Nuoširdžiai sveikiname  Delfi organizuoto konkurso "Tautos gydytojas" nugalėtoją, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narį bei greitosios pagalbos mediką Mindaugą Maslauską! 

nuotrauka iš  Delfi portalo: © DELFI / Karolina Pansevič

LSADPS informacija

Š.m. birželio 26 d.  kolektyvinių derybų  posėdyje dėl LNSS šakinės kolektyvinės sutarties buvo pasirašytas Kolektyvinių derybų susitarimas, kuriame buvo nutarta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. baigti kolektyvines derybas dėl naujos LNSS šakos kolektyvinės sutarties redakcijos ir ją pasirašyti.

2018 m. birželio 26 d. Kolektyvinių derybų susitarimą Nr. S-90 galite skaityti čia. 

LSADPS informacija

Rytoj, birželio 28 d., 8.30 val., prie Seimo profesinės sąjungos protestuos dėl su darbuotojų atstovais nederintos ir su visuomene apskritai nediskutuotos mokesčių ir pensijų reformos. Ją įgyvendinančius įstatymus Seime ketinama priimti šį ketvirtadienį skubos tvarka.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems Lietuvos žmonėms svarbius sprendimus. Vietoje surengtos bent vienos platesnės diskusijos, reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.

„Klausimų daug, o atsakymų nėra. Ar valstybės ir „Sodros“ biudžeto švaistymas neprives mūsų prie visų viešųjų paslaugų apmokestinimo? Ar nebus taip, kad padidėjęs atlyginimas dabar reikš mokamą mokslą ir gydymą ateityje? Ar gausime pakankamą atlyginimą susimokėti už viską? Kaip bus ištraukti pinigai iš „šešėlio“ – ar yra konkretus planas? Kam naudinga reklamuoti ir proteguoti privačius pensijų fondus? Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.

LPSK informacija

Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-2220), kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.

Teikiamais pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galėtų būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Naujomis nuostatomis planuojama įteisinti naują kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Anot A. Verygos, išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Viešo konkurso būdu į pareigas skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Teikiamomis pataisomis siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Kaip pažymėjo ministras, su kitomis įstaigomis sudaromos būtų tuomet, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų negali užtikrinti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Šios naujovės įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 m.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, šiuo metu galimybė valstybei su savivaldybe būti viešųjų įstaigų steigėjomis nenumatyta. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu, kurį organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Administracijai priskirtoms pareigybėms (pvz. direktorius medicinai, vyr. finansininkas) netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Nenustatytos kadencijos ir jų ribojimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir sąlygos vadovams ar tiems, kurie pretenduoja eiti šias pareigas.

Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 33 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 21 d.

2018-06-05 LR Seimo pranešimas žiniasklaidai