Jonavos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas vienija, drąsina, išklauso.

Gydytoją ginekologą Artūrą Šalaševičių Jonavoje pažįsta ne tik daugybė pacienčių, bet ir kone visa vietos gydymo įstaigų bendruomenė. Jau beveik ketvirtį amžiaus jis rūpinasi medikų darbo sąlygomis ir teisėmis. Šiemet Jonavos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojui įteikta premjerės Ingos Ruginienės padėka.

Aktyvų mediką galima sutikti ne tik ligoninėje. Jis yra Jonavos rajono tarybos narys, Jonavos profesinių sąjungų atstovybės pirmininko pavaduotojas, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos narys. Anksčiau dirbo ir ligoninės Etikos komisijoje bei Stebėtojų taryboje.

„Kai turi tiek įvairių patirčių, lengviau kalbėtis su įstaigų vadovais, jie negali nereaguoti. O ir mažesniame mieste dirbti kur kas paprasčiau – kolektyvas artimesnis, žmonės vieni kitus pažįsta, greičiau pastebi problemas. Pasitikėjimą stiprina ir kasdienis bendravimas ligoninės koridoriuose. Profesinės sąjungos nariai man neskambina ir nerašo – dažniausiai tiesiog ateina pasikalbėti“, – pasakoja A. Šalaševičius.

Šiemet Jonavos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga mini 33 metų veiklos sukaktį. Šiuo metu ji vienija 123 narius, iš kurių 113 dirba Jonavos ligoninėje.

„Vieniems reikia patarimo, kitiems – tiesiog ramaus pokalbio. Kartais užtenka kartu perskaityti įstatymą, ir žmogus supranta, ar jo teisės buvo pažeistos. O kartais pakanka pasakyti, kad pasikonsultavo su profesinės sąjungos pirmininku – ir problema greitai išsisprendžia“, – šypsosi Artūras.

Jis pripažįsta, kad profesinės sąjungos veikloje dažnai tenka būti ir savotišku psichologu – pirmiausia išklausyti žmogų. Tam padeda ilgametė patirtis ir daugybė mokymų.

„Man visada rūpėjo žmogus. Anksčiau gydymo įstaigose darbuotojų teisės dažnai būdavo ignoruojamos – vadovai skirdavo pareigas, kurios nepriklausė darbuotojams, trūko aiškumo ir pagarbos. Todėl žmonės jungėsi, ieškojo užuovėjos ir stiprybės bendrystėje. Tuo metu vienas svarbiausių klausimų buvo atlyginimai.

Šiandien atlyginimai didesni, tačiau darbuotojai labai vertina tai, ką pavyko iškovoti papildomai – dienas sveikatinimuisi, profesiniam tobulėjimui, didesnį dėmesį emocinei gerovei. Valdžios keičiasi, bet profesinės sąjungos tikslai išlieka tie patys – geresnės, stabilesnės darbo sąlygos ir sveika emocinė atmosfera“, – sako gydytojas A. Šalaševičius.

Kiekvienas darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų jokio smurtinio elgesio. Tačiau praktika rodo, kad ne visais atvejais darbo vietose kuriama pagarba grįsta kultūra – kartais prie nepriimtino elgesio prisideda ir patys vadovai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad dalis gaunamų skundų prasideda nuo, atrodytų, įprastų darbinių pokalbių. Vadovas išsako darbuotojui pastabas dėl darbo kokybės, aptaria lūkesčius ar veiklos rezultatus, tačiau tokie pokalbiai kai kuriais atvejais perauga į darbuotojo žeminimą, nepagarbius komentarus ar net spaudimą priimti sprendimus prieš savo valią.

VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė pabrėžia, kad svarbu atskirti vadovo teisę kelti reikalavimus nuo neteisėto spaudimo darbuotojui.

„Vadovas turi teisę vertinti darbuotojo darbą, teikti pastabas, aptarti lūkesčius ar inicijuoti pokalbius dėl darbo rezultatų. Tačiau nei kritika, nei sprendimai dėl darbo santykių negali būti lydimi žeminimo, bauginimo ar psichologinio spaudimo. Darbuotojo orumas turi būti gerbiamas bet kokiomis aplinkybėmis“, – sako L. Mironovienė.

VDI primena, kad iniciatyva nutraukti darbo sutartį savo noru priklauso išimtinai darbuotojui. Jei iniciatyva nutraukti darbo santykius kyla darbdaviui, jis negali daryti darbuotojui jokios neteisėtos įtakos ar spaudimo, siekdamas paskatinti parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru.

„Darbuotojas neturi būti stumiamas į situaciją, kurioje jaučiasi bejėgis ar neturintis pasirinkimo, – pažymi L. Mironovienė. – Darbdavys negali manipuliuoti darbuotoju, jo žeminti, bauginti ar naudoti kitų priemonių, kuriomis siekiama paveikti jo apsisprendimą.“

Vieno skundo tyrimo metu nustatyta, kad per darbinį pokalbį su įstaigos darbuotoja direktorius ne tik toleravo kitų darbuotojų daromą psichologinį spaudimą, kai darbuotoja buvo raginama rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, priešingu atveju grasinant ją atleisti iš darbo dėl galimai netinkamo elgesio ir darbo, bet ir pats elgėsi nepriimtinai: nurodė, jog neverta gaišti laiko ir su kiekvienu taip „terliotis“, todėl už personalo tvarkymą atsakingam darbuotojui liepė rengti įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Dar daugiau – kreipdamasis į darbuotoją jis vartojo nepagarbius, užgaulius pasakymus, tokius kaip „nesugebėjote savo gražios figūrėlės atnešti iki sekretorės“ ir „reikėjo savo užpakalį atvilkti iki sekretorės“.

Pasak VDI, tokie atvejai rodo, kad psichologinis smurtas darbo aplinkoje ne visada pasireiškia atvirais konfliktais – jis gali būti išreiškiamas ir spaudimu, menkinimu ar darbuotojo orumą žeidžiančiu bendravimu.VDI taip pat atkreipia dėmesį, kad vieni svarbiausių įrodymų, padedančių nustatyti nepriimtino elgesio faktus, yra vaizdo ar garso įrašai. Būtent pasitelkusi tokius įrašus VDI yra nustačiusi smurto atvejų, už kuriuos įmonių vadovams buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Darbo aplinka turi būti grindžiama pagarba, o darbuotojų teisė dirbti saugioje ir orioje aplinkoje – ne deklaruojama, o užtikrinama praktikoje.

VDI ragina darbuotojus netylėti susidūrus su psichologiniu smurtu, o darbdavius – nepamiršti, kad vadovo žodis ir elgesys darbo vietoje turi didelę įtaką organizacijos kultūrai.

Pranešimas platinimui yra čia:Kada_vadovo_elgesys_perzengia_ribas.pdf

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Dirbtinio intelekto mokymai ir įgaliotinių tarybos posėdis: ruošiamės ateities iššūkiams!

Savaitgalį Palangoje, viešbutyje „Žuvėdra“, įvyko Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) Įgaliotinių tarybos posėdis-konferencija. Čia susirinko gausus būrys – per 100 profesinės sąjungos atstovų iš visos Lietuvos, pasiruošusių diskutuoti, mokytis ir dalytis patirtimi.

„Ypatingą dėmesį skyrėme inovacijoms, kurios sparčiai keičia mūsų kasdienybę. Tobulėjame tam, kad kurtume pokyčius!“ – sakė LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė.

Dalyviai aktyviai gilino žinias intensyviuose dirbtinio intelekto įrankių naudojimo mokymuose „DI praktinis taikymas medicinos praktikoje: naudos, pavojai, kaip atpažinti?“.

Žinomas pardavimų ir darbo su komanda lektorius Nerijus Murauskas dalijosi vertingomis įžvalgomis apie dirbtinio intelekto pagrindus bei praktinį jo pritaikymą medicinos praktikoje.

Išsamų pranešimą „Sveikatos priežiūros finansavimo tendencijos: kas svarbu 2026 metais“ pristatė Alma Čiplienė, Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM Įstaigų sutarčių valdymo departamento direktorė. Pranešimo skaidrės galima rasti čia:

Valdybos posėdyje pirminių profesinių sąjungų organizacijų atstovai – LSADPS valdybos nariai – sprendė aktualius teisinius ir finansinius klausimus, brėžė tolesnes veiklos gaires.

Renginio dalyviai aktyviai konsultavosi su LSADPS teisininku dr. Nerijumi Kasiliausku.

Dirbtinio intelekto mokymų skaidres galima rasti čia:

Šventinės akimirkos čia https://www.facebook.com/photo?fbid=1396356792537853&set=pcb.1396353912538141