Naujienos
-
Ketvirtadienis, 2021 Lapkritis 25
Plikledžio iššūkiai: kada traumos pakeliui į ir iš darbo pripažįstamos darbinėmis.
Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius išauga nelaimingų atsitikimų skaičius. Tačiau retas žino, jog pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos nedarbingumo metu priklauso išmoka, siekianti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad atšalus orams ir iškritus sniegui, padidėja nelaimingų atsitikimų darbe bei pakeliui į darbą ir iš darbo tikimybė, todėl siekiant sukurti saugią aplinką būtina į tai atsižvelgti.
„Į padidėjusias traumų rizikas ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ten, kur žmonės dirba lauke. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu, ant batų užsidedant specialias apsaugas, skirtas saugiam vaikščiojimui ledu, per sniegą ar esant plikšalai. Takeliai ir gatvės darbovietėse turi būti pabarstyti smėliu ar kitaip užtikrintas geras sukibimas tiek važiuojant, tiek einant. Svarbu prisiminti, jog žiemos metu daug laiko tenka praleisti tamsoje, tad svarbu dirbant šalia gatvių dėvėti atšvaitus, įvertinti, kad automobilių stabdymo kelias yra daug ilgesnis“, - sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistė Rita Zubkevičiūtė.
Svarbu prisiminti ir tai, kad LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato, jog draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo.
Tokiais įvykiais, įskaitant eismo vykius, laikomi nelaimingi atsitikimai, įvykę darbuotojui esant tarp darbo ir gyvenamosios vietos, ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu bei kitos darbovietės.
„Jei išlaikomos numatytos sąlygos, darbuotojui nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis kompensuojamas nedarbingumas nuo pirmosios dienos, o ligos išmoka siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Tuo tarpu paprasto nedarbingumo metu šis dydis yra mažesnis“, - pasakoja R. Zubkevičiūtė.
Siekiant, kad nedarbingumas būtų pripažintas įvykiu, įvykusiu pakeliui į arba iš darbo, labai svarbu tinkamai jį fiksuoti:
- Nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui;
- Įmonės vadovo įsakymu patvirtinama dvišalė komisija;
- Komisija raštiškai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą;
- Komisija gauna nukentėjusiojo paaiškinimą;
- Komisija užpildo N-2 formos aktą. (Kaip užpildyti N-2 formos aktą nurodyta Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose: https://bit.ly/30Sh1Ft; N-2 formą taip pat galima rasti VDI puslapyje https://bit.ly/30UNL0O);
- Surašius nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą (3 egzemplioriai), vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia: VDI teritoriniam skyriui (papildomai pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir k.t.); nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui.
Tik VDI perdavus Nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį. Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos dienos iš privalomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Tyrimo procedūra nurodyta Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose: https://bit.ly/3oYQvm5.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Trečiadienis, 2021 Lapkritis 24
-
Penktadienis, 2021 Lapkritis 19
Nuo Naujųjų darbo užmokestis – tik į banko sąskaitą.
Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiama LR darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalis, joje numatant, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.
„Pakeitimai įvesti siekiant mažinti šešėlį bei apginti darbuotojų teises. Darbo inspekcija yra gavusi skundų, kai darbuotojai pasirašo esą gauna didesnę sumą, nei realiai jiems išmokama. Vykstant atsiskaitymams grynaisiais tokiu atveju labai sunku apginti darbuotojų teises ir įrodyti, kad darbdavys liko skolingas. Ši tvarka iš esmės eliminuos tokio pobūdžio ginčus“, - sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Jei iki šiol įmonėje buvo praktikuojama darbo užmokestį išmokėti grynaisiais, darbdaviai turėtų suskubti ir raštu pateikti darbuotojui prašymą nurodyti mokėjimo sąskaitą, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos.
Sudarant naujas darbo sutartis, darbuotojo mokėjimo sąskaita galėtų būti nurodoma darbo sutartyje, tačiau ateity, norint pakeisti sąskaitos duomenis, tektų keisti ir pačią sutartį.
Darbuotojui atsisakius pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turėtų deponuoti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį ir/ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės sąskaitoje iki kol darbuotojas pateiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus.
„Atkreipiame dėmesį, jog minėtame DK pakeitime nurodoma, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Tai reiškia, jog darbdavys negali pervesti darbo užmokesčio kitam šeimos nariui ar draugui“, - pažymi Š. Orlavičius.
Vienintelė išimtis, kurią numato naujoji DK tvarka – jūrininkų darbo užmokestis, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
VDI iformacija
-
Trečiadienis, 2021 Lapkritis 17
Plačiau apie Nuostatų pakeitimus kviečiame paskaityti čia: https://www.vdi.lt/Forms/Naujienos1.aspx?Tekstai_ID=3469Su 2021 m. lapkričio 20 d. įsigaliojančia Nuostatų redakcija galite susipažinti čia:-
Antradienis, 2021 Lapkritis 16
Š.m. lapkričio 15 d. LR sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su devyniomis medikus atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį, užtikrinančią visų profesinių sąjungų narių – LNSS įstaigų darbuotojų – socialines garantijas, stabilų darbo užmokesčio kilimą bei papildomas garantijas, nei numato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas. Kolektyvinės sutarties tekstą rasite čia:
„Džiaugiuosi, kad mūsų visų siekiai, nepaisant skirtingų pradinių lūkesčių ir tarp Ministerijos ir profesinių sąjungų, ir tarp pačių profesinių sąjungų, sutapo. Iki šiandien vykęs bendradarbiavimas bei tarpusavio interesų derinimas mus dar labiau suvienijo. Nuoširdžiai tikiu, kad nepaisant ribotų valstybės finansinių galimybių esamų krizių kontekste, radome šiuo metu įmanomą optimaliausią sprendimą,“– sako ministras A. Dulkys.
Susitarimas tarp Ministerijos ir visų devynių medikų profesinių sąjungų organizacijų apima viso sveikatos sistemos sektoriaus darbuotojus – viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, greitosios medicinos pagalbos ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie yra derybose dalyvavusių profesinių sąjungų organizacijų nariai. Šiandien, lapkričio 15 d., pasirašyta LNSS šakos kolektyvinė sutartis pradės galioti nuo 2022 m. sausio 1 d. ir galios 3 metus. Naujoji sutartis bus taikoma ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet visiems darbuotojams, kurie yra šią sutartį pasirašiusiųjų profesinių sąjungų organizacijų nariai.
„Tai yra istorinis įvykis. Pirmą kartą sveikatos apsaugos sistemoje visos veikiančios profesinės sąjungos susivienijo ir paragintos Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašė vieną šakinę kolektyvinę sutartį. Sutartis galioja profesinių sąjungų nariams, dirbantiems visuose sveikatos sistemos sektoriuose – tiek viešajame, tiek biudžetiniame, taip pat greitojoje medicinos pagalboje,“ – sako Aldona Baublytė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Įsipareigojimams, prisiimtiems derybų metu, įgyvendinti kitąmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) numatyta skirti papildomai 153 mln. Eur (iš jų – buvusios sutarties tęstinumui 77 mln. Eur ir naujos sutarties darbo užmokesčiui didinti 76 mln. Eur). Tai leis pakelti darbo užmokestį viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimus vidutiniškai dar 6 procentais. LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų Šakos kolektyvinei sutarčiai 2022 m. numatyta skirti papildomai 422 tūkst. Eur, todėl LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų specialistų profesinių sąjungų narių atlyginimai nuo 2022 m. vidutiniškai didės 10,9 procento.
Sutartyje nustatyta, kad šalyje padidinus nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA), Vyriausybė LNSS įstaigoms kasmet papildomai skirs tokią lėšų sumą, kuri reikalinga įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, taip užtikrinant nuoseklų šių darbuotojų darbo užmokesčio augimą.
Naujojoje Šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad didesnio viešojo sektoriaus gydymo įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio bus siekiama etapais – kasmet skiriant papildomų PSDF lėšų sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti. Tokiu būdu gydymo įstaigos užsidirbs daugiau lėšų, iš kurių bus nuosekliai keliami gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai.
„Noriu atvirai pasakyti, kad šiose derybose valstybė sąžiningai rodė biudžeto galimybes, todėl naująja sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra tokie, kad jie būtų galimi įvykdyti, t. y. realūs, – teigia ministras. – Nors senojoje, šiuo metu vis dar galiojančioje, šakos kolektyvinėje sutartyje yra deklaruojama, kad atlyginimai turi kilti nuo metų pradžios, realaus atlyginimo didinimo viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai nuo sausio 1 d. niekuomet nesulaukdavo, nes lėšų didinimas nuo sausio 1 d. niekada nebuvo numatomos biudžete dėl finansinių srautų apskaitoje taikomų teisės aktų reikalavimų. Jei atlyginimai medikams ir buvo didinami ankstesniais metais metų pradžioje, tai buvo daroma iš pačių įstaigų vidinių resursų, kas neužtikrindavo šių įstaigų finansinio stabilumo. Tą jau įrodė dabar galiojančios Kolektyvinės sutarties nuostatų netaikymas ar ribotas taikymas, privedęs iki bylinėjimosi teismuose. Šią situaciją įsipareigojome keisti valstybiniu lygmeniu – įsipareigojome kitais metais parengti įstatymų pakeitimus, kuriais būtų įteisintos tokios pinigų srautų procedūros, kurios leistų ne tik didinti paslaugų kainas nuo sausio 1 d., bet ir realiai padidinti viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį nuo metų pradžios. Iki tol, viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius darbuotojus 2022 m. padidintas darbo užmokestis pasieks antrojo ketvirčio pradžioje.“
Naujoje kolektyvinėje sutartyje, išlaikant ankstesnių kolektyvinių sutarčių tęstinumą, atskirų specialybių darbuotojams jau yra nustatytas trumpesnis darbo laikas ir ilgesnės atostogos, kurios nėra keičiamos, išlieka tos pačios garantijos dėl trumpesnio darbo laiko ir pailgintų atostogų. Papildomai numatoma, kad sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems švietimo ir ugdymo įstaigose, kurie aptarnauja ugdytinius, nustatoma trumpesnė – 36 val. darbo savaitė ir suteikiamos didesnės – 40 darbo dienų kasmetinės atostogos; pridedamos papildomos atostogos už darbą, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Sutartimi Ministerija taip pat įsipareigojo parengti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvių nustatymo metodiką, pagrįstą realiomis darbo funkcijų atlikimo laiko sąnaudomis; įstaigų vadovai turės sudaryti psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką visose įstaigose, vadovaujantis Psichologinės gerovės veiksmų planu ir įgyvendinti numatytas priemones. Dar labiau stiprinamas įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų vaidmuo įstaigos valdyme – su profesinėmis sąjungomis bus derinama įstaigos darbo apmokėjimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarka bei kiti organizaciniai klausimai ir kt.
SAM Spaudos tarnyba
LSADPS informacija