Kad vaikų ligų skyriai yra nuostolingi – garsiai kalba rajoninių ligoninių vadovai. Tačiau mažuosius pacientus gydantys skyriai jau neatsiperka ir Santaros klinikose. „Jeigu Santaros klinikų gimdymo skyrius kažkada buvo projektuotas 3-3,5 tūkstančiams gimdymų per metus, šiandien jų yra vos per 2 tūkstančius“, – apie niūrią realybę kalba Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša. Maža to, pasirodė informacija, kad iš Santaros klinikų vaikų skyriaus masiškai išeina gydytojai. Nerimaujama, kad ši situacija kelia rimtą grėsmę vaikų gydymo paslaugų prieinamumui ir kokybei. Pirmąjį pusmetį Santaros klinikos baigė su 9,36 mln. eurų nuostoliu, nes, kaip tikina klinikų vadovas, dalis skyrių yra nerentabilūs ir privalo būti dengiami iš kitų skyrių pajamų. Tai ypač aktualu ligoninėms, kuriose veikia vaikų ligų skyriai, nes Valstybinės ligonių kasos (VLK) nustatyti įkainiai už paslaugas neatspindi realių išlaidų Lietuvos sveikata Nr.45 3, 10 psl. ir daugiau naujienų Publicum sanitas N r.45.                          

Darbo aplinka, kurioje vyrauja pagarba ir saugumas, būtina kiekvienam darbuotojui, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktika rodo, kad vis dažniau tenka spręsti atvejus, kai į darbą įsismelkia psichologinis smurtas. Tai nėra tik vidinis kolegų konfliktas – tai rimtas darbo teisės pažeidimas, darantis žalą darbuotojo sveikatai, orumui ir visos įmonės veiklos kokybei.

Psichologiniu smurtu laikomas nuolatinis ar pasikartojantis žeminantis, priešiškas, įžeidžiantis elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, sumenkinti arba įstumti darbuotoją į bejėgę padėtį. Toks elgesys yra draudžiamas ne tik darbo metu atliekant pareigas, bet ir įvairių pertraukų metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, su darbu susijusių renginių metu bei bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu.

„Psichologinį smurtą darbuotojai dažniausiai patiria iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių kolegų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai tokį elgesį taiko lygias pareigas einantys ar net pavaldiniai. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra normalus darbinis bendravimas – tai pažeidimas, turintis aiškias pasekmes“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

VDI atkreipia dėmesį, kad vienas iš didžiausių iššūkių – objektyvių įrodymų stoka. Dažnai darbuotojai remiasi tik savo subjektyviu vertinimu, tačiau norint užtikrinti veiksmingą tyrimą būtina fiksuoti visus netinkamo elgesio faktus. „Tik nuo darbuotojo aktyvumo priklauso, ar pavyks užtikrinti, kad pažeidimai bus tinkamai įvertinti. Be įrodymų praktiškai neįmanoma įrodyti psichologinio smurto apraiškų egzistavimo, o kolegos, net ir matydami situaciją, neretai vengia liudyti.

„Viena iš VDI atliekamų tyrimų priemonių yra anoniminė darbuotojų apklausa. Vis dėlto reikia paminėti, kad anoniminės apklausos rezultatai tik parodo bendrą mikroklimatą darbovietėje ir darbuotojus emociškai veikiančius veiksnius, tačiau tokia apklausa negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas patvirtinti ar paneigti konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su vienu ar keliais darbuotojais ir prieš juos galimai nukreiptais neteisėtais veiksmais. Todėl darbuotojai turi būti aktyvūs gindami savo teises bei rinkdami įrodymus, galinčius patvirtinti nepriimtiną elgesį. Svarbu paminėti, kad vaizdo ar garso įrašai yra leistina įrodinėjimo priemonė darbuotojo pažeistoms teisėms apginti“, – sako L. Mironovienė.

Labai svarbu, kad pirmasis darbuotojo žingsnis, patiriant nepriimtiną bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, būtų kreipimasis į darbdavį. Įmonės vadovas privalo imtis priemonių situacijai spręsti, o jei to nepadaro arba pats taiko psichologinį smurtą darbuotojo atžvilgiu, tada galima kreiptis į VDI. Nustačius pažeidimus, juridinio asmens vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, darbuotojas, dėl patirto smurto patyręs žalą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti atlyginti tiek turtinius nuostolius, tiek neturtinę žalą.

Pasak L. Mironovienės, svarbu suvokti, kad VDI nėra tarpininkas tarp kolegų ginčuose, o institucija, kuri užtikrina, kad darbdaviai laikytųsi įstatymų. „Psichologinis smurtas – tai ne asmeninis konfliktas, o pažeidimas, kurį darbdavys privalo spręsti atsakingai. Kuo anksčiau jis reaguoja, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks apsaugoti ne tik vieną darbuotoją, bet ir visą kolektyvą nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.

VDI primena, kad darbdaviai privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, o ją pažeidus – pasirūpinti pagalba nukentėjusiam darbuotojui. Tai gali būti psichologo ar teisininko paslaugos, galimybė pakeisti darbo vietą, suteikti papildomų poilsio dienų. Toks darbdavio elgesys nėra tik gera praktika – tai teisės aktų reikalavimas.

VDI ragina darbuotojus nelikti vieniems su problema ir nebijoti ginti savo teisių. Psichologinis smurtas darbe – tai rimta grėsmė, kurios pasekmės gali būti skaudžios, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant jis gali būti sustabdytas.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojai, patiriantys psichologinį smurtą (mobingą) darbe, neretai susiduria su klausimu – kokie įrodymai laikomi tinkamais siekiant pagrįsti savo patirtį.

Pasak Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Liudmilos Mironovienės, įrodymai gali būti įvairūs – nuo rašytinių pranešimų, el. laiškų ar SMS žinučių iki liudytojų parodymų ar garso įrašų.

„Darbuotojai dažnai mano, kad garso įrašas gali būti naudojamas tik tada, jei apie įrašymą buvo iš anksto įspėta. Tai nėra tiesa. Tokie įrašai, net jei padaryti be kito asmens žinios, gali būti laikomi įrodymais, jei jie atskleidžia realius nepriimtino elgesio faktus ir yra susiję su darbuotojo teisių gynimu“, – pabrėžia L. Mironovienė.

Visgi svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas garso įrašas automatiškai laikomas tinkamu įrodymu – tai nustatoma individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Be to, darbuotojų padaryti garso įrašai analizuojami neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o jų pakankamumas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Todėl darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas, rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.

„Svarbu išsaugoti visus turimus duomenis – el. laiškus, žinutes, darbo pokalbių ištraukas, – ir, jei įmanoma, pasitarti su darbo teisės ar psichologinio smurto prevencijos specialistais. Kuo tiksliau pateikiama informacija, tuo lengviau nustatyti pažeidimą“, – akcentuoja Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad psichologinis smurtas yra laikomas darbuotojo orumo pažeidimu, o darbdavys privalo imtis veiksmų užkirsti jam kelią.

Daugiau informacijos apie psichologinį smurtą darbe ir teisinius gynybos būdus rasite čia.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.