Naujienos
-
Ketvirtadienis, 2025 Rugsėjis 25
Rugsėjo 22 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Valdybos posėdis. Jame buvo aptarti svarbūs klausimai, susiję su Nacionaline kolektyvine sutartimi (NKS), socialinės paramos įstatymu, ES direktyvos perkėlimu, pasiruošimu VIII-ajam LPSK suvažiavimui, kt.
Pateikta informacija apie atnaujintą Nacionalinę kolektyvinę sutartį
LPSK vadovė Dalia Jakutavičė informavo, kad derybos dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) atnaujinimo baigtos, ir planuojama, kad šios sutarties pasirašymas įvyks artimiausiu metu. Po pasirašymo NKS galios trejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Akcentuotina, jog pavyko išsaugoti visas ankstesnėje sutartyje numatytas garantijas biudžetinių įstaigų ir organizacijų bei įmonių, kurių akcininkės yra valstybė ar savivaldybės, profesinių sąjungų nariams.
Nauja tai, kad šioje sutartyje numatytas mechanizmas NKS įgyvendinimo priežiūrai, įsteigiant dvišalę tarybą iš vienodo Sutarties šalių atstovų skaičiaus, kuri susitiktų ne mažiau kaip du kartus per metus, be to, ketinama grįžti prie ankstesnės praktikos – trišalių ar dvišalių tarybų steigimo regionuose socialinio dialogo stiprinimui, o šakos bei teritoriniame lygmenyse rekomenduojama steigti analogiškas tarybas, stiprinant socialinį dialogą ir bendradarbiavimą.
Tuo metu profesinių sąjungų nariams numatytos papildomos garantijos dėl atostogų, sveikatos patikrų tvarkos pakeitimų, veiklos vertinimo procedūrų, dalyvavimo darbo ginčuose ir apsaugos atleidimo atvejais.
Taip pat aiškiai įtvirtinta, kad Sutarties nuostatos netaikomos neprofesinių sąjungų nariams, išskyrus atvejus, numatytus Darbo kodekse.
Pritarta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pokyčiams
Jakutavičė pažymėjo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą, kuriam palaikymą išreiškė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas.
Projekte numatyti pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti didesnį socialinės paramos prieinamumą dirbantiems žmonėms, šeimoms su vaikais bei asmenims su negalia.
Pagrindiniai akcentai: atsisakoma reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius etato, todėl paramą galės gauti ir dalį darbo laiko dirbantys asmenys; jau dirbantiems nebereikės registruotis Užimtumo tarnyboje, o socialinė pašalpa bus mokama dar 6 mėnesius po įsidarbinimo; kompensacinio pobūdžio išmokos (dienpinigiai, maistpinigiai, butpinigiai) nebebus įtraukiamos į paramos apskaičiavimą; atsisakoma privalomo dalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje, daugiau dėmesio skiriant užimtumo didinimo ir individualizuotos pagalbos programoms.
Valdyba pritarė šiems siūlymams ir nutarė kreiptis į SADM išreiškiant palaikymą įstatymo pakeitimo projektui.
Kalbėta dėl teisės aktų pokyčių, ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę
Posėdyje aptarti planuojami Darbo kodekso straipsnių pakeitimai dėl suminės darbo laiko apskaitos, kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimo, teisinės streikuotojų padėties ir garantijų, pokyčiai dėl ES skaidraus darbo užmokesčio direktyvos nuostatų perkėlimo į Darbo kodeksą, siekiant mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp darbuotojų už tos pačios vertės darbą.
Taip pat Valdybos nariai diskutavo dėl ES direktyvos dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo perkėlimo į nacionalinę teisę. SADM parengė ir Trišalei tarybai pateikė svarstyti atitinkamus teisės aktų projektus.
Po diskusijų dauguma Valdybos narių pritarė siūlymui, kad skaitmeninių platformų darbuotojų darbo santykių reguliavimas turėtų būti integruotas ne į Darbo kodeksą, bet reikėtų atskiro įstatymo, skirto skaitmeninėms darbo platformoms. Tai yra būtina siekiant užtikrinti socialinį saugumą, teisinį aiškumą ir darbuotojų teises sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
Šiuo metu platformų darbuotojai neretai susiduria su neapibrėžtomis darbo santykių formomis, kurios riboja jų galimybes gauti socialines garantijas. Teisinis neapibrėžtumas kelia riziką tiek jiems patiems, tiek įmonėms. Specializuotas įstatymas leistų aiškiai atskirti, kokie santykiai laikytini darbo santykiais, kokias garantijas darbuotojai gautų ir kokią atsakomybę prisiimtų platformos.
Toks reguliavimas taip pat sudarytų sąlygas greičiau ir efektyviau reaguoti į technologinius bei organizacinius pokyčius platformų sektoriuje. Be to, taip būtų pasiektas balansas tarp darbuotojų apsaugos ir sektoriaus plėtros, stiprinant pasitikėjimą skaitmeninėmis darbo platformomis ir jų tvarų vystymąsi.
Nuspręsta dėl VIII LPSK Suvažiavimo datos
Valdyba posėdyje priėmė sprendimus dėl VIII ataskaitinio rinkiminio LPSK suvažiavimo. Jis vyks 2026 m. gegužės 8 d. Kad pasiruošimas Suvažiavimui vyktų kuo sklandžiau, nuspręsta suburti jo organizavimo grupę, įstatų projekto, veiklos gairių rengimo darbo grupes.
Nuspręsta, kad iki Suvažiavimo vyks du LPSK Tarybos posėdžiai: gruodžio 8 d. ir 2026 m. kovo 26 d. Jų metu bus priimti reikalingi sprendimai Suvažiavimui ir organizacijos veiklai.
Iki šių metų pabaigos suplanuoti dar 3 Valdybos posėdžiai: spalio 27 d., lapkričio 17 d. ir gruodžio 15 d.
Taip pat Valdybos nariai pritarė LPSK projektų vadovės Birutės Daškevičienės kandidatūrai į pakaitinius atstovus Europos gyvenimo ir darbo gerinimo fondo „Eurofound“ valdančiojoje taryboje. Tai trišaliu principu veikiantis darinys, kurią sudaro po 2 darbdavių, profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovus nuo kiekvienos šalies, Europos Komisijos atstovai ir vienas nepriklausomas ekspertas, kurį skiria Europos Parlamentas.
Valdančiosios tarybos nariai renkami trims metams. Dabartinė kadencija yra iki 2026 m. pabaigos.
-
Penktadienis, 2025 Rugsėjis 19
VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas, veikiančias prie VDI teritorinių skyrių (DGK), kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dažniausiai kreiptasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų 2025 m. I pusmetį gauta 7 724 (2024 m. I pusmetį – 7 360), ir tai sudarė apie 72,5 proc. (2024 m. I pusmetį – 75 proc.) visų per 2025 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.
„Darbo ginčų komisijai priteisus darbuotojui nesumokėtą darbo užmokestį, dažnai jam priteisiamos ir netesybos už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, – informuoja VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Didžiausios netesybos gresia darbdaviui, kai šis neatsiskaito su darbuotoju darbo santykiams pasibaigus.“ Skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal Darbo kodekso 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Specialistė pažymi, kad pagal Darbo kodekso 146 str. 2 d., darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti išmokėtos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys raštu susitaria kitaip.
Skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad 2025 m. I pusmetį, nors ir maža (apie 6 proc.) dalis DGK išnagrinėtų bylų persikėlė į teismus nagrinėti toliau, džiugu tai, kad apie 73 proc. teismai priėmė iš esmės analogiškus DGK sprendimus.
Paminėtina 2025 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo darbo ginčo byla (civ. b. Nr. e2-299-1088/2025), kurioje darbdavys, nesutikdamas su DGK priimtu sprendimu darbuotojui priteisti 2 151,19 Eur netesybų, prašė nepriteisti netesybų, tačiau teismas darbdavio ieškinį atmetė ir priteisė darbuotojo naudai dar daugiau netesybų – 10 132,85 Eur. Byla pasiekė ir apeliacinės instancijos teismą: Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi (civ. b. Nr. e2A-644-357/2025) nutraukė apeliacinį procesą, nes darbdavys nusprendė ginčo nebetęsti – atsisakė apeliacinio skundo, taigi darbuotojo naudai liko priteista daugiau kaip 10 000 Eur netesybų.
VDI ragina darbdavius laikytis įstatymų ir laiku atsiskaityti su darbuotojais.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Ketvirtadienis, 2025 Rugsėjis 18
Šiandien LR Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pakvietė profesinių sąjungų atstovus į susitikimą ministerijoje, skirtą 2025 m. Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties derybų metu likusių neišspręstų klausimų aptarimui. Derybos ir toliau vyks derybose numatyta eiga. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė (paskirtoji) Inga Ruginienė. Nuo LSADPS susitikime dalyvavo pirmininkė Rūta Kiršienė ir advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas.
-
Pirmadienis, 2025 Rugsėjis 15
Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tai reiškia, kad sudarydamos darbo sutartį šalys privalo susitarti dėl darbo užmokesčio per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis). Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Tuo atveju, kai atliekamas kvalifikuotas darbas (reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai), darbdavys privalo mokėti didesnį darbo užmokestį.
„Darbo užmokestis nėra darbdavio gera valia – tai yra įstatymo numatyta pareiga. Atlyginimo klausimai – vieni svarbiausių darbo santykiuose, todėl kiekvienas darbuotojas turi žinoti savo teises, o darbdavys – atsakomybę tinkamai jas užtikrinti“, – pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbo apmokėjimo sistema
Svarbu, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų apibrėžta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, kurią privalo patvirtinti darbdavys, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Pabrėžtina, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.
Kaip mokamas darbo užmokestis
Pažymėtina, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus sprendžiant bylas dėl diskriminacijos. „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus ir tam tikrus, įstatyme numatytus užsieniečius, kurie turi teisę dirbti“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Darbo užmokesčio mokėjimo terminai
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Kancleris pažymi, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
„Toks reguliavimas turėtų būti suprantamas taip, kad darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo, – pažymi kancleris Š. Orlavičius. – Taip pat šalys būtent atleidimo metu gali susitarti dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, jei išmokos iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio bus išmokamos vėliausiai atleidimo iš darbo dieną.“
Netinkamo atsiskaitymo pasekmės
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos (darbo sutartis ar vietiniai teisės aktai) nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos iki pat atsiskaitymo dienos.
„Jeigu darbo santykiai jau yra pasibaigę ir su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, pavyzdžiui, atleidimo dieną neišmokėtas visas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų skaičiavimo pagrindu imamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o konkreti suma, kurią darbdavys uždelsė sumokėti. Kai uždelsta atsiskaityti trumpiau negu vieną mėnesį, uždelsta sumokėti suma turėtų būti apskaičiuojama proporcingai uždelstam atsiskaitymo laikotarpiui.“
Ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio
Visais atvejais tiek darbdavys, tiek darbuotojas, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, taip pat ir ginčai dėl neteisingo atsiskaitymo su darbuotoju, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu ar suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą, darbo ginčų komisijai VDI adresu. Pažymėtina, kad ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų statistiškai išlieka vieni dažniausiai nagrinėjamų darbo ginčų komisijose.
VDI informacija