• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Trečiadienis, 2020 Lapkritis 25

Šiandieną gavome atsakymą iš LR Sveikatos apsaugos minsterijos į mūsų siųstą raštą 2020.10.29 S - 39 " Dėl darbo užmokesčio didinimo lokalaus karantino metu", žiūrėti čia: 

Primename mūsų raštą:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijai

DĖL DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO LOKALAUS KARANTINO METU

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32.1 straipsnio 1 d. nustato, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 2020 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 449 3 punktas nustato, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų vadovų sprendimu (LNSS priklausančių įstaigų vadovų – jiems darbo užmokestį nustatančio subjekto sprendimu), atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – paslaugos teikimas), atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.  

Remiantis aukščiau išdėstytu teikiame paklausimą ar šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbiant lokalius karantinus atskirų savivaldybių teritorijose jose veikiančių LNSS priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turi būti didinamas darbo užmokestis nuo 60 iki 100 procentų.

Pirmininkė

Aldona Baublytė

Raštą žiūrėti čia:

Trečiadienis, 2020 Lapkritis 25

VDI informuoja, ką svarbu žinoti renkant naują Darbo tarybą

Rinkimus privalo inicijuoti kadenciją baigianti Darbo taryba (DT), likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki jos kadencijos pabaigos. Ji siūlo darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją. Esamos Darbo tarybos nariai galėtų būti traukiami į rinkimų komisijos sudėtį. Tuo tarpu, jeigu esamos Darbo tarybos nariai norėtų kandidatuoti į naujos Darbo tarybos sudėtį, jie rinkimų komisijos nariais negalėtų būti.

Būtina laikytis terminų, amžiaus cenzo ir kitų reikalavimų
Renkant naują Darbo tarybą būtina laikytis terminų ir specifinių reikalavimų: kandidatų į Darbo tarybos narius amžiaus cenzo, jų dirbto darbo laiko darbovietėje, būtino minimalaus darbo tarybos kandidatų skaičiaus (tam, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, minimalus kandidatų skaičius nustatomas pagal įmonės darbuotojų skaičių). Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Nesurinkus būtino rinkėjų skaičiaus, per nustatytą terminą privalo būti skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriems taip pat taikomas minimalus kandidatų bei rinkėjų skaičius.
Darbdaviai turi žinoti, jog jie privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose darbo metu ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį.
Darbdaviui, neįvykdžiusiam reikalavimo sudaryti Darbo tarybos rinkimų komisiją, taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

DK 176 straipsnis reglamentuoja Darbo tarybos veiklos pasibaigimo pagrindus (pavyzdžiui, kai pasibaigia darbo tarybos kadencija; kai Darbo taryboje lieka mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių Darbo tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti Darbo tarybos nariu ir kt.).
Darbo teisės aktai nenumato išimčių dėl Darbo tarybos veiklos šalyje esant paskelbtam karantinui ar ekstremaliajai situacijai.
Naujos Darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki Darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo kitų aplinkybių, lemiančių Darbo tarybos veiklos pasibaigimą atsiradimo.
Organizuojant naujos Darbo tarybos rinkimus turėtų būti vadovaujamasi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais dėl darbo organizavimo. 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ nuostatomis numatyta organizuoti darbą ir klientus aptarnauti nuotoliniu arba dalinai nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Papildomai 1.2.4 punkte detalizuojama: posėdžius, pasitarimus, susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu. Taigi, posėdžiai, pasitarimai, susirinkimai galėtų būti organizuojami gyvai, tačiau jų metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išlaikant ne mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp asmenų.

Renkant DT elektroniniu balsavimu – papildomos sąlygos
Pagal DK 171 straipsnio 16 dalį, darbo tarybos rinkimą elektroniniu balsavimu bendru rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimu galima vykdyti tuo atveju, kai galima užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. Taigi, elektroniniam balsavimui turėtų būti pasitelktos technologinės priemonės, užtikrinančios tiek visų balsuojančių valios išraiškos teisingumą, tiek ir anonimiškumą.

Bendradarbiaudama su darbdaviu rinkimų komisija turi nustatyti ir viešai paskelbti detalią tokių rinkimų vykdymo tvarką. DK normos nereglamentuoja nei elektroninio balsavimo renkant Darbo tarybą tvarkos, nei priemonių, užtikrinančių balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. Rinkimų komisija, rengdama nurodytą tvarką, turėtų vadovautis specialistų, galinčių užtikrinti tinkamas elektroninio balsavimo sąlygas, rekomendacijomis.

Vadovaujantis DK 25 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai DK, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita informacija) turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat turi būti sudarytos protingos galimybės informaciją išsaugoti.

 

 

Pirmadienis, 2020 Lapkritis 23

Šią savaitę, t.y., lapkričio 23-27 dienomis, Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) skelbia Demokratijos darbe savaitę.
Jos metu siekiama atkreipti atsakingų institucijų (Europos Parlamento, nacionalinių vyriausybių) dėmesį į demokratijos darbe reikšmę ir svarbą įmonių veiklai bei ekonomikos stabilumui.

Taip pat Europos piliečiai kviečiami pasirašyti peticiją dėl demokratijos darbe įgyvendinimo, siekiant, kad tam būtų sukurta teisinė bazė, o darbdaviai, pažeidžiantys darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais procedūras, neštų didesnę atsakomybę.
Peticiją pasirašyti galima pasekus šią tiesioginę nuorodą:
https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx...

Primename, kad demokratija darbe reiškia tai, jog yra gerbiamos darbuotojų informavimo ir konsultavimo teisės darbe tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygiu, o darbuotojai aktyviau dalyvauja priimant sprendimus įmonėse ir viešojo administravimo institucijose.
Tai taip pat reiškia darbuotojų atstovų įtraukimą į įmonių stebėtojų tarybas, valdybas, Europos darbo tarybų sukūrimą, kt.

#moredemocracyatwork
#daugiaudemokratijosdarbe 

Penktadienis, 2020 Lapkritis 20

Jus verčia neva savo noru išeiti iš darbo? O gal jau netekote darbo? Supažinkite su pagrindinėmis darbuotojus saugančiomis Darbo kodekso nuostatomis ir socialinėmis garantijomis netekus darbo! Plačiau apie tai ➡️ https://bit.ly/3kN58Fd

Ketvirtadienis, 2020 Lapkritis 19

Lietuvai ir visam pasauliui toliau tęsiant kovą su koronaviruso pandemija, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu ypač suaktyvėjo klaidinančią informaciją – konspiracijos teorijas, melagienas, dezinformaciją ir misinformaciją, skleidžiantys kanalai. 

Dažniausiai plėtojami naratyvai, sukeliantys klaidingus jausmus, skatinančius abejoti apsauginių veido kaukių efektyvumu, Lietuvos ligoninių pajėgumu ir institucijų priimamais sprendimais bandant suvaldyti situaciją šalyje. Skleidžiamos melagienos tik dar labiau apsunkina institucijų darbą, kovą su koronaviruso pandemija Lietuvoje. 

„Koronavirusas svarbus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas – nepasiduoti jausmams, atsakingai dalintis žiniomis, sekti oficialių institucijų paskyras ir atidžiai tikrinti informacijos šaltinius,“ – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Mažvydas Kunevičius.

Pasak jo, pasaulyje klaidinanti informacija gausiausiai sklinda socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“. Kariškio teigimu, Lietuva – ne išimtis. Daugiausiai netikrų anketų, melagingų komentarų ir įžeidaus turinio sulaukia Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapiai. Lyginant su pirmąja koronaviruso banga, pastebimas padidėjęs „rusiškų“ anketų aktyvumas. Lietuvos visuomenę klaidinantys ir skaldantys komentarai vis dažniau rašomi rusų, o ne lietuvių kalba. 

Pasak M. Kunevičiaus, vadinamoji misinformacija - klaidinga ar netiksli informacija, yra skleidžiama nesąmoningai, dėl logikos klaidų, išsilavinimo spragų ar nežinojimo. Tokia informacija dažniausiai skleidžiama komentarų skiltyje. Valstybinių institucijų socialiniuose tinkluose dažniausiai komentuojama iš netikrų paskyrų. Jas atpažinti galima įvertinus, ar registruota anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, ar paskyroje dalijamasi pašiepiančiu, konspiracines teorijas remiančiu turiniu, žaidimų programėlių reklamomis.

Tokiuose komentaruose abejojama medikų darbo kokybe, melagingai teigiama, kad koronavirusas – paprastas gripas, jog „ligoninės tuščios“, o gydymo įstaigų darbuotojai ir medikai yra „parsdavėliai“. Lietuvos visuomenė klaidinama, skaldoma be jokios priežasties melagingai tvirtinant esą koronaviruso pandemija – valdžios planas, skirtas kontroliuoti žmones. Tokios žinutės apsunkina institucijų, norinčių įveikti koronavirusą ir padėti Lietuvos gyventojams, veiklą, priimtų sprendimų įgyvendinimą. 

Pastaruoju metu pastebima, jog klaidinanti informacija ir provokacijos vis dažniau iš virtualios erdvės persikelia į fizinę – gatves, sporto klubus. Pastebimi automobiliai su garsiakalbiais, iš kurių skatinama žmones nesidaryti koronaviruso testų, nesilaikyti valdžios nurodymų, sukilti. Dalinami melagingi lankstinukai, kuriuose skleidžiama misinformacija apie vakcinas, apsaugines veido kaukes. Sporto klubuose dalinti marškinėliai su užrašais: „COVID-19 – tai peršalimas“, „Kaukės – dujų kamera“, „Valdžia mus apgaudinėja“. 

Svarbu atkreipti dėmesį, jog koronaviruso pandemijos kontekstas pasitelkiamas ir norint paskleisti melagingą informaciją Lietuvai svarbiais užsienio politikos klausimais. Menkinamas Europos Sąjungos funkcionalumas ir vienybė, NATO bloko veikla, sąjungininkų pratybos Lietuvoje bei Europoje. Tokio tipo melagienos dažniausiai skleidžiamos Kremliaus arba jam artimuose informacijos kanaluose, tekstai rašomi rusų kalba. Šia melaginga informacija vėliau dalinamasi socialiniuose tinkluose, internetiniuose forumuose, portalų komentarų skiltyse, o tam tikslui pasitelkiamos netikros anketos bei botai. Melagienos verčiamos ir į kitas kalbas bei platinamos skirtingose pasaulio valstybėse. Pažymėtina, kad viename su Kremliuje sietiname tinklapyje skleista melaginga žinia, jog koronavirusas sutrukdė NATO ir Lietuvos planus karinei intervencijai į Baltarusiją, buvo skleista tokiose valstybėse kaip: Lietuva, Norvegija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Estija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Pietų Korėja. 

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas primena, jog šiuo metu, kai visuomenė yra itin pažeidžiama, svarbu nepamiršti kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. Žmonėms rekomenduojam nepasiduoti emocijoms, užplūstančioms perskaičius skandalingas antraštes, daugiau dėmesio skirti turinio analizei. Esant galimybei, siūloma pateikiamą naujieną patikrinti keliuose, geriausiai – trijuose, skirtinguose šaltiniuose. Pastebėjus netikras, neapykantą bei melagienas skleidžiančias anketas, apie jas informuoti atitinkamas institucijas.

Koronaviruso akivaizdoje svarbu ne tik saugoti savo ir aplinkinių sveikatą – dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines veido kaukes, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, bet ir sugebėti kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. Tik taip pavyks atskirti naujienas nuo melagienų.  

SAM ir LK Strateginės komunikacijos departamento informacija

Į viršų