Naujienos
-
Ketvirtadienis, 2025 Kovas 06
LSADPS pirmininkės Rūtos Kiršienės interviu savaitraščiui "Lietuvos sveikata" Nr.10 Lietuvos sveikata ir Nr.10 Publicums sanitas
Šakos susitarimas įkandamas ne visiems. Dėl ko derėsis naujai? Kovo mėnesį prasidės naujos derybos dėl papildomo susitarimo prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties. LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, kad praėjusią savaitę profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė rūpimus klausimus. „Devynios profsąjungos suderinome pozicijas ir tikimės artimiausiu metu gauti ministerijos atsakymą dėl būsimų derybų, – informavo R.Kiršienė. – Aktualiausi klausimai yra dėl kitų metų pastoviosios dalies koeficiento dydžio ir darbo užmokesčio bazinio dydžio – koks bus koeficientas ir kurių metų MMA taikysime nuo 2026-ųjų sausio pirmosios. Taip pat turime sudaryti papildomą rašytinį susitarimą dėl biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, dėl kolektyvinės sutarties papildymo (pakeitimo) ir 2024 metų protokoliniame susitarime nurodytų sutarties nuostatų, dėl kurių šalys nesudarė susitarimo.“ Teisininkai turi darbo. Pašnekovė teigia, kad po truputį aiškėja, kaip sekasi laikytis pernai metais pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų. Tam skirtas įvertinti anketas jau pateikė daugiau kaip du trečdaliai iš keturiasdešimt keturių sąjungai priklausančių įstaigų. „Jei vadovybė nesilaiko susitarimo, darbuotojai kreipiasi į profsąjungą. Taigi apie tai dabar kalbamasi ir šiuo metu mūsų teisininkai turi nemažai darbo dėl darbuotojų teisių gynimo“, – sakė R.Kiršienė. Medikams aktualiausia susitarimo dalis – atlyginimų didėjimas. „Dar buvęs ministras Arūnas Dulkys sakė, kad darbo užmokestis turi didėti ne mažiau kaip dešimt procentų. Dabartiniai duomenys rodo, kad algos didėjo aštuoniasdešimtyje procentų įstaigų, bet nebūtinai visiems specialistams“, – konstatavo LSADPS pirmininkė. Daugiausiai algos kilo slaugytojams R.Kiršienė teigia, kad mažiausiai algos keltos gydytojams, o slaugos specialistams dažniausiai darbo užmokesčiai didėjo: „Bendras augimo intervalas nuo 5,7 iki 12 procentų, o didžiausias augimo procentas yra slaugytojų algų. Tai ypač akivaizdu rajonuose. Sveikintina, nes slaugytojai ten uždirbo tikrai mažai. Džiugu tiek dėl padidinto koeficiento slaugytojams, tiek kad apskritai atsirado koeficientas slaugytojų padėjėjams, ko senojoje sutartyje nebuvo. Tai užtikrino algų kilimą.“ Ji teigia, kad miestuose slaugos specialistai turi pranašumų, nes gali migruoti tarp skirtingų gydymo įstaigų, o rajonuose slaugytojai ir jų padėjėjai buvo išnaudojami. „Matydami, kad darbuotojai arti pensinio amžiaus, nevairuoja, niekur neišvažiuos dirbti ir neturi kito pasirinkimo, kaip likti čia, vadovai leido sau jiems mokėti mažiau. „Regionai siekia pritraukti gydytojus, todėl ir šiaip jų algos ten didesnės. Dėl to pastebime, kad gydytojų algos kilo mažiau. Norint išvengti didinimo, perdėliota apmokėjimo tvarka mažinant ar naikinant kintamąją dalį.
Vadovai neturėjo prievolės didinti algas daugiau, nei nurodyta šakos sutarty, – aiškino R.Kiršienė ir pabrėžė, kad vis dėlto algos turėtų didėti visiems, neišskiriant ir gydytojų. – Jei girdime, kad algos didės dešimt procentų, turėtų tiek ir didėti.“ Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog iki šiol tebederinamos darbo apmokėjimo tvarkos, todėl duomenys nėra galutiniai, žmonės laukia ir tikisi žadėtų pakėlimų.
R.Kiršienė teigia, kad „suminė darbo laiko apskaita neturėtų būti taikoma kaip rutininis dalykas, nes žmonės turi planuotis darbo laiką ir laisvalaikį, vizitus pas gydytojus ir panašiai. Be to, tai neigiamai atsiliepia ir finansiniams įsipareigojimams, kai vieną mėnesį
dirbama keliomis valandomis daugiau, o kitą mažiau. Tai nėra normali situacija. Darbo laikas turi būti pastovus“, – tvirtino ji. „Man patiko sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės mintis, kad pagrindinis ministerijos prioritetas yra žmogiški ištekliai ir bus siekiama orientuotis į jų tvarumą, siekį pritraukti ir išlaikyti medikus. Tai ir turėtų būti pagrindinis vadovų požiūrio į darbuotojus taškas“, – pabrėžė profsąjungos pirmininkė. „Kalbant apie dvi dienas savišvietai, tris sveikatinimui, tai kai kurios įstaigos gražiai susitvarkė, o kai kurios reikalauja įrodymų, kad darbuotojai tikrai buvo pas medikus, kartais neduoda laisvų dienų, net jei žmogus įrodo, kad tikrai važiuoja į sanatoriją. Nors iš tiesų pagal šakos sutartį darbuotojas įrodinėti
neturėtų. Būna, kad neduoda trijų dienų iš eilės, skirsto po vieną“, – atkreipia dėmesį R.Kiršienė. „Didžioji dalis įstaigų sudarinėja
tvarkas, kuriomis tai leidžia, tai neleidžia naudotis laisvomis dienomis. Jos tampa savotišku pavadėliu, už kurio galima laikyti darbuotoją. Tokio požiūrio matome ir Vilniaus įstaigose“, – sakė R.Kiršienė.
Pašnekovė pasakojo, jog daugiau nei pusė įstaigų šakos nuostatas taiko profsąjungos nariams, bet yra ir tokių, kur jos taikomos visiems. „Dažniausiai visiems taikoma atlyginimo tvarka. Su nauja šakos sutartimi didžioji dalis įstaigų rengia naujas darbo užmokesčio tvarkas. O dienos savišvietai ir sveikatinimuisi daugiau kaip pusėje įstaigų suteikiamos tik profsąjungos nariams“,
– pasakojo R.Kiršienė. Pirmininkės nuomone, visuotinis šakos sutarties taikymas nėra gera tendencija, nes taip silpninamos
profesinės sąjungos: „Kam tada būti profsąjungos nariu, jei viską gauni ir taip? Taip kalbame ne todėl, kad mes deramės, aukojame laiką ir pastangas išsikovoti geresnes teises, bet ir dėl to, kad profesinių sąjungų silpninimas atsisuks prieš pačius darbuotojus. Silpnesnės profesinės sąjungos – tai blogiau atstovaujamos visų darbuotojų teisės.“
https://lsveikata.lt/aktualijos/susitarimas-ikandamas-ne-visiems-17596
-
Pirmadienis, 2025 Kovas 03
Vasario 28 d. nuotolinėmis ryšio priemonėmis įvyko eilinis LPSK tarybos posėdis. Pradėdamas posėdį laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis pasidžiaugė išaugusiomis organizacijoms gretomis, padidėjusiomis 6 proc. Šiuo metu LPSK nariai – profesinių sąjungų susivienijami – jungia 53 tūkstančius darbuotojų.
Toliau, apsvarsčius 2024 m. sąmatos vykdymą ir 2025 m. sąmatą, joms buvo pritarta. Išklausyta ir patvirtinta LPSK kontrolės komisijos ataskaita, kurią pristatė komisijos narė Birutė Daškevičienė.
Diskutuojant dėl neeilinio LPSK suvažiavimo, kuriame turėtų būti renkamas pirmininkas, nuspręsta palaukti eilinio suvažiavimo, kuris turėtų vykti 2026 m. gegužę.
Taip pat iškeltas ir nario mokesčio didinimo klausimas, dėl kurio pirmiausia turėtų apsispręsti LPSK valdyba, į posėdį susirinksianti kovo 10 d.
LPSK informacija
-
Ketvirtadienis, 2025 Vasario 20
Sveikatos sistema atsidūrė mini chaosėlyje. Nepaisant oponentų abejonių, tikiu, jog daug to, kas įrašyta Vyriausybės programoje,
priemonių plane ir yra susiję su sveikatos sistema, turėtų ir galėtų būti gyvendinta“, – sako premjero patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas. Apie tai ir daugiau skaitykite - Lietuvos sveikata Nr.8 ir Publicum sanitas Nr.8
-
Pirmadienis, 2025 Vasario 17
Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbuotojams privalo kompensuoti darbdavys. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kokia išmokos suma priklauso darbuotojui?
Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu. Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti, todėl jei asmuo suserga dar nepradėjęs eiti pareigų, ligos išmoka jam nepriklauso. „Darbdaviai turėtų labai aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Atostogų perkėlimas ligos atveju
Kancleris akcentuoja, kad svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Anot jo, darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku. „Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Darbuotojų atleidimas ligos metu – draudžiamas
Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, – aiškina Š. Orlavičius. – Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui. Darbdaviai turi laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl sveikatos priežasčių.“
Draudimas dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą
Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek – „Sodros“ specialistai. Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu. „Darbuotojas turi žinoti, kad bandymai dirbti turint nedarbingumą gali lemti ne tik finansines pasekmes, bet ir reputacijos klausimus darbe“, – įspėja Š. Orlavičius.
Kaip ligos laikotarpis lemia darbo grafiką?
Be to, svarbu žinoti, kad darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.
Išbandymo laikotarpio pratęsimas
Darbdaviai turėtų nepamiršti ir išbandymo termino pratęsimo. „Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, – pabrėžia kancleris. Tai reiškia, kad ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.
Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką. Š. Orlavičius akcentuoja, kad tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio pareiga: „Darbuotojų socialinis saugumas negali būti ignoruojamas, nes tai tiesiogiai veikia darbo rinkos stabilumą ir visuomenės gerovę.“
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Ketvirtadienis, 2025 Vasario 13
Ar galima sujungti dvi ligonines neturint aiškaus plano? Vilniaus miesto savivaldybė įrodė, kad galima – Taryba greituoju
būdu pritarė pavyzdingai dirbančios Šv. Roko slaugos ligoninės prijungimui prie sunkiai finansiškai besiverčiančios Vilniaus
miesto klinikinės ligoninės, nors detalus reorganizacijos planas Tarybai bus pristatytas tik po kelių mėnesių. Politikai kritikuoja:
„Kuo didesnis monstras, tuo mažiau dėmesio pacientui.“ Plačiau - Lietuvos sveikata Nr.7 ir Dentes_sanus Nr.7