
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena – trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant leidimą, ir atlikti tik tą darbo funkciją, dėl kurios buvo sutarta leidimo išdavimo metu. Norint keisti darbdavį ar darbo funkciją, užsienietis privalo kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti atitinkamą leidimą. Šių reikalavimų nepaisymas laikomas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.
„Įdarbindamas užsienietį, darbdavys privalo užtikrinti, kad šis asmuo turi teisę būti ir dirbti Lietuvoje. Reikalavimai taikomi užsieniečių įdarbinimo atveju yra aiškiai apibrėžti. Šių reikalavimų nesilaikymas – netoleruotinas“, – sako Dalius Čeponas, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas. Siekdami teisėtai dirbti Lietuvoje, užsieniečiai įprastai privalo gauti lietuvišką teisėto buvimo dokumentą, suteikiantį teisę dirbti (pvz., leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu), taigi galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje vien trumpalaikio buvimo pagrindu. Išimtys taikomos tik labai ribotam asmenų ratui – teisėtai atvykusiems dėstytojams ir tyrėjams, Europos Sąjungos įmonių komandiruotiems darbuotojams, Lietuvos laivų įgulos nariams bei piliečiams iš Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos.
Visgi leidimų laikinai gyventi neprivalo įgyti užsieniečiai, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti sezoninio darbo. Kai šių asmenų darbo trukmė neviršija 90 dienų, teisėtam buvimui turi būti taikomas bevizis režimas arba užsienietis turi turėti Šengeno vizą. Kai sezoninis darbas trunka ilgiau, užsieniečiai privalo gauti lietuvišką nacionalinę vizą. Visais atvejais šie asmenys taip pat turi turėti leidimą dirbti. Leidimų laikinai gyventi siekdami dirbti neprivalo įgyti ir tie užsieniečiai, kurie į Lietuvą yra komandiruojami iš užsienio valstybės, kuri nėra ES ar ELPA valstybė narė, tačiau šie asmenys privalo turėti lietuvišką nacionalinę vizą ir leidimą dirbti.
Darbdavys, įdarbindamas užsienietį, turi pareikalauti dokumentų, patvirtinančių teisę būti ir dirbti Lietuvoje, ir jų kopijas saugoti visą darbo santykių laikotarpį. Privaloma sudaryti darbo sutartį, ir apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešti „Sodrai“. Nesilaikant šių reikalavimų, darbo santykiai yra laikomi nelegaliais. Pažymėtina, kad įdarbinant užsienietį „Sodrai“ taip pat turi būti pateikta ir LDU forma – pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.
„Primename, kad darbo sutartis su užsieniečiu privalo būti dviem kalbomis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. Taip pat darbdavys turi raštu, dviem kalbomis, supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarka darbovietėje bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais“, – pažymi D. Čeponas.
Užsieniečiui, turinčiam leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, turi būti nustatyta visa darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Be to, jo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei darbo užmokestis, kurį už tokį patį darbą gauna Lietuvos Respublikos pilietis, kitos ES, ELPA valstybės narės pilietis ar kitas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio atlyginimas negali būti mažesnis už paskutinį Valstybės duomenų agentūros paskelbtą kalendorinių metų vidutinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.
VDI primygtinai ragina darbdavius laikytis teisės aktuose nustatytų užsieniečių įdarbinimo reikalavimų. Apie galimus pažeidimus darbe – darbo laiko apskaitos pažeidimus, nelegalų darbą ar šiurkščius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus – galima pranešti anonimiškai telefonu +370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą.
Daugiau informacijos www.vdi.lt.
Darbo sauga: kodėl pamokos kartojasi per skaudžias klaidas?
Balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Diena, kai žvilgsnis nukrypsta ne tik į statistiką, bet ir į tai, kas slypi už jos: įpročius, nuostatas, kasdienius sprendimus, kurie gali lemti gyvybę arba skaudžią nelaimę.
Lietuvoje darbuotojų sauga tampa vis dažnesne viešų diskusijų tema. Apie ją kalba ir patys darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau faktai rodo, kad iššūkių vis dar netrūksta. 2024 m. darbo metu žuvo 19 žmonių, dar 120 buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su 2023-aisiais (žuvo 20, sunkiai sužalota 112), matome tendenciją: nors situacija išlieka gana stabili, žymiai sumažėjusios rizikos kol kas nefiksuojame.
Dar skaudesnė realybė atsiskleidžia pažvelgus į konkrečias sritis. Vien statybose 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota iš viso net 12 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų. Kiti pavojingiausi sektoriai – sandėliavimas, transportavimas, apdirbamoji pramonė. Dalis šių nelaimių – pasikartojančios, tokios pat kaip ir ankstesniais metais.
Pavojai dažniausiai kyla ne dėl paslaptingų ar „neišvengiamų“ priežasčių. Tirdami nelaimes, VDI inspektoriai nuolat nustato tas pačias klaidas: netinkamas darbų organizavimas, nepakankamas profesinės rizikos vertinimas, prasta vidinė kontrolė. Be to, net apie 70 proc. sunkių sužalojimų įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargaus elgesio. Tai reiškia, kad saugą iš esmės galima valdyti, tik reikia to imtis ne po nelaimės, o prieš ją.
Tiesa, yra ir kiek šviesesnių ženklų. 2024 m. tarp žuvusiųjų – tik vienas buvo neblaivus, tarp sunkiai sužeistų – trys. 2023 m. tokių atvejų buvo daugiau. Dar vienas pozityvus faktas – jau trečius metus iš eilės nė vienas nepilnametis darbuotojas (iki 18 m.) nepatyrė nei sunkių, nei mirtinų nelaimingų atsitikimų. Tai rodo, kad saugumo ugdymas veikia – ypač tarp jaunosios kartos.
Tačiau svarbiausia, ką ši diena kviečia daryti, – tai permąstyti. Ar mūsų įmonėje sauga – reali, ar tik formalumas? Ar darbuotojai žino, kaip apsisaugoti? Ar drįsta pasakyti, kai kažkas negerai? Ar darbdavys mato rizikas ne tik kaip punktus plane, bet ir kaip žmonių gyvybes?
Kaskart kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą primename: kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti saugioje aplinkoje, o kiekvienas darbdavys – pareigą tai užtikrinti. Ne dėl ataskaitos. Dėl žmonių.
VDI informacija
Vieni lauke ne kariai. Prieš savaitę Jonavoje susitiko dalis Lietuvos ligoninių vadovų, kurie sutarė atnaujinti 2001 m. įkurtos Lietuvos ligoninių asociacijos veiklą. Idėjos iniciatoriai planuoja, kad ji turėtų būti skirta didesnių rajono ir regiono ligoninių aktualijoms bei koncentruotis į siekį užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.
Apie tai ir daugiau skaitykite Lietuvos sveikata Nr. 17 ir Publicum sanitas Nr.17