Nuo 2025 m. sausio 1 d. darbdaviai privalo griežtai laikytis naujai patvirtinto Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo. Tai reiškia, kad visi darbdaviai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar veiklos srities, turi užtikrinti aiškią ir efektyvią politiką prieš smurtą bei priekabiavimą darbe.

„Nepriimtinas elgesys darbe netoleruotinas, o darbdaviai privalo sukurti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi saugus ir gerbiamas. Prevencijos priemonės yra ne tik būtinos, bet ir privalomos“, – sako Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė.

Ką privalo padaryti darbdaviai?

• Deklaruoti smurto ir priekabiavimo netoleravimą – kiekvienas darbuotojas turi būti informuotas, kad bet kokios priekabiavimo ar smurto apraiškos bus vertinamos griežtai ir atitinkamai sankcionuojamos.
• Nustatyti aiškias elgesio taisykles – įmonės viduje turi būti parengtos detalios elgesio normos, aiškiai apibrėžiant, koks elgesys laikomas priimtinu, o koks – neleistinu.
• Paskirti atsakingą asmenį – darbuotojai, susidūrę su netinkamu elgesiu, privalo turėti galimybę kreiptis į patikimą asmenį įmonėje, kuris galėtų objektyviai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų.
• Užtikrinti aiškią pranešimų nagrinėjimo tvarką – darbdaviai privalo užtikrinti, kad kiekvienas pranešimas apie smurtą ar priekabiavimą būtų tinkamai ir skaidriai ištirtas, o, esant darbuotojų atstovams, jie turi teisę deleguoti ne mažiau kaip trečdalį komisijos narių.
• Organizuoti privalomus mokymus – visi darbdaviai privalo organizuoti mokymus darbuotojams apie smurto ir priekabiavimo prevenciją ne rečiau kaip kas trejus metus. Nauji darbuotojai turi būti supažindinti su mokymų medžiaga per pirmąjį darbo mėnesį.

Kas laukia darbdavių, nesilaikančių šių reikalavimų?

Nepaisant šių reikalavimų, darbdaviai gali sulaukti administracinės atsakomybės. Dar daugiau – jei darbuotojas įrodys, kad dėl darbdavio neveikimo patyrė žalą, įmonė gali būti įpareigota ją atlyginti. „Smurtas ir priekabiavimas, kad ir trumpalaikis, gali turėti ilgalaikių pasekmių darbuotojų psichinei sveikatai, taigi prevencija nėra tik formalumas – tai būtinybė, kad darbuotojai dirbtų saugioje aplinkoje“, – pabrėžia L. Mironovienė.

 Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

„Tai – regionų žlugdymo antras etapas“, – taip vadovai vadina Valstybinės ligonių kasos pristatytas ateinančių metų finansavimo
gaires. Šie planai sukėlė audringą daugelio gydymo įstaigų vadovų reakciją. Aštrių prieštaravimų išsakė ir premjero patarėjas.
Jis prašo vadovų neskubėti su išvadomis ir žada sprendimus artimiausiu metu. Apie tai ir daugiau savaitraštyje Lietuvos sveikata Nr.11 ir Publicum sanitas Nr.11