Naujienos
-
Pirmadienis, 2025 Gruodis 01
Puiki naujiena mūsų nariams!
Nuo gruodžio 1 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos gretas papildė nauja darbuotoja - Komunikacijos specialistė Beata Bernadišienė, turinti didelę žurnalistės ir komunikacijos specialistės patirtį.
Beata yra žingeidi, kūrybinga, atsakinga ir konkreti, žino, kas yra sveikatos politika ir kokia yra Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų struktūra, pavaldumas, viešumas.
Beata rašys apie sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančius mūsų narius, viešins problemas, dalinsis jūsų pasiekimais ir geromis naujienomis. Taip pat pagal poreikį atvažiuos į įstaigas pasikalbėti jums rūpimais klausimais.
Kontaktinis telefonas:
Beata Bernadišienė +370 615 17383
+370 619 16256 (LSADPS ofisas)
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Penktadienis, 2025 Lapkritis 28
Informuoti darbdavį – pirmasis žingsnis
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas, dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, uždarytos oro erdvės, negalintis laiku grįžti į darbą, turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.
Kokios galimybės darbuotojui?
Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo atvejus – kasmetines arba nemokamas atostogas ir kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus. Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
Jeigu darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu.
Ar tokia situacija gali būti laikoma pravaikšta?
Pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą. Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis. Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, prieš priimdami bet kokį sprendimą, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą. Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Svarbiausia – bendradarbiavimas ir sąžiningumas
VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.
-
Pirmadienis, 2025 Lapkritis 24
DRAUGE GALIME DAUGIAU !
Tai, kad POLA direktorės pasiūlytai temai ir pranešimui su diskusija "Bendradarbiavimas su pacientais: iššūkis ir galimybė?" skirtas visas pusdienis, rodo, kad medikų ir pacientų bendruomenėje vis labiau įsiklausoma vieniems į kitus, kad suprantama, kad esme partneriai, siekiantys to paties tikslo.
-
Ketvirtadienis, 2025 Lapkritis 13
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo ginčų komisijoje (DGK) darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
„Konstitucinis Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarimu pripažino, kad Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalis, pagal kurią DGK ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, pavyzdžiui, advokato pagalbos išlaidos, neprieštarauja Konstitucijai, – atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. KT54-N11/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies (2017 m. birželio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Taigi, DGK, priešingai nei teismai, nepriteisia ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šalys gali nesibaiminti finansinės rizikos – kiekviena šalis patiria tik tas išlaidas, kurias pati pasirenka.“
Pareiškėjas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese, atlyginimo priteisimo.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį DGK darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai, o ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, palengvina ir pagreitina darbo ginčų nagrinėjimo procesą – DGK netenka pareigos spręsti dėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo.
Be to, kai ginčą inicijavusi šalis nepatiria rizikos finansiškai nukentėti dėl galimos nepalankios bylos baigties, paprastai silpnesnė ekonominiu ir socialiniu požiūriu ginčo šalis – darbuotojai – yra skatinami aktyviau ginti savo pažeistas teises.
Taip išvengiama situacijų, kai finansinė rizika – galimybė, kad tektų atlyginti kitos ginčo šalies patirtas išlaidas, – atgraso darbuotojus nuo savo pažeistų teisių gynimo ir daro darbo ginčų nagrinėjimą nepatrauklų.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors darbo ginčo šalys gali patirti papildomų išlaidų, pvz., advokatų paslaugoms apmokėti, tačiau jos nėra būtinos, o tokių išlaidų rizika darbo ginčo šalims tampa lengviau valdoma – kiekviena šalis nuo pat pradžių žino, kad ji visada patirs tik tas išlaidas, kurias pati pasirinks patirti, ir ne daugiau.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Pirmadienis, 2025 Lapkritis 10
