Nors gyvename XXI amžiuje, tačiau atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio vis dar egzistuoja: jeigu vyras Lietuvoje už darbą gauna 100 Eur, tai moteris už tą patį darbą - 87,6 Eur. O apdirbamojoje gamyboje šis atotrūkis viršija net 24 proc.

Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui bei didėjant židinių skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina įstaigų bei organizacijų vadovus išlikti sąmoningais ir, atsiradus COVID-19 ligos židiniui, nedelsiant organizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Ministerija primena, kad nuotolinis darbas gali būti taikomas ne tik izoliuotiems, bet visiems darbuotojams, taip pat turėtų būti įvertintos galimybės darbą organizuoti pamainomis.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) išdavus pažymą apie asmeniui taikomą privalomą izoliaciją, darbuotojo ir darbdavio susitarimu darbas gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Nors atlikus patalpų dezinfekciją į darbą gali grįžti tie darbuotojai, kuriems NVSC izoliacijos neskyrė, ministerija ragina nuotolinį darbą taikyti visiems.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju būtent darbdaviui kyla pareiga darbuotojams užtikrinti saugias darbo sąlygas bei teisės aktų laikymąsi.

Kai darbovietėje nustatomas koronaviruso židinys, nuotolinio darbo suteikimo galimybes užtikrinti turėtų įstaigų vadovai, vadovaudamiesi Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nuotolinio darbo galimybes ir tvarką.

Priešingu atveju, darbdaviui nenorint ar negalint tenkinti darbuotojo prašymo ir taikyti nuotolinio darbo organizavimo tvarkos, darbuotojams, pagal Darbo kodekse įtvirtintas nuostatas, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui (pvz., kasininkai, padavėjai ir kt.) darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, gali būti skelbiama prastova.

Taip pat ministerija skatina darbdavius taikyti ir vadinamąją lanksčią „lik namuose, jei negaluoji“ politiką. Tai reiškia, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, turėtų galimybę likti namuose ir dirbti nuotoliniu būdu.

SAM Spaudos tarnyba

Dalinamės 2020.09.23 d.nuotolinio  seminaro „Kolektyvinių sutarčių sudarymas“ metu rodytą medžiagą.

Žiūrėti čia:

Pastaruoju metu nuolat girdime pacientų nusiskundimų, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų vis dar sunkiai prieinamos. Po kritikos kardu pirmieji dažniausiai atsiduria šeimos gydytojai. Šie savo ruožu teigia, jog nebepakelia išaugusių krūvių, ir reikalauja už sveikatos apsaugą atsakingų pareigūnų dėmesio. Rugsėjo 16 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) kartu su Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS) kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį reikalaudamos mažinti socialinę ir biurokratinę apkrovą šeimos gydytojams, raštą žiūrėti čia: „Paskutiniu metu labai padaugėjo socialinių paslaugų poreikis: nedarbingumo pažymėjimų, neįgalumo pažymų pildymas. Paciento priėmimo laikas neilgėja, o tik trumpėja, o šeimos gydytojo kompetencija plečiama ne darbo kokybės gerinimu, o paslaugų kiekio didinimu“, – teigia LSADPS pirmininkė Aldona Baublytė. Rašte nurodoma, kad nedarbingumo pažymėjimus ne dėl ligos, bet dėl karantino, saviizoliacijos po kontakto su COVD-19 ar grįžus iš užsienio šalių galėtų tiesiogiai išduoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Šeimos gydytojus taip pat piktina begalė kitų perteklinių biurokratinių prievolių, kurių absurdiškumą nuolat komentuoja ir patys pacientai. Rašte reikalaujama, kad pacientams patekus pas gydytojus specialistus, jiems neturėtų būti privaloma nuolat grįžti pas šeimos gydytoją vėl ir vėl, o siuntimai pas specialistus galiotų iki 6-12 mėn. Karantinas parodė, kad daug problemų sėkmingai galima išspręsti nuotoliniu būdu, tačiau profesinės sąjungos mato, jog dar daug ką ir čia reikia tobulinti. Jau nekalbant apie portalą E. SVEIKATA, kuris veikia labai blogai (vidurdieniais dažnai ir iš viso neveikia) ir trikdo visą gydytojų ir slaugytojų darbą, apsunkina bendravimą su pacientu. „Sistema turi padėti sveikatos priežiūros specialistams išvengti klaidų išrašant medikamentus ar slaugos priemones, o ne klaidinti ir ilginti darbo laiko sąnaudas“, – teigiama LSADPS ir LŠGPS rašte. Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, jog į įstaigas nepriimami nauji darbuotojai, nors poreikis yra tikrai didelis. Taip pat kai kuriose įstaigose netinkamai organizuojamas darbas ir neatsakingai skirstomos gaunamos lėšos uždarbiui ir darbo bei apsaugos priemonėms įsigyti. Profesinės sąjungos įsitikinusios, jog formuojant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pirminė sveikatos priežiūra privalo išlikti prioritetu. „Labai apmaudu, kad šeimos gydytojai atsiduria tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepatenkinti pacientai, iš kitos – organizacinės ir biurokratinės kliūtys. Tiek pacientų, tiek gydytojų nepasitenkinimas išties didelis, ir ilgiau tylėti nebegalima, todėl ir kreipiamės į valdžios atstovus, kad problemos būtų sprendžiamos“, – teigia Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

LSADPS informacija