• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Ketvirtadienis, 2021 Spalio 14

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitąmet jo įplaukos bus 203 mln. eurų (7,8 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 2,8 mlrd. eurų. Artimiausius metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

„Augantis PSDF biudžetas leis užtikrinti ne tik jau priimtų sprendimų vykdymą, finansavimo tęstinumą, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą, jų plėtrą, kas leis didinti ir medikų atlyginimus“, – sako Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ekonomikos departamento direktorė.

Ateinančių metų PSDF biudžete numatytos 268,8 mln. eurų (16,1 proc.) didesnės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 79,2 mln. eurų (17,5 proc.) daugiau bus skirta vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai kompensuoti, 16,2 mln. eurų (16,5 proc.) augs finansavimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 0,6 mln. eurų (3,6 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms, 7 mln. eurų daugiau numatoma skirti privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms, 0,3 mln. eurų (13,4 proc.) „Sodrai“ privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms administruoti.

Pagal siūlomą projektą 2022 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys:

  • PSD įmokos, administruojamos „Sodros“ – apie 1,8 mlrd. eurų;
  • valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 772 mln. eurų;
  • valstybės biudžeto asignavimai – 204 mln. eurų;
  • kitos PSDF pajamos – virš 38 mln. eurų.

2022 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti 344 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF rezervo pagrindinė dalis 2022 m. pradžioje turėtų sudaryti apie 42 mln. eurų, o likusios PSDF rezervo lėšos – 302 mln. eurų rizikos valdymo dalį.

Ateinančių metų PSDF biudžeto projektas teikiamas svarstyti Vyriausybei.

Antradienis, 2021 Spalio 12

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti  papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis. Profesinių sąjungų nariai taip pat turės viena valanda trumpesnę darbo savaitę, o mokama jiems bus kaip už visą darbo laiką. Visa tai įtvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės kartu su penkiomis socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinėmis sąjungomis pasirašytame Susitarime dėl socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo. 

„Nors šios garantijos galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki šio susitarimo pasirašymo, tikimės, kad tai paskatins daugelį darbuotojų, dirbančių socialinių paslaugų įstaigose, apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Šios profesinės sąjungos vienija apie 3 tūkst. darbuotojų 62-ose socialinių paslaugų įstaigose, jiems ir bus taikomos palankesnės darbo sąlygos. 

Papildomos atostogos ir trumpesnis darbo laikas

PAPILDOMOS ATOSTOGOS. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti dar viena papildoma apmokama kasmetinių atostogų diena prie jau turimų, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo 10 metų ir daugiau. Iki šiol 2 papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis profesinių sąjungų nariai gali pasinaudoti, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo bent 5 metus. 

TRUMPESNIS DARBAS. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai išsiderėjo 1 valanda trumpesnę darbo laiko normą per savaitę. 

Didesnė minimali mėnesinė alga ir bazinis pareiginės algos dydis

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis, kuris dauginamas iš koeficiento, turėtų siekti 181 eurus, o minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų didėti nuo 642 iki 730 eurų. 

Darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms, pareiginės algos pastovioji dalis didinama, kai didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai arba kai šalyje ūgteli minimali mėnesinė alga. Kuomet didėja ir minimalieji pareiginės algos koeficientai, ir minimali mėnesinė alga, darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis didinama pagal darbuotojui palankesnį variantą. 

Šiuo metu socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 13 tūkst. darbuotojų, įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose – dar apie 5 tūkst.

Savivaldybių administracijų ministerijai pateiktais duomenimis, vidutinis svertinis šalies biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2021 m. I  ketvirtį siekė 859 eurus, kai 2020 m. I ketvirtį sudarė 782 eurus „į rankas“ (9,8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį). 

Pirmadienis, 2021 Spalio 11
Š.m. spalio 8 d. įvyko Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) Įgaliotinių tarybos posėdis konferencija. Konferencijos dalyvius pasveikino, gero bei produktyvaus darbo palinkėjo LSADPS  pirmininkė Aldona Baublytė.
Iš visos Lietuvos konferencijos dalyviai  susirinko aptarti ir spręsti daug aktualių klausimų. Turėjome tikrai labai  puikių pranešėjų, kurie supažindino su dabartine situacija asmens sveikatos priežiūros įstaigose, darbo ginčų nagrinėjimais, darbo kodekso naujovėmis ir kt.
LR sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vikūnienė pristatė savo pranešimą  "Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka",  VDI atstovai supažindino su aktualia tema "Darbo ginčai, nagrinėjimas, problematika", Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovas Erikas Mačiūnas su tema "COVID -19 pandemijos iššūkiai, sukeltos ligos pripažinimo profesine nustatymo ir pripažinimo kolizija". 
Kadangi dabar vyksta derybos dėl Šakinės kolektyvinės sutarties, kuri labai sunkiai skinasi kelią, tai daug diskusijų sukėlė ir klausimų mūsų dalyviai pateikė advokatui, teisininkui Nerijui Kasiliauskui.
Labai džiugu, kad mūsų nariai yra tikrai labai aktyvūs, pilietiški, tariame nuoširdų Ačiū visiems pranešėjams ir žinoma nuostabiems mūsų LSADPS nariams! Tik būdami kartu mes esame stipresni! 
Renginio akimirkos.
 
Gali būti vienas ar daugiau žmonių ir žmonės stovi vaizdas      Gali būti 1 asmuo ir stovi vaizdas
 
Gali būti vienas ar daugiau žmonių ir žmonės stovi vaizdas       Gali būti vienas ar daugiau žmonių ir žmonės stovi vaizdas
Antradienis, 2021 Spalio 05
Darbdaviai pripažįsta, kad, vykstant nuolatinei darbuotojų kaitai, jie vis labiau vertina vyresnio amžiaus darbuotojų lojalumą.
O ar vyresnio amžiaus darbuotojai žino savo teises❓
 
Gali būti tekstas vaizdas
Penktadienis, 2021 Spalio 01

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augtų 0,5 koeficiento. Vyriausybei ir Seimui pritarus, beveik 25000 mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai vidutiniškai padidėtų 2,3 proc. Tai paliestų virš 200 000 viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.

SVARBU! Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat gali būti mokamos priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Dėl bazinio pareiginės algos dydžio ir minimalių pareiginės algos koeficientų didinimo sutarta ir su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei taip pat siūlo nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 730 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – iki 4,47 euro. Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį. Paskutinį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didėtų 88 eurais arba 13,6 proc.

                   Gali būti tekstas vaizdas

SADM informacija

Į viršų