• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Ketvirtadienis, 2021 Kovas 04

Vakar  nuotolinėmis ryšio priemonėmis įvyko Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) Šiaurės Rytų apygardos atstovų posėdis.  Susitikime dalyvavo Lietuvos sveikatos apsaugos profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, šios profesinės sąjungos jaunimo atstovė Alina Tankeliun, vadybininkė Henrita Maštauskaitė ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė Dalia Jakutavičė bei pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kiselienė.

Susitikime kiekvienos šalies atstovai pristatė ekonominę, užimtumo, socialinės apsaugos padėtį bei pandemijos įtaka darbo vietoms, socialinius rodiklius. Lietuvos situaciją ir atskirus sektorius apžvelgė LPPSF atstovės. Jos, be kita ko, pažymėjo, kad pramonės sektoriaus COVID-19 krizė iš esmės stipriai nepalietė, situacija jame, ypač energetikos sektoriuje, yra stabili. Didelių darbuotojų atleidimų nebuvo, išskyrus kai kurias chemijos pramonės įmones.

Taip pat susitikime buvo paliestas klausimas dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų parengimo. Dalyviai pasidalino patirtimi, kaip vyksta diskusijos su vyriausybėmis dėl šių planų, ar į jas įtraukiamos ir profesinės sąjungos.

Beje, Lietuvos vyriausybė konkretaus priemonių plano, kaip bus paskirstytos lėšos iš šio atsigavimo fondo, dar nėra parengusi, nors valstybės narės planus turėtų pateikti Europos Komisijai iki balandžio pabaigos. O ir profesinėms sąjungoms kyla daug klausimų, ar lėšos bus paskirstytos tikslingai, nes jos į diskusijas formuojant prioritetus nebuvo kviestos.

LSADPS pirmininkė Aldona Baublytė pažymėjo, kad lygiai metai, kai gyvename ekstremalios situacijos  ir karantino laikotarpiu ir  sveikatos sistemos darbuotojai ypač tai jaučia. 

Gelbėjo tai, kad 2018 m. rugpjūčio 31d. buvo pasirašyta Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis (KS) su Sveikatos apsaugos ministerija. KS reglamentuota atostogų trukmė ir visiems sveikatos priežiūros specialistams – profesinės sąjungos nariams yra papildomai numatyta 2 darbo dienos, o turintiems 10m. darbo stažą dar papildomai viena diena t.y. viso 29 darbo dienos.

  Pasirašyta ir  Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas darbo apmokėjimo nuostatai. Buvo sutarta, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU)  t.y. 3250 eurų, slaugytojų – ne mažesnis kaip 1,5 šalies VDU  t.y. 1625 eurai.  Deja, net ir mokant papildomus priedus už darbą su ypatingai pavojingomis infekcijomis, ne visos įstaigos pasiekė šių įsipareigojimų. Bendras vidutinis DU 2020m.  gydytojų buvo 3019 eurų, o slaugytojų – 1594 eurai.

 Problemos sveikatos sistemoje išlieka tos pačios, nebaigta vykdyti  regioninio tinklo pertvarka, nesureglamentuoti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūviai, teisės aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir įstaigos privalo pačios pasitvirtinti darbo krūvius. Deja, įstaigose vangiai pasirašomos KS, daugelis vadovaujasi šakine KS, ignoruoja profesinės sąjungos narius.

Naujoje LR Vyriausybės programoje yra nuostata dėl  sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų (darbo užmokesčio, darbo krūvio ir kt.) motyvacinio paketo, kuris būtų pagrįstas motyvacija  ir susietas su aktualiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, įgyvendinimo teisinio reglamentavimo .

Profesinės sąjungos jau prisistatė deryboms dėl naujos kolektyvinės sutarties, jau įvyko vienas derybų posėdis.                                                                                         

                                                                                                                                                                                 Informacija:

Liestuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija 

 

Antradienis, 2021 Kovas 02

Minėdami  Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus dieną, kovo 12 d. #MEDoMedikams komanda kviečia Jus į viešą virtualią diskusiją "Išsaugokime medikus", kurioje kartu su ekspertais, Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų organizacijų atstovais apžvelgsime daugiau nei pusantrų metų vykstančio judėjimo už visapusišką medikų sveikatą rezultatus ir tebelaukiančius iššūkius.

 Registracijos anketą rasite čia: https://bit.ly/3kAQ1A9

Registruotis galite iki kovo 10 d. 23:59.

PROGRAMA

15:00 Renginio atidarymas
15:10 Visapusiška sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų gerovė: pokyčių maratonas | Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė K. Norvainytė
15:20 Psichologinė pagalba medikams. Šiandienos laimėjimai ir rytojaus perspektyvos | Medo.lt psichologinės pagalbos medikams iniciatyvos įkūrėja B. Kaleckaitė
15:30 Draugiška medikui ligoninė. Ar galime augti kartu? | Gyd. anesteziologė-reanimatologė dr. I. Norkienė
15:40 #IšsaugokimeMedikus | DISKUSIJA | Dalyvauja pranešėjai, SAM, medikų organizacijų atstovai | Moderuoja gyd. psichiatras J. Fugalis
16:30 Renginio uždarymas

Diskusija vyks Microsoft Teams platformoje. Renginio dieną registracijos anketoje nurodytu el. paštu Jus pasieks Microsoft Teams virtualaus pokalbio nuoroda. Kilus nesklandumams prisijungiant, kreiptis telefonu +37062027641.

Renginio organizatoriai
#MEDoMedikams komanda
Jaunųjų gydytojų asociacija
Jaunųjų psichiatrų asociacija
Vilniaus Geštalto institutas

LSADPS informacija

 

Antradienis, 2021 Kovas 02

Seimo narės Jurgitos Sejonienės pranešimas: „Laikinasis įstatymas dėl medicinos darbuotojų atsakomybės apsaugos parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros“

2021 m. kovo 1 d. pranešimas žiniasklaidai

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė teigia, kad galiojantys teisės aktai COVID-19 pandemijos kontekste reikalauja iš gydytojų veikti nepaprastosios situacijos režimu, kuris pasižymi itin aukšta įtampa ir nežinomybe, siekiant išgelbėti kuo daugiau žmonių gyvybių, tačiau numato standartinėms situacijoms pritaikytą gydytojų atsakomybę.

Parlamentarės iniciatyva parengtas ir užregistruotas Asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės apsaugos dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną laikinojo įstatymo projektas siūlo išplėtotą reglamentavimą, susijusį su sveikatos darbuotojų apsauga nuo atsakomybės už veiksmus nepaprastųjų situacijų sąlygomis, klinikinio neatsargumo atvejais, taip pat atvejais, kuomet neįmanoma apsaugoti įstatymo saugomų interesų ar teisių, nepažeidus kitų įstatymo saugomų interesų ar teisių, apriboti baustinus atvejus iki išskirtinių, ypatingo rimtumo atvejų. Tokiu būdu siekiama apsaugoti medicinos darbuotojus nuo teisinių procesų, kurie, esant dabartiniam reglamentavimui, galėtų būti pradėti ir nesant būtinam pagrindui, veiksmingai užtikrinant veikiančių specialistų apsaugą jiems vykdant rizikingas profesines pareigas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Noriu atkreipti visų susirūpinusių šiuo klausimu dėmesį, kad priimtas Laikinasis įstatymas dėl atsakomybės apsaugos esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai ir (ar) karantinui dėl COVID-19 visiškai nepaneigtų galimybės individualiu atveju įvertinti itin didelę žalą sukėlusius asmens veiksmus ar paneigia asmens teisę kreiptis į teismą.“ Įstatymo projektas parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros, jo taikymas neapima tų atvejų, kurie galimai suformuotų aplaidų požiūrį į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ar sukurtų visiško nebaudžiamumo kontekstą, kadangi absoliučiai neapriboja baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai COVID-19 pandemijos kontekste.

Priėmus Laikinąjį įstatymą ir paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro baudžiamąjį procesą negalimą, nebūtų užkirstas kelias nukentėjusiajam reikalauti žalos atlyginimo, pasinaudojant Lietuvoje įstatymu įtvirtintu atsakomybės be katės modeliu. Tai gerokai paprastesnis kelias ginti paciento interesus. Kreipimosi, žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra daug paprastesni, nereikalaujantys specialių teisinių žinių, abejoms šalims itin sunkaus ir brangiai kainuojančio proceso, kurio tikslas – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala yra dėl konkrečių gydytojų kaltų veiksmų.

 Šiuo metu kyla reali grėsmė asmens sveikatos priežiūros specialistams būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, įtraukiant juos į tęstinius, ilgus procesus, kurie pareikalauja daug papildomų dvasinių ir materialinių pastangų, apribojant galimybes toliau dalyvauti COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime, provokuoja specialistus vengti teikti būtinąją pagalbą, nesusijusią su jų tiesioginėmis darbo funkcijomis, kur dažnai yra gyvybiškai būtina siekiant paciento apsaugos nuo gręsiančių itin skaudžių padarinių.

Tokios atsakomybės ribojimų iniciatyvos skirtingomis apimtimis yra svarstomos/priimtos įvairiose Europos Sąjungos ir užsienio valstybėse: Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Jurgita Sejonienė

Penktadienis, 2021 Vasario 26

Psichosocialinės darbo aplinkos rizikos valdymas – jei neformalus, neša didelę naudą

Visi jaučiame, kad dėl ilgai užsitęsusios pandemijos padidėjo mūsų darbo krūvis, stresas ir nuovargis, išsitrynė darbo vaidmenų ribos, ypatingą reikšmę įgavo vadovų ir kolegų tarpusavio santykiai, dalyje darboviečių išaugo perteklinė nuotolinių darbuotojų mikrovadyba.

PSO bei Europos darbų saugos ir sveikatos agentūra teigia, kad būtent tinkamas psichosocialinės darbo aplinkos rizikos vertinimas ir valdymas tapo prioritetine sritimi, padedančia darbovietėms būti visapusiškai stiprioms, konkurencingoms bei kurti darbingesnę, sveikesnę, patrauklesnę ir labiau motyvuojančią darbo aplinką. Be to, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad psichosocialinės rizikos veiksnių valdymas didina darbuotojų lojalumą, mažina jų kaitą, pravaikštų, ligų ir teisminių ginčų skaičių.

Atlikti  psichosocialinės darbo aplinkos rizikos vertinimą ir valdymą Lietuvos darbdavius įpareigoja teisės aktai. Tačiau Higienos instituto 2020 metų apklausos duomenys atskleidžia, jog 57 proc. Lietuvos įmonių nėra atlikę tokio vertinimo, be kita ko nurodydamos, kad tam neturi kvalifikuotų specialistų. Be to, 43 proc. įmonių, tokį vertinimą vis dėlto atlikusių, nesugebėjo suplanuoti ir įgyvendinti psichosocialinę riziką mažinančių priemonių. 

„Taigi, Lietuvos darbovietėse per retai atliekama išsami psichosocialinės rizikos „diagnostika“ ir per retai skiriami „vaistai“ nustatytoms problemoms spręsti. Suvokdamos, kaip svarbu kiekvienai darbovietei turėti kvalifikuotą specialistą, gebantį vertinti ir valdyti šią riziką sukūrėme specialius 16 val. trukmės mokymus, skirtus tokiems specialistams parengti,“ –  sako sveikatos psichologė Sigita Vičaitė. Anot jos, mokymus baigęs specialistas sugebės inicijuoti teigiamus pokyčius, į juos įtraukti kitus kolektyvo narius ir užtikrinti ilgalaikę rizikos valdymo tąsą.

Drauge su ja mokymų programą parengė ir šiuos mokymus veda dr. Jelena Stanislavovienė, turinti daugiau kaip 15 metų mokslinę patirtį tiriant ir valdant psichosocialinę riziką, organizacinės psichologijos patirtį sukaupusi psichologė Liepa T. Valandis ir profesinės sveikatos specialistė bei gydytoja Evelina Antanėlė.

Pasak S. Vičaitės, iki šiol psichosocialinės rizikos vertinimas ir valdymas Lietuvoje neretai buvo suvokiamas kaip sausi skaičiai, nugulantys į vidines darboviečių ataskaitas, kurias, kilus ginčams, skundams ar kitoms nemalonioms situacijoms, būtų galima pateikti suinteresuotoms institucijoms.

„Tačiau jei žiūrima neformaliai, iš tiesų tai – unikali galimybė. Juk suteikus reikiamų žinių bei kompetencijų darbuotojui, išmanančiam darbovietės organizacinę kultūrą, darbo specifiką bei vykstančius procesus, darbovietė ima taupyti kaštus, kuria patrauklesnę darbo aplinką, gerina savo įvaizdį ir didina savo konkurencingumą,“ –  sako S. Vičaitė. 

Anot jos, „visa tai galima pavadinti vienu vardu – teigiamais pokyčiais, kurių šiuo sudėtingu laikotarpiu taip reikia darbdaviams ir darbuotojams“.

„Mano darbo specifika reikalauja nuolat kelti kvalifikaciją, ir galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausi mokymai per pastaruosius metus. Lektorės pasirinkusios neįprastą mokymų formatą, o praktiškai pritaikoma informacija pateikiama iš labai skirtingų rakursų – nuo išsamaus metodikų ir jų galimybių pristatymo iki įkvepiančios pokyčių organizacijose psichologijos. Svarbu ir tai, kad darbas mažose mokymų dalyvių grupėse leidžia dalyviams gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus,“ – sako Snieguolė Šutienė, UAB „Profus Baltics“ vadovė, pati sukaupusi jau daugiau nei 10 metų darbo patirties vedant mokymus ir seminarus.

Registraciją į artimiausius psichosocialinės rizikos vertinimo ir valdymo mokymus rasite čia.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SIGITA VIČAITĖ, VŠĮ POZITYVIOS SVEIKATOS KOMANDA
BNS Spaudos centras
Į viršų