• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Ketvirtadienis, 2022 Sausio 20

Seimas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1270(2), kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams.

Įstatyme buvo numatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos metu privalo skiepytis darbuotojai, kurių darbo sritis yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla bei socialinės paslaugos ir veikla.

Už įstatymą balsavo 60, prieš buvo 53, susilaikė 10 Seimo narių.

Balsavimo rezultatai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-45122&fbclid=IwAR3LgjNMf9M3kWN2MRY_MF6a8a8rza7fgYQjeXmfeDI4ok8s6BIGHJ9tY-c

          

Nėra nuotraukos aprašo.

 

Antradienis, 2022 Sausio 18

Kviečiame žiūrėti seimo nario Aido Gedvilo spaudos konferenciją „Dėl privalomo dirbančiųjų sveikatos sistemoje vakcinavimo“. Dalyvauja Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.

Spaudos konferencijos organizatoriai teigia, kad: „Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, susipažinusios su Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir skubotu jo aptarimu Sveikatos reikalų komitete ir gavusios savo narių – gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų – nuomonę, kreipiasi į Seimo frakcijas, nes mato, kad privalomos dirbančių sveikatos sistemoje vakcinacijos svarstymas vyksta nesilaikant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, nevertinant galimos didesnės žalos nei naudos, be to, Įstatymą norima priimti neatsakius į medikų bendruomenei aktualius klausimus“.

https://www.youtube.com/watch?v=ge4caY-U_r4

 

Pirmadienis, 2022 Sausio 17

Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, susipažinusios su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir skubotu jo aptarimu Sveikatos reikalų komitete (toliau – Komitete) ir gavusios savo narių – gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų – nuomonę, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas, nes mato, kad privalomos dirbančių sveikatos sistemoje vakcinacijos svarstymas vyksta nesilaikant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, nevertinant galimos didesnės žalos nei naudos, be to, Įstatymą norima priimti neatsakius į medikų bendruomenei aktualius klausimus. Lietuvos medikai yra aktyviausiai vakcinacijos procese dalyvaujanti visuomenės grupė, kuri, deja, Sveikatos reikalų komiteto posėdyje negavo atsakymų į iškeltus svarbius medicininius ir etinius klausimus. Profesinės sąjungos mano, kad Įstatymo priėmimas skubos tvarka negali būti prioritetu prieš neatsakytus klausimus, nes abejonės išsakomos asmenų, turinčių specialiųjų medicinos žinių. Kad būtų išlaikyta medikų parama pandemijos valdyme, siūlome vengti supriešinimo, įtampos ir bloginti psichoemocinį klimatą jau antrus metus ekstremaliomis sąlygomis dirbančioje sveikatos sistemoje. Todėl prašome politikų susilaikyti nuo skubotų sprendimų, kurie turėtų būti priskiriami išskirtinai medikų kompetencijai, ir grąžinti įstatymą tobulinti:

  1. Įpareigojant Sveikatos reikalų komitetą organizuoti infekcinių ligų specialistų diskusiją, kurios tikslas – rekomendacijos dėl ribinių antikūnų verčių.
  2. Įpareigoti projekto iniciatorių – Sveikatos apsaugos ministeriją – pateikti lydinčiuosius poįstatyminius aktus (jų projektus) ir užtikrinti, kad į rengiamą medicininių kontraindikacijų sąrašą būtų įtrauktos rekomendacijos, kurios išsklaidytų medicinines abejones dėl galimos žalos.
  3. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pateikti duomenis apie nepasiskiepijusių sveikatos priežiūros specialistų skaičių, jų darbo vietų riziką bei kartu su infekcinių ligų specialistais ir profesinėmis sąjungomis įvertinti, ar tikslinga riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, ar galimos kitos alternatyvios priemonės šiems tikslams pasiekti.                              Kreipimasis čia:

LGS informacija

Penktadienis, 2022 Sausio 14

Keičiantis darbo santykiams ir į darbo rinką ateinant naujoms darbuotojų kartoms, vis aktualesnė tampa „diskriminacijos darbe“ sąvoka. Darbdaviui tenka pareiga užtikrinti, kad su darbuotojais nebūtų elgiamasi nepalankiai dėl jų lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kitų asmens bruožų. Nors skirtinguose šaltiniuose, teisės aktuose yra gana aiškiai apibrėžtos „diskriminacijos“ ir „diskriminacijos darbe“ sąvokos, reikia pabrėžti, kad diskriminacija darbe nėra laikomas bet koks mažiau palankus elgesys su žmogumi. Todėl, kad užtikrinant nediskriminavimo principą darbe nekiltų nesusipratimų ar nereikalingų ginčų arba tiesiog be reikalo neapkrautume darbuotojų papildomomis taisyklėmis, reiktų išsiaiškinti ir apsirašyti keletą nuostatų.

Lygių galimybių politika – ne tik popieriaus lapas. Diskriminacija darbe

Darbo kodekse numatyta, kad darbdaviai, kurie samdo daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, turi patvirtinti organizacijoje lygių galimybių politiką. Ši norma galioja tiek viešajam, tiek ir privačiam sektoriui. Taip pat tokį dokumentą pasirengti siūloma net ir mažesnėms organizacijoms. Lygių galimybių politika turi ne tik aprašyti, kokios situacijos yra laikomos diskriminacija, bet ir nurodyti, kaip tokių situacijų turi būti išvengiama.

Taigi, lygių galimybių organizacijoje politika turi būti ne deklaratyvus, tačiau realiai veikiantis dokumentas, kurį parengti visgi nėra taip paprasta. Visų pirma rekomenduojama pasitvirtinti draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma, kokios situacijos bus laikomos diskriminacinėmis, ir šis sąrašas neturėtų būti baigtinis. Vadinasi, darbdavys gali įtraukti ir kitus, ne tik teisės aktuose nustatytus pažeidimus, pavyzdžiui, diskriminavimas dėl išvaizdos.

Kaip ir minėjome, lygių galimybių politika turi būti ne tik surašyta, tačiau ir realiai veikti. Tiek nacionalinės, tiek ir užsienio organizacijos pateikia keletą politikos veikimo užtikrinimo priemonių. Pirma, ką galima pasidaryti organizacijoje – vykdyti darbuotojų apklausą. Apklausa padės ne tik išsiaiškinti, kokių kyla problemų, tačiau ir pamatyti, kaip sekasi vykdyti lygių galimybių politikos iškeltus tikslus.

Taip pat kaip viena iš politikos įgyvendinimo priemonių – periodiškai atlikti darbo užmokesčio mokėjimo auditą. O tiksliau – nustatyti, koks yra atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Aišku, galima imti įvairius rėžius ir stengtis kiek įmanoma labiau mažinti šį atotrūkį. Dar kartą pabrėžiame, kad panašų auditą reiktų atlikti periodiškai.

Yra ir kitokių, kiek paprastesnių, įgyvendinimo priemonių. Pavyzdžiui, rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį ar asmenų grupę, kuriai darbuotojai galėtų pasipasakoti apie pažeidimus ar galimus pažeidimus. Taip šie atsakingi asmenys vadovų lygmenyje galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Taip pat galima mokyti darbuotojus apie diskriminaciją ir jos žalą, nustatyti lanksčias darbo sąlygas, viešai paskelbti taisyklių rinkinius ir pan.

Taigi diskriminacijos darbe principai ir pažeidimai turi ne tik nugulti popieriuje, tačiau ir realiai veikti. Turi būti prižiūrimi Lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo tikslai, rodikliai, o keičiantis situacijai keistis ir pati organizacijos politika.

https://www.biztools.lt/personalas/diskriminacija-darbe-ka-sako-darbo-kodeksas/?fbclid=IwAR0KM2HWJ0QEXR6RHBiucbCy6R4DdqpemuktxdR_She-PIVAOAQk9J143ko

 

Ketvirtadienis, 2022 Sausio 13

            Laisvės gynėjų dieną Šiauliuose bus skiriamas dėmesys Parlamento gynėjams - Laisvės  gynėjų dieną Šiauliuose bus skiriamas dėmesys Parlamento gynėjams

Į viršų