VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie VDI teritorinių skyrių (DGK), daugiau kaip 24 proc. darbo ginčų baigėsi taikos sutartimi, kai ginčo šalys, pasiekus kompromisą, sudarė rašytinę taikos sutartį dėl darbo ginčo išsprendimo, ir DGK ją patvirtino sprendimu, o kartu su kitais teigiamais darbo bylų baigties rezultatais, t. y. kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu, tokie sprendimai sudarė apie 37 proc.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė džiaugiasi, kad DGK pavyksta ginčo šalis sutaikyti, ir pabrėžia, kad ginčo šalys tokiu būdu išvengia ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi teisme. „Svarbu akcentuoti, kad darbo ginčai DGK yra nagrinėjami nemokamai, o, ginčo šalių nepavykus sutaikyti DGK ir ginčui persikėlus į teismą, bylinėjimosi išlaidos siekia net iki 7 000 Eur, todėl darbo ginčo šalims išsprendus darbo ginčą DGK taikos sutartimi, galima sakyti, laimi abi ginčo šalys“, – atkreipia dėmesį skyriaus vedėja I. Janukevičienė.
Skyriaus vedėja taip pat informuoja, kad ginčo šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi, todėl DGK esant galimybei patvirtinta taikos sutartį net ir po darbo bylos DGK išnagrinėjimo iš esmės, panaikindama anksčiau priimtą DGK sprendimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu pirmasis DGK sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, ir įvertinusi, ar pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymams ir išlaiko šalių lygiateisiškumą.

Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

SAM skelbia, kad prieš mokesčius vidutinė gydytojų alga pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų – 2 621 eurą. Atmetus mokesčius, į rankas gydytojai gauna apie 3 tūkst. eurų, o slaugytojai – 1,5 tūkst. Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbti skaičiai apie didinamus atlyginimus ne visai atitinka tikrovę. Tikrai ne visose įstaigose tokios algos tiek gydytojų, tiek ir slaugytojų. Vieni gauna didesnius, kiti – mažesnius atlyginimus, o kai viskas padalijama, atrodo visai neblogas rezultatas“, – vidurkio skaičiavimą kritikuoja  LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė.

Liepos 9 dieną Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatosapsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė Nesutarimo protokolą. Tai „Lietuvos sveikatai“ patvirtino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė. Ministerija gi skelbia apie itin išaugusį vidutinį medikų darbo užmokestį etatui per pastaruosius devynerius metus. R.Kiršienė „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad kolektyvinės sutarties derybos su SAM buvo itin įtemptos, kol galiausiai tapo aišku, kad kai kuriais klausimais su ministerija susitarti nepavyks. „Šiuo metu derybos pasibaigė nesutarimu. Tai yra tam tikri klausimai, kuriais sutarėme, ir tie, kur nesutarėme. Dėl jų nusiuntėme ministerijai Nesutarimo protokolą“, – teigė R.Kiršienė. Jį taip pat reikės suderinti tarpusavyje, ar vienodai įvardijami klausimai, dėl kurių šalys nesutaria.
Bet net ir iki galo nesuderinus, turėdamos posėdžių protokolus ir garso įrašus, profsąjungos galės formuluoti reikalavimus.
„Apie Nesutarimo protokolo turinį negaliu kalbėti, nes esame pasirašę konfidencialumo sutartį, galiu pasakyti tik apie rezultatą“,pasakojo R.Kiršienė. Ji teigia, kad tarp nesutariamų klausimų yra ir algų klausimas. Kas laukia toliau? „Greičiausiai vyks kolektyvinis ginčas“, – sakė pašnekovė. Toks jau buvo prieš keletą metų esant ministru Arūnui Dulkiui. Jo baigtimi profesinės sąjungos liko patenkintos. „Jis baigėsi šalių abipusiu susitarimu, pavykus rasti kompromisus“, – sakė R.Kiršienė. Profsąjungos pirmininkė teigia, kad kolektyvinis ginčas tuomet vyko dėl to, kurių metų minimalią mėnesinę algą (MMA) taikyti skaičiuojant medikų algas. Ar šįkart irgi nesutariama dėl to paties? R.Kiršienė teigė, kad to atskleisti negali. „Galiu pasakyti bendrai, kad tai yra algų klausimas, kvalifikacijos klausimai“, – sakė ji. Visą interviu skaitykite Lietuvos sveikata Nr. 29 ir kitas aktualijas Publicum sanitas Nr.29

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie kelias per pastarąsias savaites įvykusias nelaimes darbo vietose, tarp jų – ir mirtinas. Įvykiai rodo pavojingą tendenciją: sauga dažnai tvarkoma formaliai, o darbuotojų sveikata ir net gyvybė paliekama atsitiktinumui.

VDI pradėjo tyrimus ir vertins atsakingų asmenų veiksmus – kai kuriais atvejais bus sprendžiama ir dėl baudžiamosios atsakomybės.

Liepos 15 d. – cheminė nelaimė Jonavos rajone

Antradienį, apie 9.10 val., AB „Achema“ teritorijoje, atliekant remontuojamo vamzdyno išmontavimo darbus, staiga išsiveržė azoto rūgštis. Ji apliejo UAB „Poremo“ darbuotoją, dirbusį ant laikinos platformos 5 m aukštyje. Šalia buvęs kolega atsitrenkė į konstrukcijas ir susimušė nugarą. Abu darbuotojai buvo pristatyti į LSMUL Kauno klinikas, po apžiūros paleisti gydytis į namus.

Pirminiais duomenimis, vamzdyne galėjo likti neišvalytos pavojingos cheminės medžiagos. VDI aiškinasi, ar buvo laikytasi visų darbų saugos procedūrų.

„Darbdaviai turi suprasti, kad leidimas atlikti darbus nėra imunitetas nuo atsakomybės, – pabrėžia Saulius Balčiūnas, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius.

Liepos 14 d. – trys sužaloti darbuotojai Klaipėdos rajone

Pirmadienį, apie 10.36 val., Gargžduose, įmonės teritorijoje, kraunant po 30 kg sveriančias medines plokštes, šios virto ir sužalojo tris darbuotojus. Tarp nukentėjusiųjų – ir įmonės vadovas. Visi jie perduoti medikams. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Liepos 10 d. – mirtis nuo elektros srovės Biržų rajone

Apie 14.40 val. Biržų r., Kiauliškių k., prie elektros skydinės rastas suklupęs žemės ūkio mašinistas. Įtariama, kad vyras buvo mirtinai paveiktas elektros srovės. Aiškinamasi, ar darbai buvo atliekami neišjungus įtampos ir ar buvo laikomasi elektrosaugos reikalavimų.

Birželio 26 d. – žūtis statybvietėje Vilniuje

Vilniuje, apie 16.20 val., nuo statomo pastato atitrūkęs balkonas mirtinai sužalojo UAB „Vakarų vėjai“ darbuotoją. Įvykio priežastys tiriamos – VDI vertina, ar nebuvo padaryta konstrukcinių ar darbų organizavimo klaidų.

Šilalės rajone – neblaivaus darbininko sukelta mirtina nelaimė

Tą pačią dieną Bokštų k. neblaivus (0,75 prom.) teleskopiniu krautuvu dirbęs darbuotojas kraudamas betoninius stulpus prispaudė ir mirtinai sužalojo kitą vyrą. Nelaimė įvyko ūkyje, bet jos aplinkybės – aiškus pavyzdys, kaip abejingumas darbo drausmei ir saugai baigiasi tragedija.

„Kiek dar gyvybių reikia, kad darbdaviai ir darbuotojai suprastų – už kiekvieną nelaimę kažkas atsako, – apmaudo neslepia S. Balčiūnas. – Formali sauga yra ne sauga, o iliuzija, tačiau iliuzijos kainuoja gyvybes.“ Visi – tiek darbuotojai, tiek darbdaviai – turi aiškiai suprasti, kad tolerancija aplaidumui – tai žingsnis link kitos nelaimės. „Turime pavargti ne nuo inspektorių reikalavimų ar darbo saugos laikymosi principų, o nuo laidojimo kalendorių“, – griežtai įspėja jis.

Valstybinė darbo inspekcija pradėjo tyrimus visais minėtais atvejais. Sprendžiama dėl darbdavių ir atsakingų asmenų veiksmų (ar neveikimo) įvertinimo. Jau dabar akivaizdu, kad bus taikomos griežtos sankcijos, o kai kuriais atvejais – medžiaga perduota teisėsaugai.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.