Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) gruodžio 5 d. vyko Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos organizuojama tarptautinė konferencija „Savižudybių prevencijos gerosios patirties sklaida“ (pradžia – 10 val.).
Konferencijos tikslas – pasidalinti savižudybių prevencijos geraisiais pavyzdžiais siekiant pagerinti Lietuvos savižudybių prevencijos sistemą.
Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitė Japonijos mokslininkas, vienas iš kovos su savižudybėmis aktyvistų Japonijoje Jasuyuki Šimizu. Pastebėjęs, kad Japonijoje trūksta savižudybių prevencijos priemonių ir kad apie šią problemą bijoma kalbėti viešai, 2004 m. jis įsteigė nevyriausybinę organizaciją „Lifelink“, kuri paskatino Japonijos visuomenę atsigręžti į savižudybių – vienos didžiausių šių laikų problemų – sprendimą.
Pranešimus apie savižudybių prevencijos politiką Lietuvoje, prevencinių priemonių įgyvendinimą, veiklos patirtį, pamokas ir iššūkius skaitys Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus universiteto mokslininkai.
Į konferenciją buvo kviečiami Seimo nariai, ambasadoriai, įvairių institucijų ir įstaigų atstovai, mokslininkai, visuomeninių organizacijų nariai.
Renginio video įrašą galite peržiūrėti čia:
LR Seimo informacija
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį, kad pirmajam ledui padengus kelius, nepadaugėtų darbuotojų traumų vykstant į darbą arba iš darbo, taip pat ir darbo vietose. Pirmiausia – prevencija. Jei susižalota pakeliui į darbą – kaip forminti? Pagrindiniai veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo: Užbaigus įvykio tyrimą, surašomas nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktas. Vienas jo egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia: VDI informacija |
Šiandien Seimas pritarė siūlymui nuo Naujųjų supaprastinti paciento sutikimo atlikti medicinines procedūras gavimo tvarką. Tai leis sumažinti gydytojams tenkančią administracinę naštą, o tai reiškia, kad daugiau laiko jie galės skirti tiesiogiai pacientams.
Įstatymo pakeitimus teikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su Seimo nariais Ramūnu Karbauskiu bei Agne Širinskiene.
Ministro A. Verygos teigimu, naujovės leis atsisakyti perteklinio reikalavimo iš paciento prašyti rašytinio sutikimo, pavyzdžiui, matuojant kraujospūdį ar atliekant tyrimą echoskopu.
„Dabar bet kokio medicinos prietaiso panaudojimas yra pripažįstamas „invazine ar intervencine procedūra“, tad turi būti paciento rašytinės formos sutikimas. Kitaip tariant, ir gydytojui, ir pacientui papildomai tenka gaišti laiką dėliojant nieko nekeičiančius parašus. Žinodami, kiek daug laiko medikai praleidžia pildydami dokumentus, ieškome sprendimų, kaip tai palengvinti. Tad jau visai netrukus atliekant procedūras, kurių metu galima rizika pacientui tiesiog teorinė, pildyti popierinių pažymų nebereikės“, – apie naujovę sako ministras A. Veryga.
Pakeitimais atskirtos tos invazinės ir intervencinės procedūros, kurios nepažeidžia paciento audinių ir organų vientisumo bei gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai. Tad atliekant šias procedūras nebebus prašoma paciento sutikimo. Tokių procedūrų sąrašas bus tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Supaprastinta paciento sutikimo gavimo tvarka įsigalios jau 2020 m. sausio 1 d.
SAM Spaudos tarnyba
Gydymo įstaigoms licencijos bus išduodamos, keičiamos, stabdomos ar panaikinamos tik elektroniniu būdu. Tai numatančius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus teisės aktų pakeitimus šiandien priėmė Seimas. Popierinių licencijų atsisakymas, tikimasi, padės sutaupyti laiko ir žmogiškųjų išteklių, iki šiol skirtų popieriniams dokumentams tvarkyti, kaupti ir informacijai teikti.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vis daugiau paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, ne išimtis – ir sveikatos apsaugos sektorius.
„Esant galimybėms, turime išnaudoti visus įrankius, galinčius palengvinti kasdienį visų darbą. Kiek anksčiau jau priėmėme sprendimą, jog gydytojai absolventai ir rezidentai kreiptis dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo galės paprasčiau – internetu. Dabar sumažinsime ir administracinę naštą, tenkančią gydymo įstaigoms“, – sako A. Veryga.
Pakeitimais įvirtinta, jog visa informacija būtų kaupiama nuo 2015 metų veikiančioje Licencijų informacinėje sistemoje (LIS), kurioje duomenys yra vieši. Skelbiant informaciją LIS, valstybė įgis galimybę stebėti išduodamų licencijų skaičių ir licencijuojamos veiklos reglamentavimo tendencijas. Licencijos gavėjas pats galės išsispausdinti licencijos išrašą ir neprivalės rašyti prašymo bei rengti dokumentus licencijos dublikatui gauti. Be to, per sistemą bus kur kas paprasčiau patikrinti, ar licencija galioja.
Taip pat, atsisakius popierinių licencijų, gydymo įstaigoms už licencijų išdavimą, jų duomenų tikslinimą reikės mokėti mažesnę rinkliavą, o už popierinės formos licencijos dublikato išdavimą valstybės rinkliavos nebeliks.
Iki šiol licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galėjo būti išduodamos arba elektronine, arba popierine forma. Taip pat buvo numatyta reikalavimas išduoti licencijų dublikatus.
Numatyta, jog pakeitimai įsigalios 2020-ųjų sausio 1-ąją.
SAM Spaudos tarnyba