Nors kalbama apie būdus, kaip pritraukti ir išlaikyti gydytojus, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose susiduriama su priešinga praktika. Gydytojo pareiga tobulėti – prievolė atidirbti. Tokia tvarka papiktino Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medikus. Norintiems kelti kvalifikaciją specialistams iškeliama žeminanti sąlyga – pasirašyti įsipareigojimą ligoninėje atidirbti dar dvejus metus.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: už darbą lapkričio 1-ąją ir 2-ąją turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, o šių švenčių išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. Šiemet svarbi ir naujovė – nuo lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso nuostata, aiškiai įtvirtinanti apmokėjimą už sutrumpintą prieššventinę darbo valandą.

„Net jeigu lapkričio 1-ąją ar 2-ąją darbuotojas dirbs pagal iš anksto sudarytą darbo ar pamainų grafiką, už šį darbą jam turės būti mokama ne mažiau kaip dvigubai, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Suminė darbo laiko apskaita šios garantijos nepanaikina.“

Dirbti lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną – ir lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – paprastai galima tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą. Išimtys taikomos dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, apie darbo ar pamainų grafikus darbuotojams turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Grafikus galima keisti tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, darbuotoją įspėjus prieš dvi jo darbo dienas.

Už viršvalandinį darbą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Tokiam darbui paprastai būtinas rašytinis darbuotojo sutikimas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus. Suminė darbo laiko apskaita savaime nesuteikia darbdaviui teisės be darbuotojo sutikimo skirti dirbti viršvalandžius.

Jeigu švenčių dieną dirbama naktį, t. y. nuo 22 iki 6 val., mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą švenčių naktį turi būti mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Darbuotojo prašymu darbas švenčių dienomis gali būti kompensuojamas papildomu poilsio laiku, pridedamu prie kasmetinių atostogų. Tokiu atveju dirbtos valandos dauginamos iš atitinkamo dydžio – 2 arba 2,5. Už patį darbą švenčių dieną tuomet nemokama, tačiau darbuotojo darbo užmokesčiu apmokamas visas prie kasmetinių atostogų pridėtas poilsio laikas.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas lapkričio 2-ąją dirbs aštuonias valandas ir šis darbas nebus viršvalandinis, jo prašymu prie kasmetinių atostogų galės būti pridėta 16 apmokamų poilsio valandų. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti apmokėjimo už darbą švenčių dieną pakeisti papildomu poilsiu.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda. Taigi darbuotojams, kurie dirbs spalio 31-ąją, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, darbo diena turės būti viena valanda trumpesnė.

„Svarbu nepamiršti, kad lapkričio 1-oji kartu yra ir Vėlinių išvakarės. Todėl šią dieną dirbantiems darbuotojams taip pat taikoma vienos valandos darbo dienos trumpinimo taisyklė“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Ši garantija taikoma ir dirbantiems ne visą darbo laiką ar pagal suminę darbo laiko apskaitą. Išimtis numatyta darbuotojams, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma, pavyzdžiui, tam tikriems sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams, farmacijos specialistams ir kitiems darbuotojams, nurodytiems Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 496. Jeigu darbuotojas šventės išvakarėse pagal savo grafiką nedirba, darbo dienos trumpinimas į ankstesnę darbo dieną neperkeliamas.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliosianti Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalies redakcija aiškiai nustatys, kad trumpinant darbo dieną šventės išvakarėse darbuotojui paliekamas darbo užmokestis. Darbuotojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už sutrumpintą valandą bus mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

„Ši nuostata bus aktuali jau lapkričio 1-ąją dirbantiems darbuotojams. Jeigu darbuotojo atlygis priklauso nuo darbo normų, už Vėlinių išvakarėse sutrumpintą darbo valandą darbdavys privalės mokėti jo vidutinį darbo užmokestį“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos nėra galimybės, nesutrumpinta valanda apmokama kaip viršvalandinis darbas. Spalio 31-ąją už tokią valandą mokama ne mažesniu kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžiu, o jeigu ji dirbama naktį – ne mažesniu kaip dvigubu dydžiu. Lapkričio 1-ąją už nesutrumpintą valandą turi būti mokama ne mažesniu kaip 2,5 dydžiu, nes tai yra viršvalandinis darbas švenčių dieną.

VDI taip pat primena, kad šiemet lapkričio 1-oji sutampa su sekmadieniu. Darbo kodeksas nenumato su poilsio diena sutampančios švenčių dienos perkėlimo į kitą darbo dieną, todėl papildomas laisvadienis dėl šio sutapimo nesuteikiamas. Lapkričio 2-oji yra savarankiška švenčių diena – Vėlinės.

 VDI informacija: el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.