Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, kuriais numatyta, kad asmenys, dirbantys su vaikais (atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas, užsiimdami savanoriška veikla ar dirbdami pagal darbo sutartį), privalės turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (toliau – QR kodą).
Įdarbindami naujus darbuotojus, darbdaviai bus įpareigoti iš priimamų asmenų reikalauti QR kodo, įrodančio, kad asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Darbdaviai QR kodo galiojimą turės tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Vaikų tėvai taip pat galės reikalauti pateikti QR kodą iš samdomų individualiai dirbančių korepetitorių, auklių, būrelių vadovų ar kitų asmenų, teikiančių paslaugas vaikams.
Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos su QR kodu susijusios Įstatymo nuostatos, atsakingos institucijos prižiūrės ir stebės, kaip šių nuostatų laikomasi praktikoje. VDI pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną atliks Įstatyme nurodytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir prevenciją. Šiems tikslams pasiekti planuojami ir elektroniniai inspektavimai.
Už nustatytų pareigų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė, kuri diferencijuojama atsižvelgiant į situacijos pavojingumą. Už QR kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus bus skiriama nuo 300 iki 500 Eur bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
VDI informacija
Spalio 21 d. įvyko eilinis LPSK valdybos posėdis. Aptarus Lietuvos trišalės tarybos spalio 22 d. posėdžio darbotvarkę, patikslintas LPSK atstovaujančiųjų trišalėje taryboje sąrašas. Išrinkus LPSK pirmininkę Ingą Ruginienę į naujos kadencijos Seimą Lietuvos trišalėje taryboje vietoj jos valdyba LPSK atstovauti delegavo pirmininkės pavaduotoją Audrių Gelžinį.
Inga Ruginienė informavo, jog pasirašius susitarimą dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) pakeitimo, visi darbuotojai, tapę LPSK priklausančių organizacijų nariais iki spalio 10 d. galės naudotis NKS numatytomis papildomomis garantijomis nuo 2025 m. sausio 1 d.
Valdybos posėdyje patvirtintas pirmininkės pavaduotojo atlyginimas ir pareigybės aprašymas. Taip pat nutarta, jog eilinis LPSK tarybos posėdis vyks gruodžio 6 d. Jame, be kita ko, bus patvirtintas laikinasis LPSK vadovas, eisiantis pareigas iki neeilinio suvažiavimo.
Kadangi Ingai Ruginienei tapus Seimo nare, jos pareigos LPSK pirmininkės poste nutrūks, šis valdybos posėdis jai yra paskutinis. Ta proga ji padėkojo visiems valdybos nariams už darbą, o kadangi žadėjo ir toliau rūpintis socialiniais klausimais, išreiškė viltį, kad ir toliau galės kartu dirbti darbuotojų labui. Savo ruožtu valdybos nariai padėkojo Ingai Ruginienei už svarų indėlį gerinant LPSK įvaizdį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
LPSK informacija
Spalio 11 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei trijų nacionalinių profesinių sąjungų centrų pirmininkai pasirašė susitarimą „dėl 2022 m. spalio 10 d. nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 pakeitimo“. Juo atnaujinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) 1 ir 2 priedai, kas reiškia, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. naujiems profesinių sąjungų nariams (įstojusiems į profsąjungas iki šių metų spalio 11 d.) pradės galioti kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos garantijos.
Papildomos garantijos profesinėms sąjungoms priklausantiems darbuotojams, dirbantiems valstybės ar savivaldybės įstaigose, organizacijose ar įmonėse (2 priedas):
Papildomos apmokamos 2 darbo dienos savišvietai arba savanorystei. Papildomas atostogas išnaudoti reikia iki 2025 m. pabaigos. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per šį laikotarpį, jos negali būti kaupiamos. Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas atostogas turi būti kompensuojama proporcingai tais metais dirbtam laikotarpiui.
Papildomos garantijos tik biudžetinių įstaigų darbuotojams, profesinių sąjungų nariams (1 priedas):
Atostogos mokymuisi. Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, taip pat už dienas, kai profesinės sąjungos narys kelia kvalifikaciją, suderinęs su tiesioginiu vadovu, gali būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų, apmokant pusę darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas. Norint pasinaudoti šia galimybe, darbdaviui reikia pristatyti pažymą apie mokymąsi.
Dienos sveikatai gerinti. Profesinės sąjungos narys, pasijutęs prastai ar susirgęs, gali pasinaudoti atostogomis iki 5 dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
Primename, jog 2022 m. pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis galioja iki 2025 metų pabaigos. Derybos dėl naujos sutarties turėtų prasidėti kitų metų pirmajame pusmetyje.
Spalio 7 d. minima Pasaulinė diena už orų darbą skatina dar kartą susimąstyti apie darbo aplinkos orumą ir jo svarbą tiek darbuotojui, tiek visuomenei. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šia proga primena, kad orus darbas nėra tik formalus reikalavimas, bet ir esminis žmogaus teisių aspektas. Darbuotojų apsaugos nuo neteisėtų darbdavių veiksmų užtikrinimas, darbo vietos saugumas ir tinkamas atlygis už darbą yra būtini kiekvieno darbuotojo gerovei ir visos visuomenės klestėjimui.
Pasak LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus, orus darbas – tai ne tik tinkamai apmokamas darbas, bet ir pagarba darbuotojui, saugi psichosocialinė aplinka, galimybė įsitraukti į sprendimų priėmimą bei laisvė nuo diskriminacijos ar išnaudojimo. J. Gricius pažymi, kad „darbdavių atsakomybė yra neapsiriboti tik darbo užmokesčio sumokėjimu, bet ir užtikrinti, kad darbo sąlygos leistų darbuotojui realizuoti savo potencialą be baimės ar įtampos“.
Orus darbas ne tik apsaugo darbuotojus nuo įvairių pažeidimų, bet ir sukuria stiprų pagrindą visuomenės ekonominei ir socialinei gerovei. Darbuotojai, kurie jaučiasi gerbiami ir saugūs darbo vietoje, yra labiau motyvuoti ir produktyvūs. Tai reiškia, kad investicijos į orų darbą ne tik tiesiogiai pagerina darbuotojų gerovę, bet ir skatina didesnį verslo efektyvumą bei ilgalaikį įmonių ir ekonomikos klestėjimą.
2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos (DGK) gavo 28 proc. daugiau prašymų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai reikšmingas augimas, rodantis, kad darbo sąlygos kai kuriose Lietuvos įmonėse vis dar kelia iššūkių. Nesumokėtas darbo užmokestis sudarė didžiausią dalį reikalavimų – apie 75 proc. visų atvejų. Tai rodo, kad nors įstatymai numato aiškias taisykles dėl darbo užmokesčio, daugelis darbuotojų vis dar susiduria su pažeidimais, o tam tikros įmonės nevykdo savo įsipareigojimų.
Be to, padidėjo ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo. Darbuotojai vis aktyviau naudojasi teisėmis ir kreipiasi į DGK, kai susiduria su problemomis darbe. 2024 m. DGK priėmė sprendimus dėl 6,9 mln. eurų išieškojimo, iš kurių didžioji dalis – daugiau nei 6,8 mln. eurų – buvo priteista darbuotojų naudai.
VDI ypatingą dėmesį skiria psichosocialinei darbuotojų gerovei ir siekia užkirsti kelią smurtui bei priekabiavimui darbo vietose. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios darbo kodekso pataisos praplėtė darbdavių atsakomybę, numatydamos papildomas prevencines priemones prieš smurtą ir priekabiavimą. „Kiekvienas darbuotojas turi teisę jaustis saugus ir gerbiamas darbo vietoje, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius. – Smurtas ar priekabiavimas darbe negali būti toleruojami, nes tai ne tik žaloja žmogų visapusiškai, juolab jo orumą, bet ir kenkia darbo našumui.“
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. 190 nurodyta, kad darbuotojai turi teisę į darbo aplinką, kurioje nėra smurto ar priekabiavimo. VDI taip pat parengė rekomendacijas darbdaviams, kaip atpažinti ir spręsti psichologinio smurto bei priekabiavimo problemas darbo vietoje, kad būtų sukurta saugi ir sveika darbo aplinka. Šias rekomendacijas galite rasti čia.
VDI vadovas J. Gricius pabrėžia, kad „orūs darbo santykiai – tai daugiau nei ekonominė vertybė, tai – žmogaus teisė dirbti aplinkoje, kuri leidžia jam jaustis gerbiamam ir saugiam. Užtikrindami orumą darbo vietoje, mes taip pat užtikriname pamatines žmogaus teises“.
Šiuolaikinė darbo aplinka turi keistis ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, tokių kaip psichologinė darbuotojų gerovė ir smurto prevencija, o investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą atsiperka ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams bei visuomenei. Orus darbas yra raktas į ilgalaikį visuomenės klestėjimą, o jo užtikrinimas – visų mūsų atsakomybė.
Nors statistika rodo, kad darbo sąlygų pažeidimai niekur nedingo, teigiamas signalas – didėjantis darbuotojų supratimas apie savo teises ir aktyvesnis jų gynimas. Tai reiškia, kad visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau vertina orumo principus darbe, o VDI, konsultuodama, inspektuodama ir bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, toliau siekia užtikrinti, kad visi darbuotojai galėtų dirbti orioje ir pagarba grįstoje aplinkoje.
VDI informacija