Naujienos
-
Antradienis, 2024 Geg 14
Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to kokios srities darbuotojai jie yra.
Kaip dažnai darbuotojai privalo tikrintis sveikatą?
Paprastai dirbantieji turi tikrintis sveikatą 1 kartą per 2 metus, tačiau su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, su polivinilchlorido, arseno, gyvsidabrio, mangano junginiais ar padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis dirbantys asmenys sveikatą tikrinasi 1 kartą per metus.
Darbuotojai iki 18 metų amžiaus privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Sveikatos tikrinimo tvarka, specialistų konsultacijos ir tyrimai priklauso nuo konkretaus atliekamo darbo.
Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimai atliekami siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Šių sričių darbuotojai, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei.
„Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė organizuoti ir vykdyti privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus yra reglamentuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra aiškiai reglamentuota, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis“, – pažymi kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbdavio atsakomybė ir rekomendacijos
Darbdavys privalo organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą. Šios priemonės ne tik turi užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, bet ir apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo.
Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, yra darbdavio pareiga organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku bei už tą laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. Taip pat darbdavys turi patvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus ir kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko.
„Nors darbdaviai periodiškai organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus, deja, dažnai jie nebūna suinteresuoti sužinoti apie tikrąją darbuotojų sveikatos būklę, – pastebi kancleris Šarūnas Orlavičius. – Privalomieji darbuotojų sveikatos tikrinimai dažnai būna formalūs, neefektyvūs, atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai, bijodami prarasti darbą ir pajamas, slepia savo tikrąją sveikatos būklę, vengia, kad būtų nurodomi apribojimai darbui. Todėl nereikėtų stebėtis, kad auga profesinių ligų atvejų skaičius: 2023 m. buvo užregistruotos 469 profesinės ligos 192 asmenims, tai 183 profesinėmis ligomis ir 50 asmenų daugiau negu 2022 m. 2023 m. vyrams nustatyta 351 profesinė liga, moterims – 118 profesinių ligų.“
Svarbu paminėti, kad įgyvendinus minėtame įstatyme įtvirtintus esminius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui administracinė ar tuo labiau baudžiamoji atsakomybė nekyla, įmonė nėra keliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupę, net ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Taigi laiku atliekami darbuotojų sveikatos tikrinimai gali apsaugoti darbdavį nuo gana rimtų teisinių ir finansinių problemų.
Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) pildymas
Darbuotojų profilaktinius sveikatos tikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose”, kuriuo yra patvirtintas 13 priedas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas”.
Nustatyta sveikatos tikrinimų tvarka reglamentuoja, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (F Nr. 048/a) nurodant: darbuotojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais; kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu.
Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi galimybę darbdaviams vietoj Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) (forma E048) ir Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos (forma E047), naudoti elektronines darbuotojų sveikatos tikrinimų formas e. sveikatos platformoje. Darbuotojų sveikatos patikros įrašų e. sveikatos platformoje klausimais pagal kompetenciją išaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o informacija yra pateikta jos interneto svetainėje pranešime „Darbdaviams ir darbuotojams – paprastesnis būdas tvarkyti profilaktinių sveikatos tikrinimų pažymas“. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje yra pateiktos su tuo susijusios darbdaviams aktualios instrukcijos.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
-
Pirmadienis, 2024 Geg 13
Jaunųjų gydytojų asociacija kviečia apklausai:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSe2vFrZF2Udx-VH3T_qu--KsJxQhwRkjTUIgeWc45D_zz7WOw/viewform
Sveikatos sektoriaus pasirengimas karo grėsmėms: medikų bendruomenei trūkstamos informacijos apklausa
Jaunųjų gydytojų asociacijos projekto “Baltas frontas” komanda 2024 m. vasario mėnesį kvietė pasidalinti savo nuomone apie sveikatos sistemos pasirengimą karo grėsmėms. Jūsų atsakymus susisteminome ir pasidalinome su sprendimų priėmėjais. Siekdami geriau suprasti medikams kylančius iššūkius, kartu su Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga kviečiame pasidalinti konkrečiais klausimais dėl darbo pobūdžio karo atveju. Atsakymus į šiuos klausimus pateiks atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis gynybos ir saugumo komitetas). Gautais atsakymais pasidalinsime su jumis visais.
Jūsų atsakymų laukiame iki pirmadienio, gegužės 13 d. 23:59.
Kilus klausimams kviečiame susisiekti el.paštu beatrice.bugenyte@jauniejigydytojai.l
-
Pirmadienis, 2024 Geg 06
Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Tai naudinga ir darbdaviams: toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.
Visgi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad kolektyvuose, kuriuose dirba jaunimas, neretai pasitaiko darbo reglamentavimo pažeidimų. „Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai darbo aplinkose, kuriose dirba vaikai ir paaugliai, – nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, darbo užmokesčio nemokėjimas, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo bei poilsio laiku“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Darbo teisės skyriaus vedėja pažymi, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi jų darbo pobūdžio, darbo ir poilsio laiko, saugos ir sveikatos, taip pat ir darbo sutarties sudarymo apribojimai.
„Svarbu pastebėti, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus, – pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.“ Būtina akcentuoti, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašą galima rasti čia.
„Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo, – pagrindinius darbo įforminimo aspektus su tokio amžiaus jaunuoliu vardija I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.“
Darbo teisės specialistė atkreipia dėmesį, kad darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.
Akcentuodama dokumentus, kurių reikia vaiko darbo sutarčiai sudaryti, I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimo dėl vaiko darbo.
„Labai svarbu apibrėžti ir vaiko bei paauglio darbo trukmę, laikotarpį, žinoti ribojimus, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja. – Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe arba namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.“
Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais – nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų.
Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų.
„Kad ir kokio amžiaus darbuotojas būtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo, – primena Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų.“
Išsamiau apie darbo sutarties sudarymą, vaiko arba paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ir darbdavius VDI konsultuoja darbo dienomis telefonu + 370 5 213 9772, el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba VDI feisbuko paskyroje. Be to, dažnai užduodamus klausimus apie nepilnamečių įdarbinimą galima rasti čia.
Praneškite apie galimus pažeidimus darbe: VDI ragina visus darbuotojus pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, neišmokamą darbo užmokestį, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo, poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
-
Penktadienis, 2024 Geg 03
Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai taip pat buvo pareigingesni, šiemet pajamų mokesčio deklaracijas pateikė apie 40 tūkst. daugiau užsieniečių. Didžioji dalis asmenų deklaracijas pateikė norėdami susigrąžinti GPM permoką. Visos GPM permokos laiku ir teisingai deklaravusiems pajamas bus pervestos iki liepos 31 d.
-
Antradienis, 2024 Balandis 30
Įvykio rengėjas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Balandžio 30 d. 18 val. kviečiame žiūrėti tiesioginę transliaciją iš tradicinių Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonijos Vilniuje, kurių metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys specialiais garbės ženklais apdovanos daugiau nei 70 šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.
Be tradicinių nominacijų, šių metų ceremoniją papuoš ministro padėkos už lyderystę steigiant sveikatos centrą, už nacionalinės GMP tarnybos kūrimą ir vieningų GMP standartų diegimą bei pavyzdinę pirminę priežiūrą ir sveikatos vadybos idėjų perdavimą visoje Lietuvoje.
bei paskelbti ministerijos kartu su naujienų portalu Lrytas.lt inicijuoto visuomenės padėkų projekto „Ačiū medikams“ nugalėtojai.
