• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Trečiadienis, 2023 Vasario 15
Nuo 2023 m. vasario mėn. 3 d. VĮ Registrų centras užregistruota ir naujojoje VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje veiklą pradeda pirmoji, oficiali, KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LIGONINĖS DARBUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA, kuri yra Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos ir tuo pačiu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė.
Mūsų profesinės sąjungos nariu gali būti visi KU ligoninės darbuotojai (gydytojai, vairuotojai, slaugytojai, buhalteriai...), atstovaujame visų savo narių darbo, socialines, ekonomines teises bei interesus!
Dėl priėmimo teirautis tel. +37060390147, arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.       Gali būti 5 žmonės ir žmonės stovi vaizdas
Trečiadienis, 2023 Vasario 15

papildomų sveikatos specialistų

 
Data

2023 02 15

Įvertinimas
young-asia-female-doctor-white-medical-uniform-using-clipboard-is-delivering-great-news-talk-discuss-results.jpg

Siekiant subalansuoti darbo krūvius šeimos gydytojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skyrė papildomą finansavimą 450 darbuotojų, kurie papildys šeimos gydytojų komandas. Šiems specialistams finansuoti numatyta skirti papildomai bent 10 mln. eurų per metus. Šis papildymas yra dalis ministerijos plano suburti šeimos gydytojų komandas, kurios padėtų šeimos gydytojams jų kasdieniame darbe bei pagerintų pacientų patirtį gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad laikomasi pažado nuosekliai didinti šeimos gydytojo komandą. Taip šeimos gydytojui suteikiama galimybė daugiau dėmesio skirti tiesiogiai pacientui, paliekant kitus darbus, tokius kaip pažymų išrašymas, paciento informavimas ir kitus, naujai formuojamos komandos nariams.

„Nuo pat šeimos gydytojo kaip sveikatos sistemos pagrindo sukūrimo šeimos gydytojams krūvis buvo tik didinamas, priskiriant jiems vis daugiau funkcijų. Neretai vieno šeimos gydytojo apylinkė sudaro ir 1800, ir 2200 gyventojų, tad gydytojai gali pacientams skirti vos po keliolika minučių tiesioginių konsultacijų. Perskirstome krūvį tarp šeimos gydytojo komandos, kad gydytojai galėtų kuo daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui, o pacientai gautų kokybišką gydymą“, – sako ministras.

Papildomas finansavimas buriamoms šeimos gydytojo komandoms skiriamas per padidintą bazinį įkainį už prisirašiusius gyventojus. Didesnis įkainis bus mokamas toms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose apylinkės gydytojų užimamų etatų santykis su šeimos gydytojo komandos nariais (ne gydytojais) yra lygus 1:2,1 arba didesnis.

„Raginu tiek gydymo įstaigas, tiek pačius šeimos gydytojus keisti savo kasdienio darbo įpročius – labai svarbu, kad pradėtų vyrauti komandinis darbas ir funkcijų persiskirstymas. Joks papildomas finansavimas nevirs pokyčiu, jei nesikeis darbo organizavimo tvarka pačiose gydymo įstaigose“, – teigia A. Dulkys.

Šeimos gydytojo komanda gali sudaryti tokie specialistai: šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas.

Gydymo įstaigoms palikta pasirinkimo laisvė, kokio konkretaus specialisto iš sąrašo jiems reikia, formuojant šeimos gydytojo komandą. Jos pačios pagal poreikį spręs, kurio profilio specialistas labiausiai šiai dienai atitinka šeimos gydytojo ir gydymo įstaigos poreikius.

Planuojama, kad įkainis bus padidintas nuo kovo 1 d. Jam finansuoti numatyta 10–13 mln. eurų, galutinė suma priklausys nuo pacientų skaičiaus.

Siekiant finansuoti naujų specialistų samdą gydymo įstaigose ir suburti šeimos gydytojų komandas, bazinis įkainius už prisirašiusius gyventojus bus nuosekliai didinamas iki 2030 metų. Tuomet šeimos gydytojo komandos turės pradėti veikti visa apimtimi – vidutiniškai vienam šeimos gydytojui teks beveik 4 įvairaus profilio sveikatos specialistai.

SAM Komunikacijos skyrius - Plačiau: https://bit.ly/3S297jp

 
Pirmadienis, 2023 Vasario 13

Jaunųjų gydytojų asociacija imasi iniciatyvos parengti Nacionalinio sveikatos susitarimo projektą. Pagrindinis tikslas – suburti visus sveikatos sistemos dalyvius, tai yra medikų organizacijų, sveikatos politikos, švietimo sistemos, industrijos atstovus, politikus. Sveikatos apsaugos viceministras teigia, kad toks susitarimas galėtų atsirasti kitais metais.

Šeimos gydytojai teigia, kad jiems dabar pokyčių ir net perversmų metas. Pasak gydytojos Almos Astafjevos, reformos reikalingos, bet blogiausia, kad su pačiais medikais niekas nesitaria.

„Šeimos gydytojas turi gydyti, o ne užsiiminėti pažymų rašymais, popieriukų rašymais, aiškinimais ir visais kitais dalykais. Man iš tiesų norėtųsi ateiti į darbą ir dirbti, o ne skaityti teisės aktus“, – sako gydytoja.

 
 Jaunųjų gydytojų asociacija imasi rengti Nacionalinį sveikatos susitarimą, kad ne tik šeimos gydytojams nereikėtų patirti reformos po reformos, bet, kad apskritai visa sveikatos sistema tiksliai žinotų savo kryptis, kad būtų orientuota į žmogų, vadinasi ne tik į pacientą, bet ir mediką. Susitarime turėtų atsirasti ir kitos šiuo metu itin opios problemos.

„Turime netolygumą sveikatos priežiūros specialistų. Jaunų gydytojų trūksta rajonuose, regionuose, yra labai opus klausimas, kaip tą jauną žmogų pritraukti. Mums patiems yra svarbu, kad tas pritraukimas į rajonus nebūtų kažkoks priverstinis, kad iš tikrųjų ten būtų gera dirbti ir būtų sukurtos geros darbo sąlygos“, – akcentuoja Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė.

„Mes daug kalbame apie į žmogų orientuotą mediciną, kad yra svarbus tiek pacientas, tiek pats specialistas, kuris suteikia paslaugą. Taip pat reiktų kalbėt apie finansavimo modelius, galbūt jo keitimą. Taipogi svarbus dalykas, manau, yra prevencija, sveikatos kultūra“, – priduria Jaunųjų gydytojų asociacijos narys Tomas Liukaitis.

Slaugos specialistai sako – rengiant nacionalinį sveikatos susitarimą pirmiausia tikisi būti išgirsti. Asociacijos vadovės teigimu, jau dabar į diskusijas turi būti įtraukti gydytojai, slaugytojai, pacientai ir politikai.

„Mūsų srityje yra tam tikri netolygumai, pavyzdžiui, dideli darbo krūviai. Tai tikrai labai norėtųsi, kad išgirstų mus ir sudarytų sąlygas, jog mes galėtume teikti tikrai kvalifikuotas paslaugas ir atiduoti viską, kas geriausia, pacientui“, – tikina Išplėstinės slaugos praktikos asociacijos prezidentė Aušra Dubosienė

Pasak sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, diskusijos dėl nacionalinio sveikatos susitarimo prasidėjo labai laiku. Jis pabrėžia – svarbu, kad jas pradeda patys medikai, o ne nuleidžia kas nors iš viršaus. Tačiau viceministras nežada, kad susitarimas bus pasirašytas greitai.

„Kelias ateityje dar ilgas, kalbame dar apie tris skirtingus etapus, kurie truks apie tris mėnesius. Tai, matyt, galėtume prognozuoti, kad iki kažkokio dokumento atsiradimo mes turime bent jau metus priekyje“, – svarsto viceministras.

Po dabartinių diskusijų jau turėtų atsirasti pirmieji susitarimo tikslai ir paaiškėti, kaip gali atrodyti visas susitarimo projektas.https://l.facebook.com/l.php?u=https%3A%2F%2Fwww.sveikatossusitarimas.lt%2F%3Ffbclid%3DIwAR1yU9mHhgDHdIOmIrejaMdhEmc8X4I5jZSskhched3wtXeOIyIXuDSzR_o&h=AT0IBGVy08a9iP-tdw4mgQ6f9spWUShUHkEwwFHAI8xJnDXque6si_eGB6kM0q0Zmy5KCEuBxjEJtE3x2AkCdVcg7VB40urRvsduTxwJt3RlwjhbxuEYvAdGFzYHRR9lvZGs&__tn__=R]-R&c[0]=AT0g1tE2faVI6XR5559Dyl7LstwzscadKNnbOy-Ajw7493G5lyA849Umorat6SGkmUS5mUci1-ffA_tqgaBHJgl8f4Ha4XN24Yk11Y-X78QoEUlu3IuGmiN1M3O7U6HbQwpvMFeTvMZbGnaELHAHvCOP6Rp7-FLIvAJ4kJQEvMpqYAHyX4HlUA4ULjrFKjsAMFNMaBQAhIbRpyk

 

Trečiadienis, 2023 Vasario 08

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams. Raštas čia:

Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Julija Vazgienė akcentuoja, kad darbuotojas su darbdaviu gali tartis dėl ne viso darbo laiko, pavyzdžiui, dirbti 20 val. per savaitę, taip pat gali tartis dėl galimybės dirbti visą darbo laiką arba dalį laiko, pavyzdžiui, dvi dienas per savaitę ar pan., nuotoliniu būdu. Anot specialistės, jei darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būtu, patiria papildomų su darbu susijusių išlaidų, darbdavys privalo jas kompensuoti.

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad yra išskiriami darbuotojai, kurių prašymus dirbti nuotoliniu būdu ar pasirenkant darbo laiko režimą darbdavys privalo tenkinti, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų darbdaviui tai nesudarytų per didelių sąnaudų. Darbuotojai, kurių prašymai turi būti tenkinti: nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, arba vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat darbuotojai, kurie pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikia prašymus, pagrįstus sveikatos būkle, neįgalumu ar būtinybe slaugyti šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Kokius darbo laiko režimus numato Darbo kodeksas? Nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; suminę darbo laiko apskaitą; lankstų darbo grafiką; suskaidytos darbo dienos laiko režimą; individualų darbo laiko režimą.

Pagal Darbo kodeksą, jeigu nenustatyta kitaip, darbdavys nustato darbo laiko režimą vienam, keliems arba visiems darbuotojams darbovietėje. Teisininkė Julija Vazgienė akcentuoja, kad šalys gali susitarti dėl joms tinkamo darbo laiko režimo, pavyzdžiui, galima pasirinkti lankstų darbo grafiką, kai savo darbą darbuotojas gali pradėti anksčiau arba vėliau ir užbaigti atitinkamai anksčiau arba vėliau, tik darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo būti darbovietėje. Arba galima taikyti individualų darbo laiko režimą, kai šalys pačios tariasi dėl darbo laiko normos paskirstymo savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko.

 VDI komunikacija - 

Trečiadienis, 2023 Vasario 08

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams.

Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Julija Vazgienė akcentuoja, kad darbuotojas su darbdaviu gali tartis dėl ne viso darbo laiko, pavyzdžiui, dirbti 20 val. per savaitę, taip pat gali tartis dėl galimybės dirbti visą darbo laiką arba dalį laiko, pavyzdžiui, dvi dienas per savaitę ar pan., nuotoliniu būdu. Anot specialistės, jei darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būtu, patiria papildomų su darbu susijusių išlaidų, darbdavys privalo jas kompensuoti.

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad yra išskiriami darbuotojai, kurių prašymus dirbti nuotoliniu būdu ar pasirenkant darbo laiko režimą darbdavys privalo tenkinti, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų darbdaviui tai nesudarytų per didelių sąnaudų. Darbuotojai, kurių prašymai turi būti tenkinti: nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, arba vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat darbuotojai, kurie pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikia prašymus, pagrįstus sveikatos būkle, neįgalumu ar būtinybe slaugyti šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Kokius darbo laiko režimus numato Darbo kodeksas? Nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; suminę darbo laiko apskaitą; lankstų darbo grafiką; suskaidytos darbo dienos laiko režimą; individualų darbo laiko režimą.

Pagal Darbo kodeksą, jeigu nenustatyta kitaip, darbdavys nustato darbo laiko režimą vienam, keliems arba visiems darbuotojams darbovietėje. Teisininkė Julija Vazgienė akcentuoja, kad šalys gali susitarti dėl joms tinkamo darbo laiko režimo, pavyzdžiui, galima pasirinkti lankstų darbo grafiką, kai savo darbą darbuotojas gali pradėti anksčiau arba vėliau ir užbaigti atitinkamai anksčiau arba vėliau, tik darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo būti darbovietėje. Arba galima taikyti individualų darbo laiko režimą, kai šalys pačios tariasi dėl darbo laiko normos paskirstymo savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko.

 VDI komunikacija - 

Į viršų