Naujienos
-
Antradienis, 2018 Rugsėjis 25
LIETUVOS SVEIKATA
Modesta Kuprijevskaitė
2018.09.21
„Mūsų šeimos gydytojai yra labai geri ir ištvermingi žmonės. Kiek ant jų bekrautum, tiek jie ir veža – nesvarbu, ar kamuoja perdegimo sindromas, ar užklumpa ligos“, - sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Panašu, kad šeimos gydytojams ir toliau teks gyventi apsišarvavus ištverme bei kantrybe, nes sveikatos apsaugos struktūrinėje reformoje žadėtų pokyčių dar teks palaukti.
Anot šeimos gydytojų, jau ilgą laiką jie dūsta nuo popierizmo, tačiau veiksmų, kaip to išvengti atsakingos institucijos nesiima.
Visai ne prioritetas?
Šeimos medicinos plėtra, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, - viena pagrindinių sistemos reformos krypčių. Žadama stiprinti šeimos gydytojų padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės nuomone, šeimos gydytojai pagerėjimo vis dar nejaučia ir yra klaidinami nežinomybėje. „Nuo pat mūsų Sąjungos įkūrimo, vis dar nėra įgyvendinta tai, ko mes tikimės. Žadama, kad bus stiprinama šeimos gydytojų pozicija, tačiau ji graži tik dokumentuose. Kad ir kiek būtų prašoma mažinti biurokratiją, į tai vis tiek nėra atsižvelgiama. Be to, planuojama plėsti mūsų darbo apimtis, vadinasi, bus užkraunama dar daugiau papildomų funkcijų. Higienos instituto duomenimis, gydytojams ir taip jau tenka maždaug keturiasdešimt pacientų per darbo dieną – tai nėra normalu. Tikrosios vizijos, kaip spręsti šeimos medicinos problemas, paprasčiausiai nėra.“
Tai, jog šeimos medicina – visai ne prioritetinė, pasidaro aišku ir pasižiūrėjus į šiai sričiai skiriamą finansavimą. „Nuo gegužės pirmosios pirminės sveikatos priežiūrai skirti didesnį PSDF biudžeto lėšų procentą negu stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms buvo gražus gestas. Tačiau to tikrai neužtenka norint pagrįsti, kad ši sritis yra prioritetinė. Šeimos medicinai skiriamas finansavimas nesiekia net aštuoniolikos procentų, nors buvo žadama, kad sieks dvidešimt“, - pastebi A.Baublytė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius Valerijus Morozovas: „Kad ir ką sakytų ministerija apie orientavimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūrą, tai yra netiesa. Šeimos medicinai tenkantis finansavimas bėgant metams tik mažėja. Tai pasakius ministrui, jis lieka labai nepatenkintas ir tuoj pat puola aiškinti, kiek milijonų skirta pirminiam lygiui. Gal ir taip, tačiau skiriamas procentas kasmet vis tiek mažesnis ir mažesnis“.
Dūsta nuo popierizmo
T.Kundrotė pastebi, kad jau ilgą laiką viena pagrindinių problemų išlieka tai, jog šeimos gydytojai dūsta nuo popierizmo. Su šia nuomone sutinka ir V.Morozovas: „Mes, šeimos gydytojai, teikiame nežmonišką kiekį paslaugų, kurios neturi nieko bendro su pagrindinėmis pareigomis: sveikatos užtikrinimu, ligų gydymu ar mirtingumo mažinimu. Mums primetami darbai, kuriuos tiesiog patogu numesti šeimos gydytojui. Pagal dabartinę sistemą, viskas sumetama tarsi į šiukšlių dėžę. Mes bandome atsikratyti to popierizmo – tiek medicininio, tiek visiškai nemedicininio.“
Dar viena problema – šeimos gydytojas dirba ne tik raštininku, bet ir socialiniu darbuotoju. „Sveikatos reformą būtina susieti su socialinių paslaugų paketu. Pavyzdžiui, kaimuose, kur yra tik vienas šeimos gydytojas, atstumai yra dideli, o kai kurie pacientai yra nemobilūs, gydytojas pas tuos pacientus turi vykti pats. Kiek tokių vizitų per dieną galima padaryti? Labai pasistengus, nuo penkių iki dešimt? Per tą laiką galima priimti keturiasdešimt pacientų kabinete. Tai yra visiškai neracionalu. Ši funkcija tikrai nepriklauso šeimos gydytojui ir ją turėtų atlikti socialinis darbuotojas“, – teigia T.Kundrotė.
Vos du realūs žingsniai
Sveikatos sistemos reformos įgyvendinimo žingsniai – griežtai sustyguoti ir kai kurie jų jau turėjo tapti realybe. Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, ar viskas vyksta pagal planą, ji patikino, kad reformos projektus stengiamasi vykdyti taip, kaip numatyta. „Ministerija stengiasi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami numatytu laiku ir kokybiškai. Tačiau projektai rengiami vadovaujantis galiojančiomis procedūromis. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri ir paliečia kiekvieną žmogų, tad visi projektai turi būti gerai išdiskutuoti su suinteresuotomis pusėmis, o kartais juos tenka tobulinti“, - teigia ji.
T.Kundrotė visgi svarsto, kad ištesėti šeimos gydytojams skirtus pažadus laiku vargu ar pavyks. „Reformoje numatyti tikslai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės yra realistiškos, tačiau nerealistiški yra įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, eilių įstatymas jau turėtų pradėti veikti kitų metų sausį, tai yra jau po kelių mėnesių. Apie įgyvendinimo priemones kalbama seniai, tačiau praėjo metai ir beveik niekas nepadaryta. Įgyvendintas tik nuotolinių konsultacijų sukūrimas ir persvarstoma Šeimos gydytojo norma. Tai – vos du realūs žingsniai. Visa kita yra tik kalbų ir svarstymų lygmenyje“, - teigia T.Kundrotė.
„Mūsų šeimos gydytojai yra labai geri ir ištvermingi žmonės. Kiek ant jų bekrautum, tiek jie ir veža – nesvarbu, ar kamuoja perdegimo sindromas, ar užklumpa ligos“, - sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Panašu, kad šeimos gydytojams ir toliau teks gyventi apsišarvavus ištverme bei kantrybe, nes sveikatos apsaugos struktūrinėje reformoje žadėtų pokyčių dar teks palaukti.
Anot šeimos gydytojų, jau ilgą laiką jie dūsta nuo popierizmo, tačiau veiksmų, kaip to išvengti atsakingos institucijos nesiima.
Visai ne prioritetas?
Šeimos medicinos plėtra, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, - viena pagrindinių sistemos reformos krypčių. Žadama stiprinti šeimos gydytojų padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės nuomone, šeimos gydytojai pagerėjimo vis dar nejaučia ir yra klaidinami nežinomybėje. „Nuo pat mūsų Sąjungos įkūrimo, vis dar nėra įgyvendinta tai, ko mes tikimės. Žadama, kad bus stiprinama šeimos gydytojų pozicija, tačiau ji graži tik dokumentuose. Kad ir kiek būtų prašoma mažinti biurokratiją, į tai vis tiek nėra atsižvelgiama. Be to, planuojama plėsti mūsų darbo apimtis, vadinasi, bus užkraunama dar daugiau papildomų funkcijų. Higienos instituto duomenimis, gydytojams ir taip jau tenka maždaug keturiasdešimt pacientų per darbo dieną – tai nėra normalu. Tikrosios vizijos, kaip spręsti šeimos medicinos problemas, paprasčiausiai nėra.“
Tai, jog šeimos medicina – visai ne prioritetinė, pasidaro aišku ir pasižiūrėjus į šiai sričiai skiriamą finansavimą. „Nuo gegužės pirmosios pirminės sveikatos priežiūrai skirti didesnį PSDF biudžeto lėšų procentą negu stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms buvo gražus gestas. Tačiau to tikrai neužtenka norint pagrįsti, kad ši sritis yra prioritetinė. Šeimos medicinai skiriamas finansavimas nesiekia net aštuoniolikos procentų, nors buvo žadama, kad sieks dvidešimt“, - pastebi A.Baublytė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius Valerijus Morozovas: „Kad ir ką sakytų ministerija apie orientavimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūrą, tai yra netiesa. Šeimos medicinai tenkantis finansavimas bėgant metams tik mažėja. Tai pasakius ministrui, jis lieka labai nepatenkintas ir tuoj pat puola aiškinti, kiek milijonų skirta pirminiam lygiui. Gal ir taip, tačiau skiriamas procentas kasmet vis tiek mažesnis ir mažesnis“.
Dūsta nuo popierizmo
T.Kundrotė pastebi, kad jau ilgą laiką viena pagrindinių problemų išlieka tai, jog šeimos gydytojai dūsta nuo popierizmo. Su šia nuomone sutinka ir V.Morozovas: „Mes, šeimos gydytojai, teikiame nežmonišką kiekį paslaugų, kurios neturi nieko bendro su pagrindinėmis pareigomis: sveikatos užtikrinimu, ligų gydymu ar mirtingumo mažinimu. Mums primetami darbai, kuriuos tiesiog patogu numesti šeimos gydytojui. Pagal dabartinę sistemą, viskas sumetama tarsi į šiukšlių dėžę. Mes bandome atsikratyti to popierizmo – tiek medicininio, tiek visiškai nemedicininio.“
Dar viena problema – šeimos gydytojas dirba ne tik raštininku, bet ir socialiniu darbuotoju. „Sveikatos reformą būtina susieti su socialinių paslaugų paketu. Pavyzdžiui, kaimuose, kur yra tik vienas šeimos gydytojas, atstumai yra dideli, o kai kurie pacientai yra nemobilūs, gydytojas pas tuos pacientus turi vykti pats. Kiek tokių vizitų per dieną galima padaryti? Labai pasistengus, nuo penkių iki dešimt? Per tą laiką galima priimti keturiasdešimt pacientų kabinete. Tai yra visiškai neracionalu. Ši funkcija tikrai nepriklauso šeimos gydytojui ir ją turėtų atlikti socialinis darbuotojas“, – teigia T.Kundrotė.
Vos du realūs žingsniai
Sveikatos sistemos reformos įgyvendinimo žingsniai – griežtai sustyguoti ir kai kurie jų jau turėjo tapti realybe. Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, ar viskas vyksta pagal planą, ji patikino, kad reformos projektus stengiamasi vykdyti taip, kaip numatyta. „Ministerija stengiasi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami numatytu laiku ir kokybiškai. Tačiau projektai rengiami vadovaujantis galiojančiomis procedūromis. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri ir paliečia kiekvieną žmogų, tad visi projektai turi būti gerai išdiskutuoti su suinteresuotomis pusėmis, o kartais juos tenka tobulinti“, - teigia ji.
T.Kundrotė visgi svarsto, kad ištesėti šeimos gydytojams skirtus pažadus laiku vargu ar pavyks. „Reformoje numatyti tikslai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės yra realistiškos, tačiau nerealistiški yra įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, eilių įstatymas jau turėtų pradėti veikti kitų metų sausį, tai yra jau po kelių mėnesių. Apie įgyvendinimo priemones kalbama seniai, tačiau praėjo metai ir beveik niekas nepadaryta. Įgyvendintas tik nuotolinių konsultacijų sukūrimas ir persvarstoma Šeimos gydytojo norma. Tai – vos du realūs žingsniai. Visa kita yra tik kalbų ir svarstymų lygmenyje“, - teigia T.Kundrotė.
-
Penktadienis, 2018 Rugsėjis 14
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiemet yra lygiai 40 metų nuo tada, kai buvo pasirašyta Almatos deklaracija, teigianti, kad šeimos medicina yra prioritetinė sritis ir būtent šeimos gydytojo komanda turėtų išspręsti 80 procentų pacientų sveikatos problemų bei padėti jiems išvengti hospitalizacijos.
„Šeimos medicinos plėtra yra viena iš struktūrinių sveikatos sistemos reformų, kuria siekiama, kad kiekvienam pacientui paslaugos būtų kuo prieinamesnės ir kokybiškesnės. Tad kviečiame kiekvieną žmogų, kuriam rūpi sveikatos sistemos ateitis teikti savo pasiūlymus ir pastebėjimus, juk kas kitas, jei ne patys žmonės geriausiai žino, su kokiomis problemomis yra susiduriama sveikatos apsaugos srityje. Visus pasiūlymus apsvarstysime ir į juos atsižvelgsime“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė pastebi, kad dažnai sveikatos priežiūros paslaugos yra orientuotos į problemos sprendimą, o ne prevenciją. Tad vienas iš svarbių šeimos medicinos uždavinių turėtų būti padėti žmonėms palaikyti sveiką gyvenimo būdą, rūpintis ligų prevencija ir užkirsti kelią sunkioms lėtinėms ligoms, kol jos dar neatsirado.
„Šeimos medicina Lietuvoje yra gana gerai išplėtota. Tai pastebi ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. Tad į pirminės sveikatos priežiūros sritį yra būtina ir toliau investuoti ir dar labiau ją stiprinti, ypač turint galvoje, kad sistema susiduria ir su demografiniais pokyčiais“, – teigia viceministrė L. Jaruševičienė.
Pavyzdžiui, šiuo metu 100 tūkstančių gyventojų tenka net 7,8 šeimos gydytojai, o tai yra ganėtinai didelis skaičius lyginant su kitomis šalimis. Tačiau vakarų šalyse kitų šeimos gydytojo komandos narių skaičius yra didesnis, o jų funkcijos – gerokai platesnės nei Lietuvoje. Todėl dažnai sistema veikia nepakankamai efektyviai, tad yra būtina mažinti administracinę naštą medikams, plėsti šeimos gydytojo komandą, didinti komandos narių funkcijų spektrą ir kt.
Be šių sisteminių dalykų sveikatos apsauga susiduria ir su kitomis problemomis, tokiomis kaip senstanti visuomenė, pacientų sergamumas keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu ir pan. Tad vykdant reformas svarbu atsižvelgti ir į tokius aspektus.
Siekiant efektyviau spręsti problemas žmonės kviečiami teikti savo idėjas ir konstruktyvius pasiūlymus el. paštu 100idėjų@sam.lt iki spalio 31 dienos. Teikiančiųjų pasiūlymus prašome užpildyti lentelę, kurioje būtų nurodyta problema, kurią jų manymu reikėtų spręsti, teisės aktai, kuriuos siūloma keisti bei pasiūlymai, kaip reikėtų keisti šiuos teisės aktus.
Anketą rasite čia:http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Naujienos/2017/Id%C4%97jos%20%C5%A1eimos%20medicinai%20anketa(1).docx
Lsadps informacija
-
Ketvirtadienis, 2018 Rugsėjis 13
LSADPS inicijuoja apklausą dėl elektroninių formų pildymo, kviečiame visus gydytojus aktyviai atsakyti į klausimus ir teikti siūlymus. Ačiū Jums visiems už sugaištą laiką ir tikimės, kad išplatinsite kolegų tarpe.
https://docs.google.com/forms/d/1nsnkptYwF12fKZoddjKvNwMlBKspUXG7lLToOret1zM/edit
-
Trečiadienis, 2018 Rugsėjis 12
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta darbo užmokesčio monitoringo darbo grupė išanalizavo duomenis, kaip kito medikų atlyginimai nuo gegužės 1 dienos, kai darbo užmokesčio fondas buvo padidintas beveik 100 mln. eurų. Duomenys rodo, kad gegužės ir birželio mėnesiais medikų atlyginimams buvo panaudota 83 procentais visų šiam laikotarpiui iš PSDF biudžeto skirtų lėšų.
„Tai yra ganėtinai neblogas rezultatas – dauguma įstaigų sąžiningai panaudojo papildomas lėšas. Matome ir tai, kad buvo laikomasi ministerijos ir profesinių sąjungų susitarimo keliant atlyginimus orientuotis į mažiausiai uždirbančius medikus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Lyginant praėjusių metų liepos ir šių metų birželio mėnesio duomenis, daugiausiai atlyginimai kilo slaugytojams – jų algos padidėjo vidutiniškai 19 proc. Tuo tarpu gydytojų algos kilo vidutiniškai 17,1 procento.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės L. Jaruševičienės, su tomis gydymo įstaigomis, kurios laiku nevykdė įsipareigojimų arba jų vykdymą atidėjo tam tikram laikui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), profesinės sąjungos, teritorinės ligonių kasos dirba individualiai, taigi tikimasi, kad lėšų panaudojimo medikų darbo užmokesčiui didinti rezultatai toliau gerės. Situacijai nesikeičiant ar gerėjant nepakankamai sparčiai, ketinama pasitelkti ir savivaldybių administracijas – gydymo įstaigų steigėjas ir toliau kontroliuoti darbo užmokesčio didinimą kiekvienoje gydymo įstaigoje.
Be to, darbo užmokesčio statistiką šiek tiek iškreipė pradėti mokėti atostoginiai, todėl realūs rezultatai bus geriau matomi rudeniop, pasibaigus atostogų sezonui. Naujausius medikų atlyginimų duomenis SAM turės spalio pabaigoje.
Visa tai buvo svarstyta ir aptarta darbo užmokesčio monitoringo grupėje, š.m. rugpjūčio 31d. Klaipėdoje.
LSADPS informacija
-
Penktadienis, 2018 Rugpjūtis 31
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medikų profsąjungomis pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį, kuria realizuojamas tęstinis siekis gerinti sveikatos priežiūros specialistų ekonomines ir socialines sąlygas, užtikrinti darbo apmokėjimo didinimą, įstaigose veikiančių darbo apmokėjimo sistemų skaidrumą ir lygiateisiškumą bei didesnes garantijas nei numato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, iš visų sutartų principų ir veiksmų išskirtinas vienas ypač reikšmingas – sutartį pasirašiusiųjų nuomone, jos nuostatai turi būti taikomi ne tik ją pasirašiusių organizacijų atstovaujamoms gydymo įstaigoms.
„Ši sutartis turi būti taikoma visoms viešojo sektoriaus gydymo įstaigoms, turinčiomis sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Tad kreipsimės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl (SADM) šakos kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimo. Taip užtikrintume visų medikų lygiateisiškumą į geresnį atlyginimą, geresnes darbo sąlygas, teisėtų lūkesčių įgyvendinimą bei skaidrų ir racionalų gydymo įstaigoms skiriamų lėšų naudojimą ir paskirstymą“, – sako ministras A. Veryga.
Senąją sutartį, turėjusią pasibaigti 2019 metų sausį, suskubta atnaujinti, nes uždelsus medikams būtų įsigaliojusios Darbo kodekso sąlygos, mažiau palankios, nei nustatytos naująja sutartimi.
„Džiaugiamės, kad pagrindinis principas yra darbo apmokėjimas, kvalifikacijos kėlimas, atostogos, ir tai yra įtvirtinta pasirašytoje Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemos kolektyvinėje sutartyje ir akivaizdžiai yra pamatuojami ir pasveriami darbuotojo naudai, tad galime tik pasidžiaugti, kad pasiekėme naują – brandžios socialinės partnerystės lygį, kuris leidžia bendromis pastangomis kurti skaidresnę ir palankesnę darbuotojams sveikatos sistemą“, – teigia Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sajungos pirmininkė Aldona Baublytė ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof.Liutauras Labanauskas.
Partneriai susitarė dėl reikšmingo socialinių garantijų paketo: medikų darbo sudėtingumas ir patiriama emocinė įtampa darbe bus kompensuojama ilgesiu poilsiu – dviem dienomis prailginamos kasmetinės atostogos, o dirbantiems daugiau nei 10 metų – 3 darbo dienomis, atsiras skaidriai ir viešai administruojami fondai kvalifikacijos tobulinimui, o tam skiriamas laikas prilygintas darbo laikui. Vien dėl šių sutarties nuostatų kasmet gydytojai galės pasinaudoti 500-600 eurų dydžio garantijų paketu. Bendrai sistemoje beveik 28 mln. eurų bus panaudojama darbuotojų papildomų garantijų užtikrinimui.
Realizuojamas ilgai lauktas sprendimas pagerinti sąlygas tobulinti profesinę kvalifikaciją – sutartyje nustatytas įpareigojimas darbdaviams sudaryti kvalifikacijos kėlimo fondą, iš kurio būtų apmokamos darbuotojų privalomo kvalifikacijos tobulinimo, išlaidos – fondo dydis per metus turi būti ne mažesnis kaip 0,05 proc. LNSS įstaigos sveikatos priežiūros specialistams skiriamo darbo užmokesčio fondo dydžio. Šių lėšų kaupimas ir panaudojimas bus privalomai viešas. Tai pat darbdaviai mokės vidutinį darbo užmokestį už darbo dienas specialistams būtinai kvalifikacijai kelti.
Nustatomas mažiausias pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis ir kintamosios dalies dydžio nustatymo kriterijai, išlieka didesnės išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams (ne 2 mėnesių, kaip numatyta Darbo kodekse, o 3 mėnesių) bei ilgesni įspėjimo terminai prieš nutraukiant darbo santykius su darbuotoju. Kolegas pavaduojantiems medikams turės būti mokamas ne mažesnis kaip 30 proc. priedas, priedai taip pat bus mokami už darbą pavojingomis (20 proc.) ir kenksmingomis (15 proc.) sąlygomis.
Svarbu, kad sumažintas darbuotojų atlygintinos žalos dydis dėl didelio neatsargumo, suteikiant galimybę darbdaviams sudaryti turtinės atsakomybės sutartis, suderinus su profesinėmis sąjungomis tokių darbuotojų sąrašą.
