Premjerei Ingridai Šimonytei pateikus sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko kandidatūrą eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dėl to dekretą, A. Pečkauskas pradės eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas po to, kai duos priesaiką Seime. Jis poste pakeis Arūną Dulkį, kuris sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo trejus metus ir septynis mėnesius.
A. Pečkauskas teigia, kad svarbu užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, taip pat gilinti dialogą su profesinėmis bendruomenėmis bei savivaldybėmis, kurios pertvarko savo sveikatos paslaugų teikimą. „Sveikatos apsaugos sistema yra viena didžiausių viešųjų paslaugų teikime, todėl būtina geriau atliepti tiek profesinių bendrijų, tiek pacientų, tiek savivaldybių lūkesčius. Tam bus skiriamas esminis dėmesys. Kaip pagrindinius artimiausius darbus įvardinčiau susitarimo su medikų profesinėmis bendruomenėmis pasiekimą dėl socialinių garantijų ir atlygio pokyčių bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto paruošimą kitiems metams – nuo šių sprendimų priklausys, kaip sėkmingai sveikatos apsaugos sistema funkcionuos kitąmet“, – teigia naujasis sveikatos apsaugos ministras.
Postą paliekantis A. Dulkys akcentuoja, kad per beveik ketverius darbo metus pavyko įgyvendinti ne vieną sisteminę pertvarką, kuri duos kokybinį postūmį per artimiausius dešimt metų. „Nebijau akcentuoti, kad prisiėmiau atsakomybę už būtinus, bet nepopuliarius sprendimus sveikatos apsaugos srityje. Nors beveik dveji pandemijos metai sujaukė suplanuotą politinę dienotvarkę, tačiau ir per šį laiką pavyko įgyvendinti ne vieną pertvarką: sukurta nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, įvesta nauja pacientų pavėžėjimo paslauga, Klaipėdoje sukurtas trečias universitetinis mokslo ir medicinos centras, pertvarkytos už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos, atėjo nauja vadovų karta į ministerijai pavaldžias įstaigas, savivaldybėse pradėti kurti sveikatos centrai, kurie gerokai išplės regionuose teikiamas medicinos paslaugas. Politinės dėlionės būna nenuspėjamos, tad Aurimui linkiu pasvertų sprendimų ir kantrybės – sveikatos apsaugos sistema gyvena deficito režimu, tad reikia daug išminties derinant skirtingus interesus“, – sako A. Dulkys.
Postą paliekantis A. Dulkys naujajam ministrui pristatė ir paliko sveikatos apsaugos sistemos problemų medį. Analitiniame įrankyje, kuris atvaizduotas grafinio medžio pavidalu, nusakomos esminės sveikatos apsaugos problemos, jų priežastingumo ryšiai ir padariniai. Per 200 kritinių situacijų identifikuota apklausus įvairius sveikatos apsaugos sistemos dalyvius. Šių situacijų sprendimas prisideda prie geresnės, labiau subalansuotos sveikatos apsaugos sistemos būklės. A. Dulkys tikisi, įrankis padės ne tik naujajam ministrui, bet ir būsimiems sveikatos apsaugos politikos formuotojams ir įgyvendintojams priimti pagrįstus ir argumentuotus sprendimus, gerinančius sveikatos apsaugos sistemos padėtį.
A. Pečkauskas dar turi duoti ministro priesaiką – tai jis padarys per artimiausią Seimo sesiją. Kartu su naujuoju ministru darbą ir toliau tęs esama politinė pasitikėjimo komanda.
37-erių A. Pečkauskas nuo 2021 m. gegužės mėnesio ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas, kuravo farmacijos politikos, sveikatos draudimo bei asmens sveikatos sritis. Anksčiau jis užėmė Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pareigas, dirbo LSMU Kauno klinikose, vienoje iš Londono ligoninių. A. Pečkauskas yra baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), čia įgijęs gydytojo anesteziologo-reanimatologo specializaciją. Ministras turi pedagoginės darbo praktikos, yra dėstęs LSMU, yra keliolikos mokslinių straipsnių autorius, kartu su kolegomis parašęs medicinos vadovėlį, aktyviai veikė nevyriausybinėse organizacijose.
Savivaldybės galės ilgiau pretenduoti į lėšas medikų pritraukimui – Sveikatos apsaugos ministerija pratęsė terminą mėnesiui, iki š. m. rugsėjo 30 d., paraiškų teikimui. Tų savivaldybių, kurių paraiškos jau yra pateiktos arba bus pateiktos nelaukiant termino pabaigos, vertinimas prasidės iš karto, eiliškumo tvarka, tad jos dėl termino pratęsimo nepatirs nepatogumų.
Terminas pratęstas atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą. Paraiškos vertinamos ir finansuojamos per Centrinę projektų valdymo agentūrą.
Šis termino pratęsimas neturi jokios įtakos sutarčių sudarymui tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir tiesioginės projektų naudos gavėjų (gydytojų rezidentų, studentų ir mokinių), todėl įstaigos ir toliau gali ieškoti būsimų specialistų ir pasirašinėti su jais šias sutartis tokia pačia tvarka kaip ir buvo iki šiol.
Primename, kad kvietimui skirta bendra finansavimo suma siekia beveik 23 mln. eurų, vienam projektui įgyvendinti skiriama suma iki 383 tūkst. eurų.
Įgyvendinant plane numatytas priemones, šalies savivaldybės gali pretenduoti į finansavimą tokioms veikloms:
Aktyvus darbuotojų įsitraukimas gali padėti pagerinti sąlygas darbo vietose ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nuo šiol įmonėse, įstaigose, organizacijose steigiami saugos ir sveikatos komitetai galės dar aktyviau įsitraukti sprendžiant, kaip įmonės viduje geriau pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata. Pernai patikrinimų įvairiose įmonėse metu nustatyta daugiau nei 3 tūkst. saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, darbuotojų atstovai neretai gali suvaidinti kertinį vaidmenį kuriant ir puoselėjant darbuotojų saugos bei sveikatos kultūrą.
„Darbuotojų sveikata ir sauga – tiek darbdavių, tiek darbuotojų atsakomybė. Siekiant naujos kokybės saugos ir sveikatos kultūros įmonėse, įstaigose, organizacijose, būtina sinergija. Svarbu, kad darbdaviai būtų suinteresuoti darbuotojų įsitraukimu, o darbuotojai, jiems atstovaujantieji suprastų, jog jie šiame procese ne mažiau svarbūs. Toks bendras požiūris gali atnešti itin teigiamų poslinkių, padėti išvengti skaudžių nelaimių darbo vietose, kurių pastaruoju metu, deja, beveik nemažėja“, – sako V. Šilinskas.
SADM duomenys rodo, kad šiemet užfiksuoti 54 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, pernai per tą patį laikotarpį – 58, o per visus metus – 104. Tuo metu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per šį pusmetį užfiksuoti 8, per tą patį laikotarpį 2023 m. – 9, per visus praėjusius metus – 17.
Tiriant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, nustatyta, kad daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2024 m. I pusmetį, lėmė nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir netinkamas darbų organizavimas ar darbo vietų įrengimas. Be to, dažnu atveju patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, nes buvo nepakankamai instruktuoti ir apmokyti.
Atnaujinus darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nuostatus, numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką įmonėje, ją turi svarstyti su darbuotojais, jų atstovais ar darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu. Tai reiškia užtikrinamas pilnavertis darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.
Taip pat kartu patikslintos sąlygos, kaip steigti komitetus, rinkti jų narius, vykdyti paskirtas funkcijas, taip skatinant darbuotojus steigti komitetus, o darbdavius – remti jų funkcionavimą.
SADM primena, jog komitetas steigiamas, kai įmonės darbuotojų skaičius viršija 50 ir daugiau. Jei įmonės darbuotojų skaičius mažesnis, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu.
Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 5 tūkst. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 50 žmonių.
LR SAM informacija
Pasak Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (PSI), pasaulinė slaugos darbuotojų krizė yra susijusi ne tik su daug kur mažėjančiais darbuotojų skaičiais, bet tuo pat metu yra ir oraus darbo ir teisingumo krizė. Skaičiuojama, jog iki 2030 m. pasaulyje trūks 10 milijonų sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų.
Pastaraisiais metais Europos šalys vis daugiau dėmesio skiria šiai problemai ir ieško būdų apsirūpinti specialistais. Tačiau dauguma vyriausybių pasirinko trumpalaikius ir greitus, o ne ilgalaikius sprendimus sprendimus. Pasukus taupymo politikos keliu, buvo išlaikytas stiprių sveikatos priežiūros sistemų įvaizdis, tačiau mažinami atlyginimai, didinamas darbo krūvis ir ilginamos darbo valandos, todėl patyrę sveikatos priežiūros darbuotojai vis dažniau perdega ir masiškai išeina iš darbo.
„Europoje netrūksta kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų,“ – teigė Matilde De Cooman iš Belgijoje veikiančio judėjimo už sveikatingumą „Viva Salud“. „Trūksta tinkamų darbo vietų, stabilių darbo sutarčių, gerų atlyginimų ir padorių darbo sąlygų.“
Užuot sprendusios šias problemas, Europos vyriausybės pirmenybę teikia darbuotojų iš užsienio įdarbinimui, taip dar labiau gilindamos krizę pietinėse pasaulio valstybėse. Dešimtyje šalių, kuriose žmonės gauna didžiausias pajamas, šiuo metu dirba 23% viso pasaulio gydytojų, slaugytojų ir akušerių, o visame Afrikos žemyne – tik 4%.
Nepaisant to, turtingiausios pasaulio šalys ir toliau kliaujasi aktyviu sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio įdarbinimu, pateisindamos tai dvišaliais susitarimais tarp šalių, kurie neva užtikrina tam tikrą kontrolę ir pusiausvyrą.
Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, politika ir praktika dažnai nesutampa. Tokios šalys kaip Vokietija, kurioje yra didžiausias sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio skaičius, pasirašo dvišalius susitarimus net ir su tomis valstybėmis, kuriose yra drastiškas sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, pavyzdžiui, Brazilija.
Kai Vokietija paskelbė apie ketinimą įdarbinti brazilų slaugytojus, kurių šalies viduje neva yra perteklius, Brazilijos sveikatos studijų centras paskelbė įspėjimą, kad šis pareiškimas yra klaidinantis. Brazilijoje nėra slaugytojų pertekliaus – problema yra ta, kad daug slaugytojų neturi darbo dėl finansinių suvaržymų, neleidžiančių sveikatos sistemai jų įdarbinti.
Turtingiausios pasaulio šalys, rengdamos sveikatos priežiūros darbuotojų strategijas, į panašius pavyzdžius nekreipia dėmesio. Į sveikatos priežiūros darbuotojus žiūrima kaip į prekę: tai gera galimybė užsitikrinti sveikatos paslaugų teikimą už nedidelę kainą. „Jie siekia eksportuoti mūsų slaugytojus, tarsi jie būtų mangai ar bananai,“ – taip Matildai De Cooman pasakojo sveikatos priežiūros darbuotojas iš Filipinų.
Sveikatos priežiūros darbuotojai iš tokių šalių kaip Sakartvelas ar Korėja susiduria su panašiais iššūkiais. Dažnai jie įdarbinami žadant pelningas pareigas, tačiau susiduria su diskriminacija, rasizmu ir biurokratinėmis kliūtimis, trukdančiomis jiems dirbti pagal profesiją, kurios jie mokėsi. Dideles pajamas gaunančios šalys į šias problemas nekreipia dėmesio ir išnaudoja darbuotojus.
Darbuotojų išlaikymas bus neįmanomas be esminių pokyčių dideles pajamas gaunančių šalių požiūryje į sveikatos sistemą. „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė pažangą nustatant sveikatos priežiūros darbuotojų poreikius, tačiau reikia nuveikti daug daugiau, ypač kalbant apie jų išlaikymą šalies lygmeniu“ – teigė Sulakshana Nandi iš PSO Europos regioninio biuro.
Pagal Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos informaciją.