• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Antradienis, 2022 Spalio 11
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams: siekiama užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Smurto ir priekabiavimo prevencija suprantama kaip vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Darbo kodekso pakeitimuose nurodyta, kad darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (30 straipsnio 4 dalis). VDI parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti čia: http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf
 
Pirmadienis, 2022 Spalio 10
Šiandieną pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis. Sutartį pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir trys nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.
Penktadienis, 2022 Spalio 07
Užtikrindami orumą darbe mes užtikriname ir pamatines žmogaus teises
Spalio 7-ąją minint Dieną už orų darbą VDI primena, kad tarpusavio pagarba ir saugumas darbe saugo gyvybes ir leidžia klestėti mūsų visuomenei.
„Šią svarbią visiems dieną noriu priminti darbdaviams, kad jų pareiga – užtikrinti darbuotojams orias darbo sąlygas, t. y. sukurti saugią psichosocialinę aplinką, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir darbo sutartyse numatytų įsipareigojimų, o darbuotojams svarbu priminti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kur ginčus ar skundus spręsti padeda institucijos, ir viena jų – Valstybinė darbo inspekcija“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Svarbu akcentuoti, kad dirbantis žmogus turi gerai jaustis darbo vietoje, jo profesionalumas ir indėlis į bendrą rezultatą turi būti pastebėtas. Kiekvienas asmuo turi teisę dirbti pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją, išsilavinimą ir gauti už tai deramą atlyginimą. Darbe žmogus turi save realizuoti.
Darbe negali būti šešėlio, diskriminacijos, išnaudojimo. Lisabonos sutartyje orumas minimas kaip pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. Iš tiesų vienas didžiausių orumą apibrėžiančių aspektų – būtent darbas ir jo tinkamas įvertinimas, taigi užtikrindami orumą darbe užtikriname ir pamatines žmogaus teises.
„Pritariu jau ne kartą profesinių sąjungų kartotam šūkiui: „Orus darbas – orus gyvenimas!“ Kartu su socialiniais partneriais rūpindamiesi darbuotojų sauga ir sveikata, socialinių garantijų apsauga, iš esmės dirbame dėl žmogaus“, – tęsia VDI vadovas J. Gricius.
Tai, kad ne visose darbo vietose yra užtikrinamas darbuotojų orumas, rodo Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo ginčų komisijų gaunami skundai. Palyginti su 2021 m. I pusmečiu, 2022 m. I pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau reikalavimų išspręsti ginčus dėl psichologinio smurto (2021 m. I pusmetį gauta 18 reikalavimų, o 2022 m. I pusmetį – 25 reikalavimai).
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams: siekiama užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Smurto ir priekabiavimo prevencija suprantama kaip vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Darbo kodekso pakeitimuose nurodyta, kad darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (30 straipsnio 4 dalis). VDI parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti nuorodoje http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf
Šių rekomendacijų tikslas – pateikti darbdaviams išsamią informaciją apie tai, kaip atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose, šias grėsmes valdyti, taip užtikrinant darbuotojams saugią ir pagarbią darbo aplinką.
Netinkamas elgesys, pasireiškiantis grasinimu susidoroti, panaudoti smurtą, ignoravimu, engimu, patyčiomis ir pan., neturi likti nepastebėtas ir negali būti toleruojamas, nes žaloja ar gali sužaloti nukentėjusiojo darbuotojo asmenybę, pažeisti asmens orumą, įstumti nukentėjusįjį į bejėgę padėtį ir turėti kitokį neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai.
Priekabiavimas ir smurtas darbo vietose yra potencialūs potrauminio streso darbe šaltiniai. Potrauminis stresas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos sritį, darbo sutarties formą ir tarpusavio santykius. Stresą darbe daugiausia sukelia smurto ir priekabiavimo apraiškos. Pažymėtina, kad išsprendus streso darbe problemą gali padidėti darbo našumas, pagerėti darbuotojų sauga ir sveikata, o dėl to didėja ir ekonominė bei socialinė nauda darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką parengti ir įgyvendinti darbovietėje – ypač svarbu. Toks dokumentas leidžia ne vien nustatyti ir (arba) nubausti smurtautoją (be to, ne visais atvejais poveikio priemonių taikymas pastarąjį sustabdo), tačiau sudaro sąlygas pašalinti susidariusios problemos (konflikto) darbe priežastis, išspręsti įsisenėjusį konfliktą, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui (-ams). Be to, tai svarbu, norint numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo jų grėsmės.
VDI.LT
www.vdi.lt
Ketvirtadienis, 2022 Spalio 06

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys – užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.čia:

 Kokia kasmetinių atostogų nepertraukiama trukmė?

 Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.

 Kodėl dažnai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai?

 Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Kaip akcentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė, teismų praktikoje aiškiai suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui. „Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali – tai turi būti daroma šalių sutarimu“, – pabrėžia specialistė.

 Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?

 Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.

 Kaip apskaičiuoti atostogų dienų skaičių už tam tikrą laikotarpį?

 Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė – 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė – 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.

 Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“?

 Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga – tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis. Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai – šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, – kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.

 Kada ir kokiais atvejais suteikiamos kasmetinės atostogos?

 Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis prarastų nepanaudotas atostogas už pirmuosius darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d. Jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pavyzdžiui, 2019-10-01, vadinasi, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., taigi nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus jis prarastų po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

 Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis jau nebegalėtų pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis už 2020–2021 darbo metus po 2020 m. kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

 Ką daryti, jeigu darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis?

 Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

mob. 8 698 73 025

 Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius

www.vdi.lt

 

Antradienis, 2022 Spalio 04

Spalio 26 d., 10:00 – 13:00, Holiday inn viešbutyje bei nuotoliniu būdu vyks Europos 2020-2022 m. saugių darbo vietų kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ baigiamoji konferencija. Konferencijos programa čia:

Spalio 26 d. kviečiame į Europos 2020-2022 m. saugių darbo vietų kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ baigiamąją konferenciją. Pagrindinė 2020–2022 m. kampanijos tema – su darbu susijusių kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevencija ir valdymas. Šie sutrikimai vis dar yra labiausiai paplitę su darbu susiję negalavimai Europoje.
Su laikysena susiję rizikos veiksniai – kartotiniai judesiai, varginanti arba skausmą sukelianti darbo padėtis, krovinių tvarkymas – darbo vietoje pasikartoja itin dažnai ir gali sukelti daugybę įvairių raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų. Seminarą organizuoja Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punktas, veikiantis Valstybinėje darbo inspekcijoje(VDI).
Renginys vyks mišriu būdu: dalyviai gali registruotis į renginį atvykti gyvai (renginio vieta:viešbutis „Holiday Inn“, Vilnius) arba registruotis ir dalyvauti konferencijoje nuotoliniu būdu.
Registracija dalyvauti gyvai (vietų skaičius ribotas):https://forms.gle/kyDTpuKxRYsYsQJGARegistracija dalyvauti nuotoliniu būdu:https://forms.gle/HGctUJqa3bDeFGWcA.
Visa informacija ir programa: www.vdi.lt

 

 

Į viršų