-
Kovo 28 d. 14.00 Lietuvos laiku vyks Belgijos ekspertinio centro „Bruegel“ renginys apie makroekonominį ir finansinį stabilumą pokyčių laikais. Pagrindinis renginio svečias – Anglijos banko vadovas Andrew Bailey. Kalba – anglų. Daugiau informacijos bei po renginio liksiantis įrašas – čia.
-
Kovo 29 d. nuo 10.30 iki 18.30 Lietuvos laiku vyks I-asis Europos pilietinės visuomenės forumas dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Jį organizuoja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Daugiau – čia, transliacija – čia.
-
Kovo 30 d. 16.00-18.00val. Lietuvos laiku vyks Europos profesinių sąjungų konfedeacijos nuotolinis seminaras, kuriame bus pristatyta studija „Minimalios pajamos visuose amžiaus tarpsniuose“. Renginio „vinis“ – prof. David Natali ir dr. Andrea Terlizzi apžvalga dėl minimalių pajamų nuostatų prieš ir po išėjimo į pensiją ES šalyse. Kalbos – EN, FR, DE, ES, IT. Registracija profesinių sąjungų nariams – iki kovo 30 d. 13 val. per čia.
-
Balandžio 5 d. 14.30-15.30 Tarptautinė darbo organizacija kartu su Pasaulio sveikatos organizacija kviečia į seminarą „Sveikas ir saugus nuotolinis darbas po COVID-19 pandemijos”. Jo esmė – atkreipti dėmesį į nuotolinio ar hibridinio darbo keliamas rizikas sveikatai bei būdus, kuriais jas galima sušvelninti. Daugiau informacijos – čia, registracija – čia.
-
Balandžio 7 d. 15.30-16.30 Tarptautinė darbo organizacija kviečia į seminarą apie neformalų užimtumą rinkose, ypač – mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Bus aptariama, kaip intervencijos gali padėti sumažinti šią neigiamą tendenciją. Registracija ir daugiau informacijos – čia.
-
Balandžio 21 d. 10.30-17.00 Lietuvos laiku vyks Europos profesinių sąjungų instituto renginys „Pakeliui į nulinių emisijų mobilumą. Ką tai reiškia automobilių industrijos darbams?“. Kelių transportas atsakingas už maždaug penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europoje, vis tik čia dirba apie 14 mln. europiečių. Ši industrija neabejotinai patirs daug pokyčių – o kas nutiks su jos darbuotojais? Kalba – anglų. Daugiau informacijos ir registracija – čia.
-
Balandžio 26 d. 15.00-16.00 Lietuvos laiku vyks Europos profesinių sąjungų instituto organizuojamo ciklo apie dirbtinį intelektą ir jo poveikį darbo pasauliui renginys apie galią, iliuziją ir nuspėjamų algoritmų kontrolę. Kviestinė pranešėja – Helga Nowotny, Mokslo ir technologijų studijų profesorė Ciuricho universitete ir buvusi Europos tyrimų tarybos prezidentė. Kalba – anglų. Daugiau informacijos ir registracija – čia.
Naujienos
-
Penktadienis, 2022 Balandis 01
Ligos socialiniu draudimu apdrausti žmonės susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi gali gauti ligos išmokas iš „Sodros“. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioja susirgusiems darbuotojams aktualūs teisės aktų pakeitimai.
Apdraustam darbuotojui susirgus, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti 3-iąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
SVARBU. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama tik tuo atveju, jei asmuo turi reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.
Kaip buvo anksčiau? Iki įstatymo pakeitimo galiojo bendra nuostata, kad darbdavys moka ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku. Tačiau galiojusi nuostata neapibrėžė situacijos tarp darbdavio ir darbuotojo tais atvejais, kai asmuo tik įsidarbina ir, įmonėje neturėdamas pakankamo socialinio draudimo stažo, suserga. Tokiais atvejais darbdaviai, kreipdavosi į „Sodrą“, kad būtų paaiškinta, ar darbdaviui mokėti už darbo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku. „Sodra“ patikrindavo, ar darbuotojas turi stažą iš ankstesnių darboviečių, ar ne.
Tai buvo administracinė našta tiek darbdaviui, tiek socialinio draudimo įstaigoms. Norint darbdaviams palengvinti ligos išmokos skyrimą susirgusiam darbuotojui (sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti ligos išmokos gavimą), įteisinta nuostata, kad darbdaviai mokėtų ligos išmoką iš savo lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, nevertinant asmens turimo ligos socialinio draudimo stažo.
Ligos išmoka dirbantiesiems
Norint gauti ligos išmoką, pirmajai ligos dienai reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už darbo dienas pagal kalendorių, jos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gautos draudžiamosios pajamos.
SVARBU! Minimali ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų negali būti mažesnė nei 11,64 proc. užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai negali viršyti 2 užpraeito ketvirčio šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Ligos išmoka dirbantiems savarankiškai
Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad išmoka laikinai nedarbingu tapusiam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.
Tačiau savarankiškai dirbantiems ligos išmoka už pirmąsias dvi ligos dienas nėra mokama. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, darbingumo lygio nustatymo ar pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi apdraustais ligos socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmoka jam gali būti išmokėta pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.
Savarankiškai dirbantys asmenys apdraustais ligos socialiniu draudimu laikomi ir tais atvejais, kai jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Kitu atveju savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmokas gali gauti tik deklaravus pajamas ir sumokėjus socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgiję reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.
Socmin informacija
-
Ketvirtadienis, 2022 Kovas 31
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama Vyriausybės programos priemonių planą, pradėjo nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją – sujungia dalį SAM pavaldžių įstaigų. Po reorganizacijos bus efektyviau organizuojama šių institucijų veikla, racionaliau panaudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.
Planuojama, kad prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Vykdant pokyčius, pirmiausia, peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų. Sujungus įstaigas, tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, o tai padės pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sumažins jų kaitą.
Atkreipiame dėmesį, kad didesnės institucijos turi pranašumų ir įgyvendindamos projektus bei naudodamos investicijas – įgyvendinami aukštesnės kokybės ir didesnės apimties projektai, turintys didesnį biudžetą, platesnį specialistų ratą, bendras informacines bazes.
Pažymėtina, kad daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC.
Šiuolaikinei visuomenės sveikatai kompetencijų sutelkimas vienoje institucijoje yra didelis privalumas. Dauguma Europos Sąjungos šalių, tarp kurių – Vokietija, Suomija, Švedija ir kitos, jau gerokai seniau atsisakė smulkių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir įsteigė visuomenės sveikatos institutus ar panašias nacionalinio lygmens institucijas.
-
Antradienis, 2022 Kovas 29
Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms šeimos ir darbo interesų derinimo srityje.
Jeigu joms pritars Lietuvos Respublikos Seimas, tuomet šie pokyčiai įsigaliotų jau nuo rugpjūčio 1 dienos.
-
Pirmadienis, 2022 Kovas 28
Norite sužinoti daugiau apie darbo pasauliui svarbias temas? Tai galite nesunkiai padaryti dalyvaudami kuriame nors iš šių nuotolinių renginių!
-
Penktadienis, 2022 Kovas 25
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) organizuojamas medikų forumas TransForm grįžta jau šeštąjį kartą gegužės 6-8 dienomis Birštone, Eglės sanatorijoje. Pagrindinė TransForm 6.0 tema – Sveikatos kaina.
Kartu su ekonomistais, Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais ir kitais šios srities ekspertais aiškinsimės, kas yra sveikatos ekonomika, kaip veikia sveikatos sistemos finansavimas Lietuvoje, ką reiškia (ne)mokama sveikatos priežiūra ir kokie sprendimai mums, medikams, leistų kokybiškiau dirbti savo darbą ir daugiau juo mėgautis. O svarbiausia, kaip visada - skirsime laiko asmeniniam tobulėjimui, bendruomeniškumo puoselėjimui, atgaivinsime kūną ir išlaisvinsime protą.
JGA informacija