KUL Sveikatos apsaugos profesinės sąjungos prisistatymas

2018 m. rugpjūčio mėn. 27 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo vienbalsiai nutarta įsteigti savarankišką, nepriklausomą nuo darbdavio, savaveiksmę Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, kuri atstovauja ir gina savo narių darbo, profesines, ekonomines, socialines teises bei su jomis susijusius teisinius interesus, siekia darbuotojų geresnės ekonominės padėties.

KUL Sadps pirmininku vienbalsiai išrinktas Dainius Burdulis.

Profesinė sąjunga iki šių metų pabaigos inicijuos derybas su darbdaviu dėl KUL kolektyvinės sutarties pasirašymo. Labai svarbu, kad vedant derybas būtų tinkamai atstovaujamos visos darbuotojų grupės. Siūlome prisijungti prie KUL Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narių ir išsakyti savo nuomonę jums ir mums visiems aktualiais klausimais.

KUL Sadps informacija.

Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, suteikiamos papildomos poilsio dienos per mėnesį ir papildomai pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną nesuteikiama. Tai reiškia, kad pirmąją mokslo metų dieną šie darbuotojai turi naudotis jiems suteikiama poilsio diena per mėnesį.

Pagarbiai-
Lsadps pirmininkė Aldona Baublytė

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė: savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Norintieji kaupti su pereinamuoju laikotarpiu galės pradėti nuo 1,8 proc. įmokos kitais metais ir po penkerių metų pasieks 3 proc. lygį.

Kaupimo formulė 3+1,5 yra nurodoma pagal būsimą mokesčių sistemą, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o visų dirbančiųjų atlyginimai „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto. Dėl atlyginimų padidėjimo „ant popieriaus“ keisis ir procentinė įvairių mokamų išmokų ar rentų dalis, tačiau išmokos „į rankas“ eurais lieka tokios pat. Plačiau apie išmokas galima paskaityti čia. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką ir iki kada turėtų daryti kiekvienas dirbantysis, priėmęs sprendimą – kaupti ateičiai ar nekaupti.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad yra dvi dirbančiųjų grupės, kurias palies Seime priimta pensijų kaupimo pertvarka - tai šiuo metu jau kaupiantys gyventojai ir nekaupiantys gyventojai iki 40 metų, kurie bus įtraukti į kaupimo sistemą su teise atsisakyti. 

Ką turi žinoti nekaupiantys gyventojai iki 40 metų?

Iki šiol nekaupę dirbantys gyventojai iki 40 metų kitais metais bus įtraukti į kaupimo sistemą, bet galės atsisakyti kaupti. Įstatymas įpareigoja iki šiol nekaupusius dirbančiuosius apie kaupimą informuoti asmeniškai. Tai darys „Sodra“. Pagal pirminį planą „Sodra“ šiuos gyventojus informuos dviem būdais – per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir registruotais asmeniniais laiškais. Šalia to, „Sodra“ ir ministerija per viešosios informacijos kanalus periodiškai primins apie artėjantį apsisprendimo terminą.

Terminai ir sprendimai:

• „Sodra“ gyventojus informuos 2019 m. sausio 1- 31 dienomis.

• Jeigu dirbantysis norės kaupti, jam nereikės nieko daryti.
• Jeigu dirbantysis nenorės kaupti – savo sprendimą jam reikės pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Ką turi žinoti šiuo metu kaupiantys gyventojai?

Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.

Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ valdomą elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS.  

Terminai ir sprendimai:

• Jei šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės toliau kaupti, jam nereikės nieko daryti.
• Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Liepos 24 d. Trišalės tarybos nariai susirinko į informacinį-konsultacinį pasitarimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo metodikos.

Pernai Trišalei tarybai apsisprendus dėl formulės (MMA ir VDU santykis – 45-50 proc.) šiemet paaiškėjo, jog visi skirtingai ją supranta. Vyriausybė, siūlydama nuo kitų metų MMA kelti iki 420 eurų, remiasi Lietuvos banko rekomendacija vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti be priedų, kaip tai daro Europos statistikos agentūra Eurostat, ir darbdaviai linkę tam pritarti. Tuo tarpu profesinės sąjungos mano, jog MMA formulėje VDU turi būti faktiškai gaunamas darbo užmokestis, ir siūlo MMA kelti iki 450 eurų.

Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė informavo, kaip Lietuvoje skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU). Anot jos, į VDU įeina visi darbo apmokėjimo elementai, kurie nurodyti teisės aktuose, t.y. nereguliarūs priedai, premijos etc, išskyrus išeitines išmokas, pašalpas.

Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis, pristatydamas argumentus, kodėl apskaičiuojant VDU minėtai formulei reikia taikyti Eurostat metodiką, pabrėžė, jog priešingu atveji Lietuva ES kontekste būtų labai išskirtinė. Pritarus profesinių sąjungų pasiūlymui VDU ir MMA santykis esą perkoptų 50 proc., o Lietuva atsidurtų lentelės viršuje kartu su Slovėnija.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, šiuo metu pirmininkaujanti Trišalei tarybai, Inga Ruginienė paklausė Lietuvos banko atstovų, ar yra atlikti tyrimai, kurie aiškiai parodytų, kad perkopus 50 proc. VDU ir MMA santykio ribą, atsiranda koks nors pavojus ekonomikai. Pasirodo, tokių tyrimų nėra daryta, o minimas skaičius tėra rekomendacinio pobūdžio.

Darbdavių atstovai priminė apie svarstytiną galimybę kartus su MMA kėlimu nustatyti ir didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį.

 Profesinių sąjungų poziciją dėl MMA dydžio , kurią išsakė LPSK pirmininkė I. Ruginienė , galima išgirsti šiame video.

LPSK informacija