• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • Administracija
Penktadienis, 2026 Balandis 03

         

Šeštadienis, 2026 Kovas 28

Profsąjungų atstovų susitikimas Sakartvele: dėmesys darbuotojų teisėms ir kolektyvinių derybų stiprinimui.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Rūta Kiršienė dalyvauja Tbilisyje, Sakartvele (Gruzijoje), vykstančiame Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) Šiaurės Rytų Europos regiono viešųjų profesinių sąjungų susitikime. https://www.facebook.com/share/1DxmbpABuG/

Čia susirinko profesinių sąjungų vadovai ir atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Sakartvelo, Armėnijos ir Ukrainos. Dalyvius pasveikino Sakartvelo profesinių sąjungų atstovai, EPSU generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan ir Ukrainos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos vadovas, EPSU Šiaurės Rytų Europos regiono pirmininkas Yurii Pizhuk.

Sulaukta ir Sakartvelo ministro Michailo Sarjveladzės, atsakingo už darbo, sveikatos ir socialinės apsaugos politiką, dėmesio.

Šie kasmetiniai regioniniai susitikimai yra svarbi platforma keistis patirtimi, stiprinti solidarumą ir koordinuoti bendrus veiksmus ginant viešojo sektoriaus darbuotojų interesus.

Renginyje daug dėmesio skiriama darbuotojų teisių apsaugai, kolektyvinių derybų stiprinimui, profesinių sąjungų vaidmens didinimui ir naujų narių pritraukimui šiandienos iššūkių kontekste. Taip pat aptariami Europos lygmens sprendimai, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio direktyvą.

„Džiugu, kad nacionalinių organizacijų atstovai tęsia tradiciją susitikti ir pasidalyti patirtimi, pristato savo šalių iššūkius, ypač susijusius su kolektyvinėmis derybomis ir profesinių sąjungų teisėmis, tariasi ir mokosi vieni iš kitų", – sakė R. Kiršienė.

https://www.facebook.com/share/1BBe6pxG6o/

Ketvirtadienis, 2026 Kovas 19
Kiekvieną vasarą kartojasi ta pati situacija – darbuotojai skuba „užsiimti“ patraukliausias datas, o darbdaviai bando laviruoti tarp visų pageidavimų. Tačiau darbo teisėje galioja ne greičio, o prioritetų principas.
Svarbiausia taisyklė:
Atostogos nėra skirstomos pagal „kas pirmas paprašė“. Jos planuojamos pagal įstatyme nustatytą eilę.
Kas turi pirmumo teisę?
Darbo kodeksas aiškiai nustato prioritetines grupes, į kurias darbdavys privalo atsižvelgti sudarydamas atostogų grafiką:
• nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų;
• darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų;
• darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų;
• darbuotojai, kurie pernai realiai atostogavo mažiau nei 10 darbo dienų;
• darbuotojai, turintys sukauptų nepanaudotų atostogų.
Tai nėra formalumas – tai teisinė pareiga darbdaviui.
Praktikoje tai reiškia:
Jei tą pačią savaitę nori nėščia darbuotoja ir darbuotojas su 10 metų vaiku – prioritetas priklauso nėščiai darbuotojai.
Jei renkasi darbuotojas su dviem vaikais ir darbuotojas su „senomis“ atostogomis – pirmenybė tenka darbuotojui su vaikais.
Jei abu darbuotojai patenka į tą pačią grupę – sprendžiama pagal įmonės vidaus tvarką arba susitarimą.
Svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta tiek darbuotojai, tiek darbdaviai:
Yra atvejų, kai darbdavys privalo suteikti atostogas darbuotojo pasirinktu metu (pvz., prieš ar po nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės laikotarpiu, studijų metu ir kt.). Čia jau nebe „prioritetas“, o tiesioginė įstatymo pareiga.
Ką sako teismų praktika?
LAT yra aiškiai pasisakęs:
jei atostogų grafikas sudarytas – jis privalomas abiem pusėms;
darbdavys negali tyliai „pakeisti“ sprendimo ar neinformuoti darbuotojo – tai laikoma bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.
Ir dar viena dažna klaida:
darbdavys negali vienašališkai nustatyti atostogų laiko (išskyrus išimtinius atvejus). Atostogos turi būti derinamos, o ne „paskiriamos“.
Reziumė paprastai:
Atostogų laiką lemia ne greitis, ne pareigos ir ne santykis su vadovu.
Lemia Darbo kodeksas ir aiški prioritetų sistema.
Jeigu ši tvarka nesilaikoma – tai jau ne organizacinis klausimas, o darbo teisės pažeidimas, kuris gali būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje.
Antradienis, 2026 Kovas 17

 

Psichologinis smurtas darbo vietoje išlieka viena jautriausių ir sudėtingiausių darbo santykių problemų. Visuomenėje psichologinio smurto atvejai sulaukia vis didesnio rezonanso. Reaguojama jautriau, viešai aptariamos organizacijų vertybės, vadovų atsakomybė, darbuotojų gerovė. Taigi 2025 m. išaugęs skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto skaičius rodo brandesnį požiūrį į darbo kultūrą kaip į žmogaus orumo dalį.

Darbuotojai tampa drąsesni – jie aktyviau kreipiasi, netoleruoja žeminančio elgesio ir vis dažniau suvokia teisę dirbti saugioje aplinkoje. Kita vertus, jie dažnai nerenka įrodymų, galinčių patvirtinti smurto ar priekabiavimo faktą, nežino, kur reikia kreiptis, patyrus nepriimtiną bendradarbio ar tiesioginio vadovo elgesį.

https://vdi.lrv.lt/lt/naujienos/2025-m-smurto-ir-priekabiavimo-darbe-pazeidimu-uzfiksuota-beveik-dvigubai-daugiau-nei-pernai-vFG/?fbclid=IwY2xjawQl9z5leHRuA2FlbQIxMQBzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEeyptiXVwCTlqllEE92p5j4LAlVm9s3PRAP-sEhUMzeJom9umx6mNluB2obbo_aem_vkhoruZunUHN-407oNX6nA

                        Iliustracija

 

 

Pirmadienis, 2026 Kovas 16

Seimas kovo 12 d. nusprendė svarstyti Vyriausybės pateiktus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo aiškiau  reglamentuoti darbo santykius, stiprinti kolektyvines sutartis ir supaprastinti darbo ginčų bei streikų procedūras. Projektui po pateikimo pritarė 57 parlamentarai, susilaikė 2, o prieštaravusių – nebuvo.

Pakeitimais numatoma tikslinti individualių darbo santykių reguliavimą – didinti delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą, aiškiau reglamentuoti darbo užmokestį priešventinėmis dienomis, atsiskaitymo tvarką nutraukiant darbo sutartį bei išplėsti darbo santykių nutraukimo pagrindus.

Be to, keičiamos ir kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo bei kt.

DK pakeitimais taip pat siūloma suteikti daugiau lankstumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių darbo užmokestis siekia mažiau nei du vidutinius darbo užmokesčius. Jiems būtų užtikrinamos lankstesnės sutarties sąlygos ir iki 6 mėnesių trukmės bandomasis laikotarpis.

Kolektyvinių darbo santykių srityje siūloma plėsti kolektyvinių sutarčių taikymą, suteikti daugiau galimybių dėl atostogų naudojimo ir nuotolinio darbo sąlygų, taip pat stiprinti darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose.

Taip pat planuojama didinti baudas už darbo teisės pažeidimus sprendžiant kolektyvinius ginčus, trumpinti ginčų nagrinėjimo terminus ir valstybės lėšomis apmokėti tarpininkų darbą. Be to, siūloma efektyvinti streikų reguliavimą – ilginti įspėjamojo streiko trukmę bei numatyti darbuotojų apsaugą po streiko.

Pakeitimus dar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o galutinis pakeitimų svarstymas numatytas gegužės 12 d.

LPSK informacija.

https://www.lpsk.lt/2026/03/13/seimui-pateikti-darbo-kodekso-pakeitimai-daugiau-galiu-kolektyvinems-sutartims-ir-darbuotoju-atstovams/?fbclid=IwY2xjawQkt-VleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFSYU9UU01PTTdxTlpMNGFVc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHljRR4rXX1FU31REgs5X8r_5ilbn1977LS16kHALeIVa4FKfKOqwX56VeoW5_aem_dlWJlHjQ8GhkzFjO5NuNwg

 

Į viršų