog tai nebeįmanoma – esą atleidimas jau įvykdytas, o prašymo priimti atšaukimą atsisakė.
Teismas, įvertinęs situaciją, konstatavo, kad darbuotojo atleidimas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį buvo neteisėtas – nebuvo darbuotojo tikrosios valios nutraukti darbo santykius. Darbdavys darė neteisėtą poveikį darbuotojo apsisprendimui, dėl kurio kilo jam nepageidaujamos pasekmės. Pripažinęs atleidimą neteisėtu, teismas priteisė darbuotojo naudai daugiau nei 13 800 eurų už priverstinės pravaikštos laiką ir per 2 400 Eur kompensacij
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.