Tarptautinė darbo organizacija kasmet balandžio 28-ąją skatina minėti Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Tai diena, skirta prisiminti ir pagerbti asmenis, žuvusius ir nukentėjusius darbe, kartu tai diena pabrėžti ir akcentuoti, kad teisė į sveiką ir saugią darbo aplinką – kiekvieno mūsų teisė, o saugios, sveikos ir tinkamos darbo sąlygos – ne privilegija, o būtinybė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo  – 2023 m. 17 žmonių žuvo, 106 buvo sunkiai sužaloti, 2022 m. – atitinkamai 21 žmogus žuvo ir 130 buvo sunkiai sužaloti. Deja, vis dar esame tarp Europos šalių, kuriose mirčių darbe įvyksta daugiausia.

Kasmet svarstome, kokia turi būti darbuotojų saugos ir sveikatos kultūra įmonėse, kad kiekvienas dirbantysis jaustųsi sveikas, saugus ir darbingas. Ši tema buvo aptarta ir balandžio 24 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje vykusiame iškilmingame Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje, skirtame paminėti Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Komisijoje dalyvauja valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai.

Išankstiniais duomenimis, šių metų I ketv. Valstybinė darbo inspekcija gavo 16 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 2 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai mirė (2023 m. I ketv. – atitinkamai 1 ir 36 pranešimai). „Atsižvelgiant į statistiką, bendra nelaimingų atsitikimų darbe tendencija yra akivaizdžiai mažėjanti: nors pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo 1 atveju, bet užtat sunkių sužalojimų sumažėjo 20 atvejų, arba net 56 proc. Tačiau iki užsibrėžto tikslo – 0 mirčių darbe – mums dar toli,“ – pastebėjo Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas posėdyje pabrėžė, kad svarbios visos priemonės, padedančios motyvuoti darbdavius užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėse. Kalbėta, kad šią motyvaciją sustiprins Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlyta papildoma nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinė įmoka į VSDF biudžetą draudėjui už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių.

Prie šios motyvacijos stiprinimo gali prisidėti ir viešųjų pirkimų vykdytojai, jei taikys rekomendaciją iš viešųjų pirkimų procedūros pašalinti paslaugos teikėją, kuris nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų – apie tai plačiau kalbama Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Socialiai atsakingų pirkimų gairėse.

Balandžio 24 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Seimo Pirmininkei, Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių ir Audito komitetams išsiuntė raštą, kuriame reiškiamas nepritarimas Profesinių sąjungų įstatymo projektui Nr. XIVP-3394, po pateikimo priimtam svarstyti parlamente kovo mėn.

Įstatymo projektu siūloma Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų prievolę parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą bei nustatyti, kad profesinės sąjungos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą, teisingos ir išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą, metinių ataskaitų parengimą, pateikimą ir paskelbimą, viešosios informacijos paskelbimą ir kt. Projekte nustatoma ne tik pareiga rengti ir teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, tačiau projekte nustatoma ir finansinės apskaitos organizavimo tvarka bei minėtų ataskaitų turinys.

LPSK atkreipė Seimo narių dėmesį, kad profesinės sąjungos yra ypatinga asociacijų rūšis, kurių veikla turi Konstitucinę (LR Konstitucijos 51 str.) ir tarptautinę (Tarptautinės darbo organizacijos) apsaugą. Profesinių sąjungų negalima tapatinti su kitomis asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ar juo labiau su verslo subjektais ir taikyti tokių pačių finansinės atskaitomybės principų.

„Profesinė sąjunga nėra verslo organizacija. Tai ypatingai jautri darbuotojus jungianti sąjunga, kurios tikslas atstovauti ir ginti savo narių interesus. Profesinės sąjungos finansinių pajėgumų viešinimas gali turėti kolosaliai neigiamą įtaką profesinės sąjungos veiklai, kolektyvinėms deryboms ir teisei streikuoti. Profesinės sąjungos veikia narystės principu ir vieninteliai subjektai, kurie turi teisę gauti visą informaciją apie profesinės sąjungos finansus yra jos nariai. Šiuo metu Lietuvos profesinės sąjungos už savo finansinę veiklą atsiskaito savo nariams, teikia statistines ataskaitas Valstybinei duomenų agentūrai. Tos profesinės sąjungos, kurios vykdo komercinę veiklą, teikia ataskaitas mokesčių inspekcijai“ – teigiama LPSK rašte.

Seimo Pirmininkė ir komitetai informuojami, kad LPSK oficialiai kreipėsi į Tarptautinės darbo organizacijos ekspertus prašydama įvertinti ar įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka TDO konvencijos Nr. 87 3 straipsnio reguliavimą. Pirmine žodine ekspertų nuomone įstatymo projektas pažeidžia minėtos konvencijos 3 straipsnį. Šiuo metu LPSK laukia oficialios rašytinės TDO pozicijos šiuo klausimu.

LPSK atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo Teisės departamentas, tiek LR Vyriausybė, tiek ir Trišalė taryba supranta, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinės teisės normų, pažeistų profesinių sąjungų teises ir nepritaria pateiktam įstatymo projektui. Siekiant pakeisti šiuo metu esamą reguliavimą, reikalingos ekspertinės konsultacijos su TDO atstovais ir tik gavus jų išvadas, kad naujos priemonės atitinka tarptautinę teisę, galima diskutuoti apie Profesinių sąjungų įstatymo keitimą. Nepaisant tarptautinės teisės normų ir ekspertų nuomonės ir priėmus tai, kas šiuo metu siūloma, gali būti pažeisti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai.

LPSK įspėjo, jog Seimui priėmus įstatymo projektą, kreipsis į Tarptautinę darbo organizaciją dėl TDO konvencijos Nr. 87 3 straipsnio pažeidimo, kas sukels Lietuvai neigiamų reputacinių pasekmių tarptautinėje erdvėje.

„LPSK įsitikinusi, kad Lietuva nėra ta valstybė kuri nepaiso ar savaip interpretuoja tarptautinės teisės normas, o Seimas ir komitetai spręsdami dėl įstatymo projekto atsižvelgs į teisės ekspertų, Vyriausybės ir socialinių partnerių neigiamas išvadas bei priims atsakingą sprendimą vadovaudamiesi teise, o ne argumentu „mums atrodo“, – sakoma LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytame rašte.

LPSK informacija

Mielai primename, kad galite skirti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, į. k. 190776912 0.6 %. nuo GMP ir prisidėkite prie saugesnės darbuotojų ateities!

Mes, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjunga -

* Suburiame sveikatos priežiūros įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojus, kad jie kartu galėtų ginti savo ekonomines, socialines, profesines teises bei laisves;

* Sudarome kolektyvinius susitarimus ir sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybėmis, darbdaviais bei jų organizacijomis, skatiname kolektyvinių sutarčių sudarymą sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti derybų procese, kontroliuoti jų vykdymą;

* Atstovaujame ir giname savo narių teisėtus interesus teismuose, valdžios ir valdymo organuose ir santykiuose su darbdaviais bei jų organizacijomis ir susivienijimais;

* Teikiame asmeninės profesinės sąjungos teisininko konsultacijos;

* Tarpininkaujame sprendžiant kolektyvinius ginčus. Įstatymais numatyta tvarka organizuojame piketus, mitingus, streikus bei kitas akcijas savo narių teisėtiems interesams ginti;

* Vykdome profesinės sąjungos narių švietimą, ugdymą bei mokymą. Teikiame metodinę, teisinę pagalbą profesinės sąjungos nariams, konsultuojam juos teisiniais, darbo ir socialiniais klausimais;

* Teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei dėl naujų teisės aktų priėmimo, papildymo ir pakeitimo;

* Esame EPSU – Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų konfederacijos ir PSI – Pasaulinės viešųjų paslaugų federacijos nariais, LPSK – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nariais.

                

 

 

 

Jaunųjų gydytojų asociacija tęsia medikų palaikymo iniciatyvą #MEDoMedikams, po kurios stogu susibūrę kvalifikuoti psichologai bei psichoterapeutai ir toliau pasiruošę teikti nemokamas konfidencialias psichologines konsultacijas visiems sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams.

Būtume dėkingi, jei galėtumėte šiuo priminimu pasidalinti savo socialiniuose tinkluose jums priimtina forma. Jūsų palaikymas šiai iniciatyvai ne tik skleis žinią apie psichologinės pagalbos galimybes, bet ir reikšmingai prisidės prie stigmos mažinimo.

Jei nuspręsite prisidėti prie informacijos sklaidos, dalinantis būtų vertinga paminėti ir tai, kad kreipiantis psichologinės pagalbos medikų licencijos yra visiškai saugios.

Atnaujintą projekto vizualiką rasite čia: https://bit.ly/3TDlbsy

Registracija konsultacijoms ir daugiau informacijos apie iniciatyvą: https://forms.gle/rEFTbJc4wxAwRjKM9

Daugiau pagalbos galimybių: https://www.jauniejigydytojai.lt/pagalbamedikams