VDI informuoja, ką svarbu žinoti renkant naują Darbo tarybą

Rinkimus privalo inicijuoti kadenciją baigianti Darbo taryba (DT), likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki jos kadencijos pabaigos. Ji siūlo darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją. Esamos Darbo tarybos nariai galėtų būti traukiami į rinkimų komisijos sudėtį. Tuo tarpu, jeigu esamos Darbo tarybos nariai norėtų kandidatuoti į naujos Darbo tarybos sudėtį, jie rinkimų komisijos nariais negalėtų būti.

Būtina laikytis terminų, amžiaus cenzo ir kitų reikalavimų
Renkant naują Darbo tarybą būtina laikytis terminų ir specifinių reikalavimų: kandidatų į Darbo tarybos narius amžiaus cenzo, jų dirbto darbo laiko darbovietėje, būtino minimalaus darbo tarybos kandidatų skaičiaus (tam, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, minimalus kandidatų skaičius nustatomas pagal įmonės darbuotojų skaičių). Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Nesurinkus būtino rinkėjų skaičiaus, per nustatytą terminą privalo būti skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriems taip pat taikomas minimalus kandidatų bei rinkėjų skaičius.
Darbdaviai turi žinoti, jog jie privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose darbo metu ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį.
Darbdaviui, neįvykdžiusiam reikalavimo sudaryti Darbo tarybos rinkimų komisiją, taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

DK 176 straipsnis reglamentuoja Darbo tarybos veiklos pasibaigimo pagrindus (pavyzdžiui, kai pasibaigia darbo tarybos kadencija; kai Darbo taryboje lieka mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių Darbo tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti Darbo tarybos nariu ir kt.).
Darbo teisės aktai nenumato išimčių dėl Darbo tarybos veiklos šalyje esant paskelbtam karantinui ar ekstremaliajai situacijai.
Naujos Darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki Darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo kitų aplinkybių, lemiančių Darbo tarybos veiklos pasibaigimą atsiradimo.
Organizuojant naujos Darbo tarybos rinkimus turėtų būti vadovaujamasi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais dėl darbo organizavimo. 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ nuostatomis numatyta organizuoti darbą ir klientus aptarnauti nuotoliniu arba dalinai nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Papildomai 1.2.4 punkte detalizuojama: posėdžius, pasitarimus, susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu. Taigi, posėdžiai, pasitarimai, susirinkimai galėtų būti organizuojami gyvai, tačiau jų metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išlaikant ne mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp asmenų.

Renkant DT elektroniniu balsavimu – papildomos sąlygos
Pagal DK 171 straipsnio 16 dalį, darbo tarybos rinkimą elektroniniu balsavimu bendru rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimu galima vykdyti tuo atveju, kai galima užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. Taigi, elektroniniam balsavimui turėtų būti pasitelktos technologinės priemonės, užtikrinančios tiek visų balsuojančių valios išraiškos teisingumą, tiek ir anonimiškumą.

Bendradarbiaudama su darbdaviu rinkimų komisija turi nustatyti ir viešai paskelbti detalią tokių rinkimų vykdymo tvarką. DK normos nereglamentuoja nei elektroninio balsavimo renkant Darbo tarybą tvarkos, nei priemonių, užtikrinančių balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. Rinkimų komisija, rengdama nurodytą tvarką, turėtų vadovautis specialistų, galinčių užtikrinti tinkamas elektroninio balsavimo sąlygas, rekomendacijomis.

Vadovaujantis DK 25 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai DK, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita informacija) turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat turi būti sudarytos protingos galimybės informaciją išsaugoti.