• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • Administracija
Penktadienis, 2025 Rugpjūtis 29

Nedarykite klaidų dar neprasidėjus darbo santykiams: ką būtina žinoti prieš pradedant dirbti?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius.

Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia

Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą. Tai gali būti valandinis atlygis, mėnesinė alga arba pareiginės algos pastovioji dalis. Šis reikalavimas taikomas visais atvejais, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

„Darbo užmokesčio nenurodymas skelbime – tai teisės pažeidimas ir kartu pasitikėjimo darbdaviu praradimas, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Skaidrumas turi prasidėti nuo pirmosios skelbimo eilutės – tik tuomet kandidatai gali objektyviai įvertinti pasiūlymą dar prieš pokalbį.“

Ikisutartiniai santykiai – atsakomybė abiem pusėms

Darbo kodeksas aiškiai numato, kad ikisutartiniuose santykiuose galioja kelios pamatinės pareigos: lyčių lygybė ir nediskriminavimas, sąžiningumo principas, būtinos informacijos suteikimas bei konfidencialumo laikymasis.„Darbdaviai kartais pamiršta, kad jų atsakomybė prasideda ne nuo pirmos darbo dienos, o nuo momento, kai jie paskelbia darbo pasiūlymą, taigi bet koks neatsargus pasakymas ar veiksmas gali tapti ginčo priežastimi, – pažymi Š. Orlavičius. – Todėl rekomenduojame nusimatyti aiškias atrankos tvarkas ir griežtai jų laikytis.“

Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, kai šalys susitaria dėl būtiniausių sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Sutartis privalo būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, vienas jų paliekamas darbuotojui. Apie priėmimą į darbą darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki darbo pradžios.

„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojas pradeda dirbti be rašytinės sutarties. Tai reiškia – vykdomas nelegalus darbas, prarandamos visos darbuotojo teisės. Tiek darbdaviui, tiek darbuotojui būtina užtikrinti, kad formalumai būtų atlikti tinkamai“, – akcentuoja VDI kancleris.

Darbo laikas, bandomasis laikotarpis ir kiti susitarimai

Darbdavys ir darbuotojas privalo tiksliai apsibrėžti darbo laiką – be neaiškių formuluočių „ne mažiau kaip“ ar „nuo iki“. Jei nėra tikslumo, ginčai tampa beveik neišvengiami. Bandomasis laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių, o trumpesnėse sutartyse jis turi būti proporcingai mažesnis.

„Svarbiausia – aiškiai ir sąžiningai įvardyti viską, kas gali turėti reikšmės darbo santykiams, – sako Š. Orlavičius. – Tokiu būdu užkertamas kelias ginčams, o abi pusės žino, ko tikėtis.“

Sutarties įsigaliojimas ir galimos pasekmės

Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti. Jei darbuotojas neatvyksta į darbą, darbdavys turi teisę sutartį anuliuoti. Jei sutartis neįsigalioja ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti kompensaciją, kurios dydis gali siekti vieno mėnesio darbo užmokestį.

Vis dėlto priešinga situacija taip pat įmanoma – jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, bet neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio (mažiausiai prieš tris darbo dienas) ir neatvykus į darbą sutartu laiku, tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Žalos dydis negali viršyti darbuotojo darbo užmokesčio už sulygtą darbo laikotarpį ir jis negali būti didesnis nei dviejų savaičių atlygis.

Skaidrumas – kelias į pasitikėjimą

„Kiekviena klaida, padaryta dar neprasidėjus darbo santykiams, gali kainuoti brangiai – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Skaidrumas, atsakomybė ir pagarba vienas kitam šiame etape yra kertiniai principai, be kurių neįmanoma kurti tvarių darbo santykių“, – reziumuoja VDI kancleris.

VDI ragina darbdavius jau atrankos etape laikytis teisės aktų, užtikrinti aiškų ir sąžiningą bendravimą, o darbuotojus – nepradėti darbo tol, kol nepasirašyta darbo sutartis ir oficialiai nepranešta apie įdarbinimą. Tik taip galima užtikrinti, kad darbo santykiai prasidėtų teisėtai ir be rizikos ateityje.

 VDI informacija

Antradienis, 2025 Rugpjūtis 26
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga nuoširdžiai sveikina buvusią LPSK pirmininkę Ingą Ruginienę šiandien tapusia Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke!
Linkime sveikatos, didžiausios sėkmės, stiprybės, kantrybės ir išminties vadovaujant Lietuvai!
 
                                          Gali būti 1 asmuo ir žinių skyrius vaizdas
 
Pirmadienis, 2025 Rugpjūtis 18

Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į ugdymo įstaigą, pabūti kartu šventės akimirkomis. Tačiau svarbu žinoti, kad laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Pagal galiojančius teisės aktus apmokamas laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, ir kuriems nepriklauso papildoma poilsio diena – mamadienis ar tėvadienis. Šiuo pusdieniu galima pasinaudoti Rugsėjo 1-ąją, palydint vaiką į mokyklą ar darželį, ir už jį mokamas vidutinis darbo užmokestis.

„Tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu papildomu poilsio laiku (mamadieniu ar tėvadieniu) jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“

Svarbu: Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbuotojai, kurie turi teisę į mamadienį ar tėvadienį, gali jį panaudoti Rugsėjo 1-ąją, tačiau papildoma garantija – apmokamas pusdienis – jiems Darbo kodekse nėra numatyta. „Tai reiškia,kad pasirinkimas bus arba panaudoti darbuotojui priklausančią papildomą poilsio dieną, arba rinktis sutrumpintą darbo laiką, tačiau dvigubos naudos – ir mamadienio, ir papildomo pusdienio tą pačią dieną – teisės aktai nenumato“. 

 

     

Toliau pateikiama lentelė, kurioje aiškiai nurodoma, kiek papildomo poilsio laiko priklauso skirtingose šeimos situacijose:

 

Šeimos situacija

Papildomas poilsio laikas

1 vaikas iki 12 m.

1 diena per 3 mėn. arba -8 val. per 3 mėn.

1 vaikas su negalia iki 18 m.

1 diena/mėn. arba -2 val./sav.

2 vaikai iki 12 m.

1 diena/mėn. arba -2 val./sav.

2 vaikai iki 12 m., kai bent vienas turi negalią

2 dienos/mėn. arba -4 val./sav.

3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

2 dienos/mėn. arba -4 val./sav.

2 vaikai: vienas iki 12 m., kitas su negalia (virš 12 m.)

1 diena/mėn. arba -2 val./sav.

3 vaikai: du iki 12 m. ir vienas su negalia (virš 12 m.)

1 diena/mėn. arba -2 val./sav.

3 vaikai: vienas iki 12 m., kitas virš 12 m., trečias su negalia (virš 12 m.)

1 diena/mėn. arba -2 val./sav.

Visa išsami informacija apie teisę į mamadienį ar tėvadienį skelbiama VDI interneto svetainėje, skiltyje atmintinės darbuotojams ir darbdaviams (skirsnyje „Papildomas poilsis“). Čia pateikiamos visos nuostatos, kuriomis vadovaujantis darbuotojai gali planuoti savo laiką ir derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus.

Kad Rugsėjo 1-oji būtų rami ir sklandi, VDI rekomenduoja darbuotojams iš anksto informuoti darbdavį apie planuojamą laisvą laiką ar ketinimą pasinaudoti priklausančiomis papildomomis poilsio dienomis. Tai padės darbdaviui tinkamai suplanuoti darbo organizavimą ir užtikrinti sklandų kolektyvo darbą šventinę dieną.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

Ketvirtadienis, 2025 Rugpjūtis 14
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno švenčia vasaros ir rudens sandūrą. Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą,o Žolinių puokštėje – visas metų derlius. Į ją senovėje buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės. Protėviai tikėjo, kad šventintos žolės gali apsaugoti namus nuo įvairių negandų, tad užėjus perkūnijai, šventinta puokšte pasmilkydavo namus.
Puoselėkime savo namus, bendrystės jausmą, pabūkime drauge su artimaisiais, pasidžiaukime dosniomis gamtos dovanomis, šiltomis likusios vasaros dienomis.
Linkime gražios ir saulėtos Jums Žolinių šventės, ramybės, darnos ir gausos Jūsų namams!
 
 
                                                               Etnografinių regionų metai
 
                                                               
 
 
Pirmadienis, 2025 Rugpjūtis 11

15:08:47Po dvejų metų nuo naujosios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos pradžios – Sveikatos apsaugos ministerijos užkurtas veiklos ir valdymo vidaus auditas. Jis atskleidė daug tarnybos problemų, pradedant veikla, baigiant finansais. Tarnybos vadovas Donatas Paliulionis kalendoriuje jau apsibraukė krūvą datų, iki kada bandys jas spręsti.raėjusią savaitę paviešintas Sveikatos apsaugos ministerijos auditas atskleidė, kad GMP tarnyboje neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, yra neatsakingas turto lėšų naudojimas, neaiškiai pateikiama informacija apie finansus ir veiklą, tobulinta vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, pavėžėjimo paslaugos.

Audite pažymėta, kad pasitaiko atvejų, kai darbuotojams ne laiku išmokama alga.
 
GMP tarnyba dėmesio centre atsidūrė dar prieš paskelbiant audito rezultatus dėl stringančių pavėžėjimo paslaugų, darbo krūvių netolygumų, viešųjų pirkimų skaidrumo, pernai metų 7,3 mln. eurų nuostolio.
 
Finansavimo modelis netinkamas
 
Jau kiek anksčiau „Lietuvos sveikatą“ GMP tarnybos atstovas Tomas Bagdonas informavo, kad 2025 m. suplanuotos tarnybos pajamos sudaro 118,06 mln. eurų, o išlaidos – 136,43 mln., taigi šiemet nuostolis gali viršyti ir 18 mln. eurų.
 
„Dėl neatitikimo tarp pajamų ir išlaidų, tarnyba kreipėsi į steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją. Taip pat sustabdyti įvairūs investiciniai projektai, taupomos kasdienės išlaidos, kol bus aiškus steigėjo sprendimas dėl finansavimo poreikių tenkinimo“, – sakė T.Bagdonas. Kaip žinoma, nepakanka lėšų ir būtiniausioms pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti.
 
Viceministrė Laimutė Vaidelienė informavo apie planus skolintis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, vėliau tas lėšas bandant atgauti iš valstybės biudžeto: „Galvosime apie tokį variantą, kad padėtume tarnybai.“
 
Audito ataskaita parodė, kad tarnybos finansavimo modelis apskritai nėra tvarus. Kaip žinoma, prieš tai buvusi Vyriausybė pakeitė finansavimo tvarką ir nuo 2023 m. apmokėjimas pradėtas skaičiuoti ne už suteiktas paslaugas, kaip anksčiau, o nuo gyventojų skaičiaus.
L.Vaidelienė tokią tvarką kritikuoja: „Finansavimo modelis, ko gero, iš tiesų nepakankamai gerai finansuojantis šią veiklą. Mes tikrai inicijuosime finansavimo tvarkos peržiūrą.“ Plačiau straipsnyje https://lsveikata.lt/aktualijos/gmp-auditas-dar-ne-pabaiga-teks-kratytis-mestu-itarimu-18038
LR Seimo sveikatos komiteto pirmininkė L.Šukytė-Korsakė: dėl GMP imsimės papildomo tyrimo https://lsveikata.lt/aktualijos/lsukyte-korsake-del-gmp-imsimes-papildomo-tyrimo-18039
 
 

 
Į viršų