Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su mokytojais, nebeleidžia ilgiau tylėti. Premjere, privalote įsikišti ir stabilizuoti padėtį. Jūsų atsiribojimas nuo padėties yra nepateisinamas, ypač matant, jog švietimo ir mokslo ministrei nepavyksta suvaldyti situacijos. Turi vykti derybos dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų, nes priešingu atveju padėtis gali tapti nekontroliuojam visame viešajame sektoriuje.

Ilgus metus viešasis sektorius buvo nuvertintas, laikomas tiesiogiai pelno nekuriančiu ir todėl nevertu ypatingo dėmesio ir finansavimo sektoriumi. Tačiau čia dirbantys žmonės turi kantrybės ir trypiamos savigarbos ribas, ir tik laiko klausimas, kada mokytojais paseks medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje.

Dabar kaip tik yra ta krizinė situacija, kai visos ideologinės ir politinės jėgos turėtų dėti visas pastangas, kad problemos būtų sprendžiamos. Nepateisinami nei tie politikai, kurie nemato krizės ir laukia, kol žmonės nurims savaime, nei tie, kurie naudojasi sudėtinga padėtimi ir situaciją išnaudoja politinei reklamai bei dar labiau kursto konflikto ugnį.

Jokie milijonai neišgelbės šalies nuo išorinių grėsmių, jei joje gyvenantys žmonės jausis žeminami, todėl, Premjere, suvaldyti kilusią krizę šiuo metu yra Jūsų pirmoji ir pagrindinė pareiga.

Pagarbiai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė

 LPSK informacija

Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 5 d. posėdyje pritarė patobulintam 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2732(3). Numatoma, kad kitų metų PSDF biudžetas, lyginant su 2018 m., augs 17 proc. (296 mln. Eur) ir sudarys apie 2 mlrd. 60 mln. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti apie 349 mln. eurų, tai yra 38 mln. eurų daugiau nei Seimo patvirtintame šių metų PSDF biudžete. Beveik 59 mln. eurų numatoma skirti medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (finansavimas didėja daugiau nei 8 mln. eurų), daugiau kaip 12 mln. eurų – ortopedijos techninėms priemonėms (didėja daugiau nei 100 tūkst. eurų), apie 119 mln. eurų – sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms (didėja daugiau nei 21 mln. eurų).

Didėjantis sveikatos apsaugos sistemos finansavimas leis užtikrinti atlyginimų didinimą medikams, pradėti kompensuoti daugiau naujų ir efektyvių vaistų bei gydymo būdų.

Sveikatos reikalų komitetas posėdyje taip pat pritarė patobulintam Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2075(2) ir lydintiesiems įstatymų projektams XIIIP-2076(2)-XIIIP-2091(2). Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas vykdyti psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, užtikrinti visų asmenų vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, sustiprinti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą, Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemą reglamentuoti atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas.

BNS informacija

Š m.  gruodžio 7 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga organizuoja Įgaliotinių tarybos posėdį - konferenciją "Mokesčių reforma nuo 2019 m. sausio 1 d.". Konferencija vyks konferencijų centre "Karolina Park hotel" , Sausio 13-osios g. LT-04343, Vilniuje. Konferencijos darbotvarkės projektą galite rasti čia.

LSADPS informacija

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje, jiems buvo padaryta žala. Taip siekiama įteisinti naująjį žalos be kaltės modelį, kuris atitinka laikmečio realijas, yra orientuotas į pažangią užsienio šalių praktiką. Tad dabar šie siūlymai keliauja į Seimą, kur toliau ir bus svarstomi. 

Šie pokyčiai būtini ir neatidėliotini, nes jų laukia pacientų ir medikų bendruomenė, kadangi dabartinė sistema veikia neefektyviai ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala lieka neatlyginta.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabartinė tvarka yra labai sudėtinga ir atima iš pacientų daug brangaus laiko, norint pasiekti, kad būtų atlyginta už sveikatai padarytą žalą. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso pacientai tikrai ne visada ryžtasi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

„Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vis tik žala atlyginama itin retai, nes tam yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat dažnai būna sudėtinga nustatyti kaltą asmenį, nes žalos priežastys būna sisteminės. Tad pacientams padaryta žala dažniausiai lieka neatlyginta, o tai skatina jų nepasitikėjimą medikais ir sveikatos priežiūros sistema“, – sako ministras A. Veryga.

Tai, kad dabartinė sistema neefektyvi, patvirtina ir turima informacija apie draudimo bendrovių pelnus. Gaudamos milijonines įmokas bendrovės už pacientų sveikatai padarytą žalą visgi išmoka labai mažas sumas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai išmokėti pinigai, už pacientų sveikatai padaryta žalą, kurių bendra suma siekė vos apie 130 000, kai per metus sumokamų įmokų suma siekia beveik 1 300 000 eurų 2015 m. įmokų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė nei šimto tūkstančių.

Žinoma, ginant pacientų teises būtina atsižvelgti ir į medikų interesus. Dabartinė tvarka nėra teisinga, nes tokiais atvejais jiems gresia licencijos netekimas už padarytas klaidas, o tai skatina slėpti klaidas ir trukdo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Tad Lietuvoje siūloma įdiegti žalos be kaltės modelį, kuris sėkmingai taikomas ir kitose šalyse. Siūloma nustatyti labai aiškius žalos atlyginimo kriterijus, kad įstaigos nebebūtų įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos.

Vienareikšmiškai naujasis žalos be kaltės modelis skatins pacientų ir medikų abipusį supratimą ir pasitikėjimą. Jei jam bus pritarta, priešingai nei senojoje tvarkoje, pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos. Tai vienareikšmiškai palengvintų paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą.

Be to, patvirtinus naująjį modelį, būtų trumpinamas prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, nuo pacientų pečių nuimama žalos įrodinėjimo našta. Patirta žala jiems būtų atlyginama, jei ji atsirado teikiant gydymo paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti. Pacientams padarytos žalos komisijos veiklos ataskaita turėtų būti kasmet teikiama viešai.

 SAM informacija