Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojai, patiriantys psichologinį smurtą (mobingą) darbe, neretai susiduria su klausimu – kokie įrodymai laikomi tinkamais siekiant pagrįsti savo patirtį.
Pasak Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Liudmilos Mironovienės, įrodymai gali būti įvairūs – nuo rašytinių pranešimų, el. laiškų ar SMS žinučių iki liudytojų parodymų ar garso įrašų.
„Darbuotojai dažnai mano, kad garso įrašas gali būti naudojamas tik tada, jei apie įrašymą buvo iš anksto įspėta. Tai nėra tiesa. Tokie įrašai, net jei padaryti be kito asmens žinios, gali būti laikomi įrodymais, jei jie atskleidžia realius nepriimtino elgesio faktus ir yra susiję su darbuotojo teisių gynimu“, – pabrėžia L. Mironovienė.
Visgi svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas garso įrašas automatiškai laikomas tinkamu įrodymu – tai nustatoma individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Be to, darbuotojų padaryti garso įrašai analizuojami neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o jų pakankamumas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Todėl darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas, rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
„Svarbu išsaugoti visus turimus duomenis – el. laiškus, žinutes, darbo pokalbių ištraukas, – ir, jei įmanoma, pasitarti su darbo teisės ar psichologinio smurto prevencijos specialistais. Kuo tiksliau pateikiama informacija, tuo lengviau nustatyti pažeidimą“, – akcentuoja Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad psichologinis smurtas yra laikomas darbuotojo orumo pažeidimu, o darbdavys privalo imtis veiksmų užkirsti jam kelią.
Daugiau informacijos apie psichologinį smurtą darbe ir teisinius gynybos būdus rasite čia.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Vilniaus miesto klinikinę ligoninę krečiantis mobingo skandalas galėjo lemti vienos gydytojos mirtį – bent tokia nuomone dalijasi neaiškiomis aplinkybėmis mirusios 67 metų ligoninės gydytojos Gražinos Viščinienės sūnus Liucijus Viščinis. „Aš daug kartų mamai sakiau, kad neverti šitie žmonės jos energijos, jos sveikatos“, – tikino L.Viščinis. Nors mobingu kaltinama skyriaus vedėja pati išėjo iš darbo, dalis Vilniaus miesto tarybos narių reikalauja ir pačios ligoninės direktorės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės atsakomybės. 3, 10 p. Vilniaus miesto klinikinę ligoninę krečiantis mobingo skandalas galėjo lemti vienos gydytojos mirtį – bent tokia nuomone dalijasi neaiškiomis aplinkybėmis mirusios 67 metų ligoninės gydytojos Gražinos Viščinienės sūnus Liucijus Viščinis. „Aš daug kartų mamai sakiau, kad neverti šitie žmonės jos energijos, jos sveikatos“, – tikino L.Viščinis. Nors mobingu kaltinama skyriaus vedėja pati išėjo iš darbo, dalis Vilniaus miesto tarybos narių reikalauja ir pačios ligoninės direktorės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės atsakomybės. Skaitykite Lietuvos sveikata Nr. 44 3, 10 psl. ir daugiau Publicum sanitas Nr. 44 .


Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad prieššventinėmis dienomis darbdaviai privalo trumpinti darbo laiką viena valanda – nepriklausomai nuo darbo laiko režimo ar grafiko. Ši taisyklė taikoma visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius ne visą darbo laiką, pagal suminę darbo laiko apskaitą ar budėjimo režimu.
Darbo laikas netrumpinamas tik tiems darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams, farmacininkams ir kitiems, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių darbo laikas sutrumpintas dėl vaikų iki trejų metų auginimo.
„Trumpesnė darbo diena prieš šventes yra darbuotojų teisė, įtvirtinta Darbo kodekse, – pažymi Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė. Darbdaviams svarbu ją užtikrinti ne formaliai, o realiai, kad darbuotojai galėtų išvakarėse anksčiau pabaigti darbus ir pasiruošti šventei.“
Darbo sutrumpinimo tvarka
Darbo dienos trukmė prieššventinę dieną trumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas tik faktiškai dirbtas laikas. Ši valanda apmokama darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu.
„Jeigu dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos sutrumpinti darbo laiko nėra galimybių, papildoma valanda laikoma viršvalandžiu ir apmokama kaip už viršvalandinį darbą, tačiau tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą ar turint kitus teisėtus pagrindus“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
2025 m. prieššventinės dienos:
Visais šiais atvejais darbo diena trumpinama viena valanda.
Svarbiausi aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
„Nors tokios situacijos kaip naktinės pamainos ar kelios šventės iš eilės atrodo sudėtingos, darbdaviams svarbiausia – laikytis Darbo kodekso principo, tai yra prieš kiekvieną šventinę dieną darbuotojui suteikti teisę dirbti viena valanda trumpiau“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.