15:08:47Po dvejų metų nuo naujosios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos pradžios – Sveikatos apsaugos ministerijos užkurtas veiklos ir valdymo vidaus auditas. Jis atskleidė daug tarnybos problemų, pradedant veikla, baigiant finansais. Tarnybos vadovas Donatas Paliulionis kalendoriuje jau apsibraukė krūvą datų, iki kada bandys jas spręsti.raėjusią savaitę paviešintas Sveikatos apsaugos ministerijos auditas atskleidė, kad GMP tarnyboje neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, yra neatsakingas turto lėšų naudojimas, neaiškiai pateikiama informacija apie finansus ir veiklą, tobulinta vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, pavėžėjimo paslaugos.

Psichologinis smurtas darbe – tai rimtas darbo teisės pažeidimas, kurį būtina ne tik atpažinti, bet ir tinkamai pagrįsti, jei norima, kad situacija būtų objektyviai ištirta. Vien tik darbuotojo žodinio skundo nepakanka – reikalingi konkretūs įrodymai, padedantys įvertinti faktines smurto aplinkybes.

„Kiekvienas psichologinio smurto atvejis yra sudėtingas ir reikalaujantis kruopštaus vertinimo, svarbu ne tik tai, kaip jaučiasi darbuotojas, bet ir kokie objektyvūs įrodymai gali patvirtinti netinkamo elgesio faktą“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Tiriant skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto, VDI vertina visapusę informaciją – ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, galimus dokumentinius ar techninius įrodymus. Kuo aiškiau ir detaliau darbuotojas gali pagrįsti patiriamą smurtą, tuo efektyviau galima ištirti situaciją ir imtis reikiamų priemonių.

Darbuotojui, kuris mano, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam ir sąmoningai rinkti visus įmanomus duomenis apie netinkamą elgesį. Svarbu užfiksuoti ne tik pačius veiksmus ar žodžius, bet ir kontekstą – kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, ar buvo liudininkų, ar tokie veiksmai kartojosi.

Naudingi įrodymai gali būti įvairūs: išsaugotos SMS žinutės ar elektroniniai laiškai, darbo pokalbių ar susitikimų įrašai, nuotraukos, liudininkų parodymai, net ir vidiniai dokumentai, rodantys netiesioginius smurto požymius.

„Nors psichologinis smurtas dažnai pasireiškia subtiliomis, iš pirmo žvilgsnio nematomomis formomis, darbuotojo pareiga – padaryti šią žalą matomą. Kuo daugiau konkrečių faktų ir įrodymų bus surinkta, tuo realiau tikėtis, kad darbdavys ar institucijos imsis veiksmų“, – sako L. Mironovienė.

Jeigu darbdavys nereaguoja į darbuotojo pranešimą, ignoruoja problemą arba jei pats įmonės vadovas elgiasi netinkamai, darbuotojas gali pateikti skundą VDI. Ji kruopščiai įvertins pateiktą informaciją ir spręs, ar reikia atlikti tyrimą, taikyti poveikio priemones ar siūlyti kreiptis į darbo ginčų komisiją.                                            

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: psichologinis smurtas darbo aplinkoje – tai rimtas pažeidimas, turintis žalingą poveikį ne tik darbuotojo savijautai, bet ir visam kolektyvui. Ilgalaikis emocinis diskomfortas kelia stresą ir nerimą, didina profesinio perdegimo riziką, gali sukelti psichologinių ir fizinių sveikatos sutrikimų. Tuo pačiu kenčia ir organizacijos darbingumas, klimatas, veiklos kokybė bei rezultatai. Todėl darbdaviai privalo užtikrinti saugią ir sveikatai nekenksmingą darbo aplinką visais su darbu susijusiais aspektais – taip pat ir psichologinę.

Psichologinis smurtas – elgesys, kuriuo siekiama pažeminti

„Psichologinis smurtas darbe – tai ne nemalonus incidentas, o darbuotojo garbę ir orumą žeminantis elgesys, kuris gali būti tiek vienkartinis, tiek pasikartojantis, ir juo siekiama pažeminti, įbauginti ar izoliuoti darbuotoją, kėsinamasi į jo orumą, psichologinį neliečiamumą, – sako Liudmila Mironovienė, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė. – Toks elgesys negali būti toleruojamas nei iš kolegų, nei iš vadovų.“

Pirmiausia – būtina kreiptis į darbdavį

Jei darbuotojas susiduria su priešišku, neetišku, agresyviu, užgauliu ar kitaip žeminančiu kolegų ar tiesioginio vadovo elgesiu, pirmasis žingsnis turėtų būti kreipimasis į darbdavį. Kiekvienoje įmonėje turi būti nustatyta tvarka, kaip darbuotojai gali teikti pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, kaip šie pranešimai nagrinėjami. Įmonės, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, privalo turėti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Jeigu tokia tvarka nenustatyta arba darbuotojas su ja nebuvo supažindintas, rekomenduojama raštu kreiptis tiesiogiai į įmonės vadovą, kuo detaliau aprašant situaciją ir pateikiant visus turimus įrodymus.

Ką daryti, jei darbdavys veiksmų nesiima?

Tais atvejais, kai darbdavys nesiima jokių veiksmų, kad išnagrinėtų pranešimą ir užkirstų kelią psichologiniam smurtui ir priekabiavimui, arba kai pats įmonės vadovas yra netinkamo elgesio iniciatorius, darbuotojas turi teisę pateikti skundą VDI. Ji įvertins situaciją ir, prireikus, įmonės vadovui taikys poveikio priemones.

Jei dėl darbdavio veiksmų darbuotojas patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis taip pat gali inicijuoti individualų darbo ginčą ir kreiptis į darbo ginčų komisiją. Prašymas turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, o jei ginčas susijęs su neteisėtu atleidimu ar nušalinimu – per 1 mėnesį.

VDI vertina ne tik paties darbuotojo paaiškinimus

Tirdama skundus dėl psichologinio smurto, VDI vertina ne tik paties darbuotojo paaiškinimus, bet ir faktines aplinkybes bei konkrečius įrodymus. „Svarbiausia – turėti objektyvius įrodymus, leidžiančius patvirtinti, kad psichologinio smurto ar priekabiavimo faktas iš tikrųjų įvyko, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja. – Vertinant darbuotojų skundus ar prašymus, svarbu ne tik psichologinį smurtą patiriančiojo žmogaus paaiškinimai, bet ir konkretūs įrodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes. Tokiais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų parodymai.“

„Raginame darbuotojus būti aktyvius, nedelsti ir ginti savo teises. Psichologinis smurtas neturi būti toleruojamas kaip įprasta darbo aplinkos dalis. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į pagarbą, orumą ir emocinį saugumą darbo vietoje“, – akcentuoja L. Mironovienė.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.