Spalio 7 d. minima Pasaulinė diena už orų darbą skatina dar kartą susimąstyti apie darbo aplinkos orumą ir jo svarbą tiek darbuotojui, tiek visuomenei. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šia proga primena, kad orus darbas nėra tik formalus reikalavimas, bet ir esminis žmogaus teisių aspektas. Darbuotojų apsaugos nuo neteisėtų darbdavių veiksmų užtikrinimas, darbo vietos saugumas ir tinkamas atlygis už darbą yra būtini kiekvieno darbuotojo gerovei ir visos visuomenės klestėjimui.

Pasak LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus, orus darbas – tai ne tik tinkamai apmokamas darbas, bet ir pagarba darbuotojui, saugi psichosocialinė aplinka, galimybė įsitraukti į sprendimų priėmimą bei laisvė nuo diskriminacijos ar išnaudojimo. J. Gricius pažymi, kad „darbdavių atsakomybė yra neapsiriboti tik darbo užmokesčio sumokėjimu, bet ir užtikrinti, kad darbo sąlygos leistų darbuotojui realizuoti savo potencialą be baimės ar įtampos“.

Orus darbas ne tik apsaugo darbuotojus nuo įvairių pažeidimų, bet ir sukuria stiprų pagrindą visuomenės ekonominei ir socialinei gerovei. Darbuotojai, kurie jaučiasi gerbiami ir saugūs darbo vietoje, yra labiau motyvuoti ir produktyvūs. Tai reiškia, kad investicijos į orų darbą ne tik tiesiogiai pagerina darbuotojų gerovę, bet ir skatina didesnį verslo efektyvumą bei ilgalaikį įmonių ir ekonomikos klestėjimą.

2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos (DGK) gavo 28 proc. daugiau prašymų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai reikšmingas augimas, rodantis, kad darbo sąlygos kai kuriose Lietuvos įmonėse vis dar kelia iššūkių. Nesumokėtas darbo užmokestis sudarė didžiausią dalį reikalavimų – apie 75 proc. visų atvejų. Tai rodo, kad nors įstatymai numato aiškias taisykles dėl darbo užmokesčio, daugelis darbuotojų vis dar susiduria su pažeidimais, o tam tikros įmonės nevykdo savo įsipareigojimų.

Be to, padidėjo ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo. Darbuotojai vis aktyviau naudojasi teisėmis ir kreipiasi į DGK, kai susiduria su problemomis darbe. 2024 m. DGK priėmė sprendimus dėl 6,9 mln. eurų išieškojimo, iš kurių didžioji dalis – daugiau nei 6,8 mln. eurų – buvo priteista darbuotojų naudai.

VDI ypatingą dėmesį skiria psichosocialinei darbuotojų gerovei ir siekia užkirsti kelią smurtui bei priekabiavimui darbo vietose. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios darbo kodekso pataisos praplėtė darbdavių atsakomybę, numatydamos papildomas prevencines priemones prieš smurtą ir priekabiavimą. „Kiekvienas darbuotojas turi teisę jaustis saugus ir gerbiamas darbo vietoje, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius. – Smurtas ar priekabiavimas darbe negali būti toleruojami, nes tai ne tik žaloja žmogų visapusiškai, juolab jo orumą, bet ir kenkia darbo našumui.“

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. 190 nurodyta, kad darbuotojai turi teisę į darbo aplinką, kurioje nėra smurto ar priekabiavimo. VDI taip pat parengė rekomendacijas darbdaviams, kaip atpažinti ir spręsti psichologinio smurto bei priekabiavimo problemas darbo vietoje, kad būtų sukurta saugi ir sveika darbo aplinka. Šias rekomendacijas galite rasti čia.

VDI vadovas J. Gricius pabrėžia, kad „orūs darbo santykiai – tai daugiau nei ekonominė vertybė, tai – žmogaus teisė dirbti aplinkoje, kuri leidžia jam jaustis gerbiamam ir saugiam. Užtikrindami orumą darbo vietoje, mes taip pat užtikriname pamatines žmogaus teises“.

Šiuolaikinė darbo aplinka turi keistis ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, tokių kaip psichologinė darbuotojų gerovė ir smurto prevencija, o investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą atsiperka ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams bei visuomenei. Orus darbas yra raktas į ilgalaikį visuomenės klestėjimą, o jo užtikrinimas – visų mūsų atsakomybė.

Nors statistika rodo, kad darbo sąlygų pažeidimai niekur nedingo, teigiamas signalas – didėjantis darbuotojų supratimas apie savo teises ir aktyvesnis jų gynimas. Tai reiškia, kad visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau vertina orumo principus darbe, o VDI, konsultuodama, inspektuodama ir bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, toliau siekia užtikrinti, kad visi darbuotojai galėtų dirbti orioje ir pagarba grįstoje aplinkoje.

VDI informacija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi nerimą keliančią tendenciją – darbdavių neteisėtus bandymus priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru. Praktikoje girdima net tokių atvejų, kai pradėjusiems dirbti darbuotojams iškart pateikiamas pasirašyti prašymas dėl darbo santykių nutraukimo be nurodytos datos, o toks dokumentas panaudojamas tada, kai darbdaviui prireikia nutraukti darbo santykius su darbuotoju. Tokia praktika grubiai pažeidžia darbuotojų teises ir dažnai lemia nesąžiningas darbo sutarties nutraukimo sąlygas.

Į VDI dažnai kreipiasi pasikonsultuoti darbuotojai, kurie teigia, kad darbdaviai verčia pasirašyti prašymus nutraukti darbo sutartis savo noru, o tai signalizuoja, kad ši nesąžininga taktika tampa vis dažnesnė. „Norime aiškiai pasakyti, kad tokie veiksmai yra neteisėti, o darbuotojai turi teisę ginti savo teises ir kreiptis pagalbos į kompetentingas institucijas“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pagal Darbo kodeksą darbuotojas turi teisę savo noru nutraukti darbo sutartį, tačiau sprendimas privalo būti priimtas laisvai, be jokio darbdavio spaudimo. Anot Š. Orlavičiaus, jei darbdavys bando darbuotoją versti pasirašyti tokį prašymą, tai laikoma neteisėtu veiksmu, tam tikrais atvejais gali būti vertinama ir kaip psichologinio smurto apraiška.

„Išeiti iš darbo savo noru reiškia, kad darbuotojas neteks tam tikrų apsaugos priemonių ir garantijų, tokių kaip išeitinė išmoka ar atitinkamas įspėjimo laikotarpis, kurie galėtų priklausyti jeigu darbo sutartis būtų nutraukiama darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia. Būtent todėl darbdaviai neretai siekia, kad darbuotojai patys inicijuotų sutarties nutraukimą, kad išvengtų papildomų įsipareigojimų. Tai nėra sąžininga ir dažnai pažeidžia darbuotojų teises“, – aiškina kancleris.

Darbdaviai, norėdami nutraukti darbo sutartį, turi vadovautis Darbo kodekse (DK) numatytais pagrindais. Pavyzdžiui, sutartis gali būti nutraukiama darbdavio valia, darbdavio iniciatyva arba kiekviena iš šalių gali siūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu ir kt. (daugiau darbo sutarčių nutraukimo pagrindų galite rasti čia).

DK 54 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygas ir tvarką. Šio proceso pagrindas – abiejų šalių sutarta valia nutraukti darbo santykius siūlomomis sąlygomis. Viena iš darbo sutarties šalių gali raštu pasiūlyti kitai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Jei kita šalis sutinka, ji turi apie tai pranešti raštu per 5 darbo dienas. Svarbu pabrėžti, kad abi šalys turi priimti sprendimą laisva valia – be jokio spaudimo ar priverstinio veiksmo. Jei bent viena iš šalių nesutinka, darbo sutartis negali būti nutraukta šiuo pagrindu.

VDI rekomendacijos darbuotojams, susidūrusiems su spaudimu

VDI primena, kad darbuotojai, susidūrę su bet kokiu darbdavio spaudimu, turėtų nedelsiant imtis šių veiksmų:

nesirašykite prašymo išeiti iš darbo savo noru – tai svarbiausias patarimas. Darbdaviai gali bandyti manipuliuoti situacija, teigdami, jog tai yra jūsų interesas, tačiau tokiu būdu jūs prarasite visas teises į išmokas.

Fiksuokite spaudimo atvejus – jei darbdavys spaudžia jus išeiti iš darbo (ar pasirašyti kitus abejones keliančius dokumentus), svarbu rinkti įrodymus. Tai gali būti el. laiškai, žinutės, susirašinėjimai ar net kolegų liudijimai. Vis tik nutraukus darbo sutartį tokie įrodymai gali būti labai svarbūs nagrinėjant darbo ginčą.

Kreipkitės į VDI – specialistai visada pasiruošę padėti, darbuotojai konsultuojami nemokamai, ir gali kreiptis tiek raštu, tiek telefonu visais kilusiais klausimais. Prieš priimant sprendimą dėl tam tikrų darbdavio pateiktų dokumentų, kurie kelia abejonių, pasirašymo rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais, kurie gali padėti išsiaiškinti galimas darbo sutarties nutraukimo pasekmes.

„Jeigu darbuotojas susiduria su spaudimu, pirmiausia mes rekomenduojame kreiptis į VDI. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė apsaugoti savo teises ir užtikrinti, kad darbo sutarties nutraukimas vyktų pagal įstatymą“, – pabrėžia kancleris Š. Orlavičius.

Primintina, kad vis tik jeigu darbuotojas neapgalvotai pasirašė tokį prašymą, jis turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo dienos (išskyrus atvejus, kai terminas yra sutrumpintas ir darbo sutartis jau nutraukta). Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.

Jeigu darbdavys nesilaiko teisės aktų ir daro neteisėtą spaudimą darbuotojui nutraukti darbo santykius savo noru, darbuotojas gali dėl tokių darbdavio veiksmų kreiptis į VDI su skundu dėl jame nurodytų aplinkybių patikrinimo. Iš darbuotojo pateiktų ir patikrinimo metu surinktų įrodymų nustačius darbo įstatymų pažeidimus, VDI taiko darbdaviui atitinkamas poveikio priemones, tarp jų – ir administracinę atsakomybę. Be to, darbuotojas, kuris nesutinka su jo darbo sutarties nutraukimu, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti nutraukimą neteisėtu ir prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. 

DK aiškiai numato darbuotojo ir darbdavio interesus ir teises užtikrinančias darbo sutarties nutraukimo tvarkas (atsižvelgiant į nutraukimo pagrindą), todėl teisingas ir teisėtas darbo sutarties nutraukimas gali vykti tik laikantis DK nustatytos tvarkos. „Darbdaviai privalo vadovautis teisės aktais ir negali imtis veiksmų, kurie apeitų darbuotojų teises į kompensacijas, išmokas ir kitus garantuotus apsaugos mechanizmus, numatytus pagal įstatymą“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

„Mes raginame darbdavius veikti pagal įstatymus ir vengti bet kokių manipuliacijų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu. Darbuotojai turi teisę į teisingą atlyginimą ir išmokas, kurios priklauso pagal Darbo kodeksą. Spaudimas išeiti savo noru – tai bandymas apeiti šias taisykles“, – akcentuoja kancleris.

VDI taip pat pabrėžia švietimo svarbą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Informuotumas apie darbo teisės pagrindus padeda išvengti konfliktų ir užtikrina sklandų darbo santykių nutraukimą. „Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi žinoti savo teises ir pareigas. Tai padeda išvengti daug nesusipratimų ir užtikrina, kad darbo santykiai būtų nutraukti teisėtai ir etiškai“, – sako Š. Orlavičius ir priduria, kad darbuotojai turėtų būti budrūs ir nesileisti spaudžiami išeiti iš darbo savo noru, kai tam nėra pagrindo.

 VDI informacija

 Nuoširdžiai sveikiname su  Lietuvos socialinių darbuotojų dieną!

Dėkojame už kantrybę, kūrybišką požiūrį į savo darbą ir atsakomybę už žmogų. Jūs visada arčiausiai tų, kuriems labiausiai reikia užuojautos, šilumos ir supratimo.

Linkime nepavargti kasdienybės rūpesčiuose ir toliau dalintis tuo, ką turite geriausio ir gražiausio, išsaugoti žmogiškumą, gerumą bei nuoširdumą ir dovanoti šias vertybes siekiantiems įveikti gyvenimo sunkumus.

Su Jūsų švente, mielieji!