Darbo santykių nutraukimas – jautrus procesas, dažnai keliantis ne tik praktinių, bet ir emocinių klausimų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena pagrindinius aspektus, kuriuos darbuotojai turėtų žinoti gavę įspėjimą apie atleidimą, ir atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas.

Įspėjimas apie atleidimą – tik raštu

Darbuotojams svarbu žinoti, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą privalo būti pateiktas rašytine forma. Jame turi būti aiškiai nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, atitinkama Darbo kodekso norma ir darbo santykių pasibaigimo diena. Nuo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso ir darbuotojui taikomos garantijos bei teisė į išeitines išmokas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimo laikotarpiu darbo sutartis dar galioja, todėl darbuotojas privalo vykdyti savo darbo funkcijas. Nevykdymas gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir sudaryti pagrindą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės.

Įspėjimas nėra formalumas – tai dokumentas, iš kurio darbuotojui turi būti aiški ir suprantama visa informacija, susijusi su būsimu atleidimu, t. y. kokiu pagrindu ir kada įvyks atleidimas, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Gavęs tokią informaciją darbuotojas gali pasiruošti būsimam darbo sutarties nutraukimui.“

Išsami informacija pateikta šioje nuorodoje: VDI pranešimas: Ką svarbu žinoti apie savo teises ir pareigas

⚠️ Dėmesio! Slidu! Jeigu yra galimybė – dirbkite iš namų.

Nuo vakar vakaro šaligatviai ir gatvės padengti ledu. Jei eidami į darbą ar iš jo patyrėte traumą, primename – toks įvykis gali būti pripažintas draudiminiu. Tokiu atveju nedarbingumo metu priklauso 100 % kompensuojamojo uždarbio išmoka.

👉 Ką būtina padaryti?

1. Nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.
2. Įmonės vadovo įsakymu patvirtinama dvišalė komisija.
3. Komisija raštiškai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą.
4. Komisija gauna nukentėjusiojo paaiškinimą.
5. Komisija užpildo N-2 formos aktą.
6. Surašius nelaimingo atsitikimo pakeliui į ar iš darbo N-2 formos aktą, vienas egzempliorius ir tyrimo originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia: VDI teritoriniam skyriui (papildomai pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir k.t.).

📄 Tik VDI perdavus Nelaimingo atsitikimo pakeliui į ar iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį. Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos dienos iš privalomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų.

Daugiau informacijos rasite paspaudę šią nuorodą:

https://vdi.lrv.lt/lt/naujienos/plikledis-pakeliui-i-darba-ir-is-jo-ka-svarbu-zinoti-dRS/

📞 Jeigu reikia konsultacijos, kreipkitės į VDI tel. +370 5213 9772.

Per pastaruosius metus pasiekta svarbių pokyčių – augo paslaugų apimtys, stiprėjo komanda ir gerėjo sąlygos pacientams.

Vilniaus rajono poliklinikoje 2025 m. pabaigoje priimti 36 gydytojai (įvairių specialybių, įskaitant šeimos, vidaus ligų, chirurgus, kraujagyslių chirurgus, odontologus, oftalmologus, akušerius ginekologus, kardiologus, urologus, otorinolaringologus, endoskopuotojus, dermatovenerologus ir kt.), 27 slaugos darbuotojai ir 37 kiti asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai (kineziterapeutai, psichologai, burnos higienistai, gydomojo masažo specialistai, administracinis ir kitas medicinos personalas).

  Išsamiau skaitykite šioje nuorodoje https://www.facebook.com/vilniausrajonopoliklinika

 

                                        

 

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti darbo santykių sudarymą, vykdymą ar nutraukimą. Ypač akcentuotina, kad informacija darbuotojams turi būti teikiama protingais terminais.

Darbo santykių metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas privalo elgtis sąžiningai ir vykdyti savo pareigas. Viena pagrindinių darbdavio pareigų – laiku mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, jeigu darbo sutartyje ar darbo teisės normose nenustatyta kitaip.

„Darbo užmokesčio nemokėjimas ar pavėluotas jo mokėjimas nėra tik finansinis nepatogumas – tai yra esminis darbo teisės pažeidimas. Darbdavys privalo ne tik laiku atsiskaityti su darbuotojais, bet ir užtikrinti aiškią, skaidrią komunikaciją apie darbo santykiams svarbias aplinkybes“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomisdarbuotojui turi būti mokami delspinigiai. Jie skaičiuojami nuo pirmos uždelsimo dienos iki visiško atsiskaitymo, o jų dydį nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo sutartis ar kiti darbo teisės aktai nenustato didesnio dydžio.

Pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju,  darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kai uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos kaip uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus.

Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo, taip pat ir dėl neteisingo ar pavėluoto atsiskaitymo, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka – kreipiantis į darbo ginčų komisiją prie VDI. Prašymas gali būti pateiktas raštu arba elektroniniu būdu, leidžiančiu identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

Darbo kodeksas taip pat numato papildomas darbuotojų apsaugos priemones. Jeigu darbdavys du ar daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Tokiu atveju darbdavys privalo mokėti ne mažesnę kaip vienos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį.

Be to, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbios priežasties, jeigu darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ar ilgiau. Tokiu atveju darbuotojui priklauso išeitinė išmoka – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

VDI atkreipia dėmesį, kad už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė – baudos gali siekti nuo 300 iki 6 000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.