Renatas Liberis - NVSPL profesinės sąjungos pirmininkas, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Skaitykite savaitraštyje Lietuvos sveikata Nr.15 ir Publicum sanitas Nr.15

Darbuotojai gyvena laukimu NVSPL profesinės sąjungos vadovas Renatas Liberis tvirtina: darbuotojai  laukia nuolatinio vadovo. Pernai vasarą nesėkmingai organizuotas konkursas iki šios dienos darbuotojams sėja klausimų, kaip toliau vyks organizacijos darbas. „Gyvename laukimu. Tuomet vadovauti laboratorijai nebuvo tinkamo kandidato. Dabartinė vadovė yra tik laikinai atliekanti funkcijas, todėl vykdo tik tai, kad laboratorija bendrai veiktų, būtų stabili. Apie kokias nors reorganizacijas ar pasikeitimus negirdėti“, – tvirtino R.Liberis. Profsąjungos vadovas įsitikinęs, kad proveržis gali ateiti tik esant nuolatiniam vadovui: „Dabar proveržio tikrai nebus. Laukiame, kada pagaliau ateis tikrasis vadovas ir paims reikalus į rankas. Klausimų yra visokių: norisi stiprinti sritis, su kuriomis dirbame, plėsti ir tyrimų ratą.“ Ne mažesnė problema, anot jo, – stiprių darbuotojų trūkumas, kadangi kompetentingus specialistus iškar pasiglemžia geresnius atlyginimus siūlantis privatus sektorius. Tiesa, beveik dvejus metus dirbantį NVSC vadovą V.Gruodį profsąjungų atstovas giria, teikdamas, kad šis į laboratorijos veiklą įsitraukia, aktyviai dalyvauja posėdžiuose: „Vaidotą
Gruodį vertiname itin teigiamai. Mūsų požiūriu, jis geras vadovas. Tinkamai atlieka tiek NVSC funkcijas, tiek stipriai įsitraukia į laboratorijos veiklą, kol neturime nuolatinio vadovo.“

Sveikatos apsaugos ministerijoje trečiadienį per spaudos konferenciją pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, įstatymų pakeitimais siekiama įtvirtinti pacientų teisę ir konstitucinį principą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir užtikrina nemokamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

„Imtis pakeitimų mus paskatino pacientų atsiliepimai, nusiskundimai, kad jie, mokėdami mokesčius, kreipdamiesi į gydymo įstaigas, gaudami siuntimus gydytis vienokį ar kitokį sveikatos sutrikimą, susiduria su reikalavimais mokėti papildomus mokesčius. Kartais paaiškėja, kad nuo paciento nuslepiama, kad už paslaugą jau apmoka valstybė. Todėl dabar teikdami įstatymų pataisas mes norime įtvirtinti aiškų principą, kad siuntimas gauti vienokią ar kitokią paslaugą yra paciento bilietas, jau apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir papildomai už jį mokėti nereikia“, – teigė M. Jakubauskienė.

Pacientams, kurie turėdami siuntimą susiduria su prašymu primokėti už konsultaciją ar tyrimą, ministrė pataria pirmiausiai kreiptis į gydymo įstaigos vadovą ir paklausti, ar tikrai šios paslaugos nėra jau apmokėtos ligonių kasų, o taip pat informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK). VLK priima pacientų nusiskundimus dėl galimai neteisėtų priemokų ir tiria, ar jie yra pagrįsti.

VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, pacientas turi būti užtikrintas, kad atėjęs į bet kurią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasomis, gaus saugią, gero standarto paslaugą be papildomų priemokų. 

„Su ligonių kasomis sudarytose sutartyse gydymo įstaigos jau yra įsipareigojusios nereikalauti iš pacientų jokio papildomo mokesčio. Tačiau dviprasmiška įstatymo nuostata apie priemokas už geresnes paslaugas sukuria situaciją, kad tokių priemokų tarsi galima paprašyti. Palaikome ministerijos iniciatyvą šią įstatymo nuostatą keisti“, – teigė G. Bendorius.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pasidalino įžvalgomis iš prieš mėnesį atliktos POLA bendruomenės narių apklausos, kuri atskleidė, kad pacientams gaunant  sveikatos priežiūros paslaugas būtent paslaugų veiksmingumas, tinkamumas ir saugumas yra svarbiausias aspektas, kurį kaip prioritetą nurodo daugiau nei 52 proc. asmenų. Kita vertus dažniausios priežastys, kodėl pacientai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, yra greitesnis paslaugos gavimas (38 proc.) ir lengvesnis patekimas pas pageidaujamą specialistą (30 proc.).

Ir nors gautų paslaugų kokybės vertinimas tiek gavusių paslaugas tik valstybinėse įstaigose, tiek ir privačiose yra išskirtinai aukštas, t. y. 87 proc. ir 91 proc., visgi savo pastebėjimuose ir komentaruose žmonės dažnai mini ilgas laukimo eiles ir aukštas paslaugų kainas, dažnai įvardindami neteisybės jausmą, kai pas tą patį specialistą paslaugą galima gauti nedelsiant, jei susimoki. Net 35 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad gaudami paslaugas valstybinėje įstaigoje patyrė išlaidas specialistų konsultacijoms, ir net 52 proc. – tyrimams. Privačiose gydymo įstaigose už konsultacijas mokėjo 82 proc. pacientų, už tyrimus – 75 proc. 

„Siekis užtikrinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra būtų teikiama nemokamai, pacientams yra labai svarbus, visgi labai svarbu sutarti ir aiškiai apibrėžti, kas įeina į šią sąvoką, skiriant pakankamai laiko diskusijoms su visomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigė N. Čiakienė.

Šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu,  keliančiu visuomenėje nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą. Todėl šių skirtingai interpretuojamų įstatymo nuostatų siūloma atsisakyti.

Tačiau tai nereiškia, kad neliks mokamų paslaugų. Tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos galės toliau jas teikti, tačiau pacientui bus aišku, kad šias paslaugas pilnai apmoka jis pats, o ne PSDF biudžetas. Taip pat lieka galioti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nuostata, kad prieš teikiant pacientui mokamas paslaugas jis privalo būti informuotas apie galimybę šias paslaugas gauti nemokamai.

Ministerija, teikdama įstatymų pataisas, siekia mažinti netolygumus tarp šalies sveikatos įstaigų, kad vienoda paslaugų kokybė būtų užtikrinama visoje šalyje.

Pateiktos Sveikatos sistemos ir susijusių įstatymų pataisos prisideda prie XIX Vyriausybės programos 232 punkto priemonės „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“ ir  247 punkto priemonės „Trumpinsime eiles gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams“ įgyvendinimo.

LR SAM informacija

 „Bus sumaištis“, – taip atsiliepė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas dr. Kęstutis Štaras apie Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) įvedamą prievolę nuo balandžio mėnesio gydymo įstaigoms e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus. Esą naujoji tvarka gyventojams turėtų pagreitinti patekimą pas specialistus. O kaip bus iš tikrųjų? Pirmieji chaoso ženklai – šią savaitę užstrigusi e.sveikatos platforma.

Apie tai ir daugiau skaitykite  savaitraščiuose Lietuvos_sveikata Nr.14 ir  Publicum_sanitas Nr.14

Nuo šiol pacientai galės paprasčiau registruotis pas gydytojus ir matyti visą „E. sveikatos“ sistemoje esančią informaciją. Pagrindinis sistemos tvarkytojas Registrų centras, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir pacientų bendruomene, sukūrė ir gyventojams pristato „E. sveikatos“ mobiliąją programėlę.

Šioje programėlėje pacientai nesunkiai galės atrasti informaciją apie buvusius ir būsimus vizitus pas gydytoją, turimus aktyvius siuntimus, pažymas, išduotus elektroninius receptus ir visą savo sveikatos istoriją, taip pat programėlė leis greitai ir patogiai registruotis vizitui.

„Mobilioji „E. sveikatos“ programėlė – viena iš priemonių ir realių žingsnių pacientams patogiau ir paprasčiau gauti paslaugas registruojantis pas gydytojus. Ji turėtų prisidėti prie skaidresnio pacientų eilių matymo, taip pat sumažinti biurokratinio darbo medikų personalui. „E. sveikatos“ modernizavimas – tai viena iš mūsų siekiamybių lengvinant administracinę naštą medikams ir paprastinant paslaugų gavimo kelią pacientams“, - sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Registrų centro generalinis direktorius Adrijus Jusas sako, kad mobilioji „E. sveikatos“ programėlė sukurta siekiant, kad aktuali asmens sveikatos informacija pacientams būtų prieinama dar patogiau.

„Iki šiol rasti pagrindinę informaciją apie vizitus pas gydytojus, matyti išduotus e. receptus ar užsiregistruoti pas gydytoją kiekvienas galėjome portalo esveikata.lt paciento skiltyje. Nuo šiol visa ši informacija bus pasiekiama dar lengviau – mobilioji programėlė buvo kurta taip, kad visą rūpimą informaciją pacientai galėtų rasti kaip galima paprasčiau“, – sako A. Jusas ir priduria, kad artimiausiu metu taip pat numatoma atnaujinti ir patį pacientų portalą.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad mobilioji programėlė sukurta neseniai ir nuolat vystoma, tad pradžioje gali pasitaikyti nesklandumų. Vartotojų prašoma visus pastebėjimus ir pasiūlymus pateikti programėlėje nurodytais kontaktais.

Visi sveikatos duomenys – tavo kišenėje

Pasinaudoti „E. sveikatos“ mobiliąją programėle paprasta – tereikia atsisiųsi nemokamą mobiliąją aplikaciją (paieškoje vesti „esveikata“) iš vienos iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių („Google Play“ ar „App Store“) ir identifikavus savo tapatybę viena iš tapatybės patvirtinimo priemonių prisijungti prie savo pacientų portalo.

Prisijungę pacientai gali registruotis vizitui pas šeimos gydytoją ar specialistą, pamatyti planuojamus ar istorinius vizitus pas gydytoją, peržiūrėti turimus aktyvius ir panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, esant poreikiui atsisiųsti, turimas pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus e. receptus.

Be to, esančiame kalendoriuje galima sekti artėjančius vizitus pas gydytoją, suplanuotas skiepų datas, taip pat matyti praeityje buvusius vizitus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse.

Programėlėje taip pat patogiai galima rasti visą pastarųjų kelerių metų paciento sveikatos istoriją: apsilankymus pas gydytojus, medicinos dokumentų išrašus ar siuntimus, vakcinacijos įrašus, laboratorinių tyrimų užsakymus ar šių tyrimų rezultatus, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, vaiko sveikatos pažymėjimus (tiek šeimos gydytojo, tiek odontologo).

Mobili „E. sveikatos“ aplikacija leidžia nesunkiai persijungti į atstovaujamųjų asmenų (vaikų ar pagal įgaliojimą) paciento portalus. Čia taip pat lengvai galima sukurti atstovavimą kitam asmeniui valdyti savo profilį, atsinaujinti savo kontaktinius duomenis.

„E. sveikatos“ mobiliąją programėlę Registrų centro užsakymų kūrė bendrovė „Lexita“.

SAM ir Registrų centro inf., Luko Balandžio (BNS) nuotr.