Neišnaudoję iki 2017 metų vidurvasario sukauptų daugiau nei 3 metų kasmetinių atostogų turėtų suskubti – jau liepos 1-ąją baigiasi galimybė jas išnaudoti, o su ja prarandami ir sukaupti atostoginiai.
Ne tik tai: jei žmogus nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Advokato, darbo teisės eksperto Tomo Bagdanskio teigimu, pati savaime ši teisė dar nereiškia, kad darbdavys turės ir galimybę darbuotoją išleisti atostogų. Tačiau norint išsaugoti tiek sukauptas atostogas, tiek atostoginius, kreiptis dėl atostogų vis tiek rekomenduojama – lieka galimybė susitarti, kad šiomis atostogomis būtų sudaryta galimybė pasinaudoti ir vėliau. Atostogų sąlygos Liepos 1 dieną baigia galioti pereinamojo laikotarpio norma, pagal kurią darbuotojai, kurie iki naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo (2017 metų liepos 1 dienos) turėjo daugiau nei 3 metus sukauptų kasmetinių atostogų, gali jomis pasinaudoti. „Žinoma, ši teisė susijusi ir su realiomis darbdavio sąlygomis – ar darbdavys galės suteikti atostogas, ar tai nepakenks darbo organizavimui. Tačiau jei tokios atostogos yra sukauptos, rekomenduojama yra jų prašyti. Jei darbdavys negali jų suteikti, reikia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių – tokiu atveju būtų galima tartis, kaip tos atostogos bus suteikiamos vėliau. Tai galėtų būti abiejų šalių susitarimas“, – lrytas.lt pasakojo T.Bagdanskis. Tai reiškia, kad net jeigu ši nuostata skelbia, jog iki liepos 1 dienos nepasinaudojęs sukauptomis atostogomis, darbuotojas praranda į jas teises, vis dėlto, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali jomis pasinaudoti (pavyzdžiui, dėl darbo sezoniškumo; jei darbdavys neturi kuo pakeisti darbuotojo; jei išleidus darbuotoją įmonė patirtų reikšmingų nuostolių ar kita) – ši teisė nėra prarandama. „Jei būtų tokia situacija, kad darbuotojas prašo išeiti atostogų, o darbdavys vis atsisako, tokiu atveju darbuotojas galėtų pretenduoti į šias atostogas ir vėliau. Nereikia suprasti taip, kad po liepos 1 atostogos už tuos trejus metus automatiškai išnyksta. Vis tiek lieka galimybė įrodyti, kad jei darbdavys jų nesuteikė, darbuotojas gali savo teisėmis pasinaudoti vėliau. Jei tikrai baiminamasi jas prarasti, reikia susitarti, kad darbdavys garantuoja atostogas už minėtą laikotarpį arba, atleidžiant, sumokės priklausančius atostoginius“, – paaiškino advokatas. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Ir atvirkščiai – jei darbuotojas 10 metų prieš naująjį DK įsigaliojimą (2017 metų liepą) nebuvo atostogavęs, tai dar nereiškia, kad jam už 10 metų priklauso atostogos – svarbu atsižvelgti ir į ankstesnius DK pakeitimus, ir priežastis, kodėl darbuotojas nebuvo išėjęs atostogų. „Yra teisminių bylų, kada teismas aiškinasi aplinkybes, ar darbdavys buvo sudaręs sąlygas atostogauti. Jei paaiškėja, kad sukaupta daugiau nei 3 metai atostogų išimtinai dėl darbuotojo nenoro eiti atostogauti, tai sąlygotų, kad darbuotojui šios atostogos nepriklauso. Dėl šios normos įgyvendinimo teismuose vyksta ginčų – svarbu atsižvelgti ir pačią faktinę situaciją, dėl ko darbuotojas nebuvo atostogauti“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Atostoginiai turėtų būti išmokami prieš atostogas, tačiau šalys gali susitarti dėl jų išmokėjimo kartu su darbo užmokesčiu. „Jei atostoginiai vėluoja – DK yra numatyta sankcija: kiek vėluojama išmokėti atostoginius, už tiek dienų darbuotojas gali gauti papildomų atostogų ir atostoginių. Šiuo atveju svarbu tai, kad darbuotojas, grįžęs po atostogų, už kurias nebuvo sumokėta, turėtų nedelsiant dėl to kreiptis“, – teigė advokatas. Atostoginiai apskaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių darbuotojo darbo užmokestį. „Jei atostogaujama birželį, atostoginiai skaičiuojami iš tų pajamų, kurios buvo gautos už gegužę, balandį ir kovą. Sudedamas trijų mėnesių darbo dienų skaičius ir išvedamas darbo dienos vidurkis. Atitinkamai, kiek dienų atostogaujama, pagal tai apskaičiuojami atostoginiai“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Jei įmonėje nėra iš anksto numatytos atostogų tvarkos – šalys iš anksto nėra susitarusios dėl atostogų laikotarpio, nėra išankstinio grafiko – nurodyti darbuotojui, kada išeiti atostogų, būtų neteisėta. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Anot advokato, atleidus darbuotoją, kompensacija dėl atostogų, sukauptų iki trejų metų, visais atvejais turėtų būti išmokėta. „Tačiau jei darbuotojas sukaupęs atostoginių už daugiau kaip trejus metus, gali kilti ginčų. Jei darbdavys teigia, kad darbuotojas pats nėjo atostogauti, nors sąlygos buvo sudarytos – vadinasi, jis turi teisinį argumentą nemokėti už daugiau nei trejus metus. Atitinkamai, jei darbdavys nesutinka išmokėti atostoginių už daugiau nei trejus metus, o darbuotojas teigia, kad darbdavys nesudarė sąlygų atostogauti, todėl darbdavys turi sumokėti už daugiau nei trejus metus atostogų, tokiu atveju, darbuotojas būtų teisus“, – kalbėjo advokatas. Atostogos buvus prastovose Pirmadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kas keičiasi darbuotojams, karantino metu buvusiems prastovose. „Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, – teigiama VDI pranešime spaudai. Darbuotojai taip pat susirūpinę ir atostoginių dydžiu – ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje jie nesumažės. „Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą“, – teigiama pranešime. VDI specialistai atkreipia dėmesį, jog jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju, atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos.
Siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui ir racionaliai suvaldyti tiriamųjų srautus savivaldybių mobiliuose punktuose, pirmiausia ir didžiausia apimtimi juose bus tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba tie, kuriems planuojamos planinės medicininės intervencijos paslaugos. Tuo tarpu prevencinius tyrimus mobiliuose punktuose rekomenduojama planuoti atsakingai, neužimant ėminių paėmimo laikų be realios būtinybės. Naujovės įsigalios nuo gegužės 20 d.
Sprendimą Dėl ėminių laboratoriniams tyrimams COVID -19 ligai nustatyti paėmimo savivaldybių mobiliuose punktuose rasite čia:
Sprendimą Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo pakeitimo rasite čia:
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2020 M. KOVO 4 D. ĮSAKYMO NR. V-281 „DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ DĖL COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. gegužės 13 d. Nr. V-1140
Vilnius
P a k e i č i u Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
„13.1. parengti organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo planą (toliau – Planas), kuris priklausomai nuo epidemiologinės situacijos operatyviai atnaujinamas. Plane detaliai nurodoma:
13.1.1. įvadas, kuriame įvardijama sprendžiama problema;
13.1.2. Plano rengėjai;
13.1.3. įstaigų sąrašas, su kuriomis Planas derintas;
13.1.4. Plano patvirtinimo data;
13.1.5. elektroninė nuoroda į Planą;
13.1.6. sąrašai organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos:
13.1.6.1 COVID-19 sergantiems pacientams; taip pat turi būti nurodyta ASPĮ užpildymo kriterijai, seka, eiliškumas, pacientų srautų perskirstymo kriterijai, seka ir etapai, kaip perskirstomas ir (ar) pritraukiamas iš kitų organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ personalas;
13.1.6.2. pacientams, kuriems diagnozuotos kitos ligos: psichikos ligos, ūminis miokardo infarktas, ūminis galvos smegenų insultas, traumos, sveikatos būklės, kai būtina atlikti chirurgines intervencijas, operacijas, atlikti dializę; asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir kt.;
13.1.6.3. COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems diagnozuotos ir kitos ligos: psichikos ligos, ūminis miokardo infarktas, ūminis galvos smegenų insultas, traumos, sveikatos būklės, kai būtina atlikti chirurgines intervencijas, operacijas, atlikti dializę; asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir kt.;
13.1.7. ASPĮ turima infrastruktūra COVID-19 pacientams gydyti ir personalas jai aptarnauti pagal užpildytą Aprašo 1 priede nurodytą lentelę;
13.1.8. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistų ištekliai ir darbo organizavimo tvarka užtikrinant infekcijų kontrolės reikalavimų laikymąsi;
13.1.9. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistų papildomo pasirengimo teikti sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 pacientams poreikis užpildant Aprašo 2 priede nurodytą lentelę;
13.1.10. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ personalo aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis apimtys pagal saugumo lygius, nustatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“;
13.1.11. GMP integravimo tvarka ir konkretūs atvejai, kada GMP perveža pacientus iš vienos ASPĮ į kitą.“
„131. Organizuojanti ASPĮ privalo Aprašo 13.1 papunktyje nurodytą organizuojančios ASPĮ vadovo patvirtintą Planą ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 22 d. atsiųsti Sveikatos apsaugos ministerijai.“
„14.3. Pacientai, sergantys lengva COVID-19 forma, gydomi ambulatoriškai. Pacientas, kurį dėl COVID-19 būtina stacionarizuoti, transportuojamas į artimiausią pagrindinę ASPĮ. Jeigu artimiausioje pagrindinėje ASPĮ nėra vietų pacientui stacionarizuoti arba jeigu pacientą iš pagrindinės ASPĮ reikia perkelti toliau gydyti į kitą ASPĮ, pacientas transportuojamas į tą ASPĮ, kurią nurodė organizuojanti ASPĮ. Tais atvejais, kai ASPĮ yra gydomas tik vienas COVID-19 sergantis pacientas, siekiant koncentruoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir racionaliai naudoti išteklius, pacientas gali būti perkeliamas toliau gydyti į kitą organizuojančios ASPĮ nurodytą jos veikimo teritorijoje esančią ASPĮ.“
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga
SAM niformacija
LSADPS informacija
VDI parengė rekomendacijas dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Čia keletas patarimų, jei darbo pobūdis reikalauja aptarnauti lankytojus, o visas rekomendacijas rasite www.vdi.lt ir http://tiny.lt/abauzk2.
Papildomai suteikiame informacijos dėl daug diskusijų sukėlusio sveikatos priežiūros specialistų ciklinio darbo, šiuo metu tai jau tik rekomendacijos. Primename ir dar kartą persiunčiame deklaraciją čia: , kurios 8 p. įtvirtina palankias sąlygas darbuotojams, jeigu jie bus privalomai verčiami laikytis ciklinio darbo. "8. Darbuotojų darbo skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laikinas stabdymas darbuotojų darbą organizuojant taip, kad karantino laikotarpiu kiekvieno darbuotojo, turinčio kontaktą su pacientu, faktinė pilno krūvio darbo vieta būtų tik vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinant ne mažesnį iki darbuotojo darbo kiekvienoje darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio dydį."
Sprendimas 2020.05.11d. Nr. V-1118 dėl COVID -19 valdymo priemonių Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietomis yra čia:
Sprendimas 2020.05.11d. Nr.V-1120 dėl "Planinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo įstaigoje plano rengimo reikalavimų" pakeitimo yra čia:
Rekomendacijos darbdaviams, kai medikai dirba keliose gydymo įstaigose:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad numatytos konkrečios rekomendacijos darbdaviams – gydymo įstaigų vadovams, kaip elgtis karantino metu ir kokius sprendimus inicijuoti, kai medikai dirba keliose gydymo įstaigose. Siūloma, kad tokiais atvejais medikų darbas būtų organizuojamas ciklais arba kitokiu abiejų šalių suderintu darbo grafiku, kuris užtikrintų minimalius darbuotojų tarpusavio, medikų ir pacientų kontaktus.
Pavyzdžiui, medikas dirba visu etatu vienoje įstaigoje, o kita dalimi etato – kitoje. Jei būtų nuspręsta ir abi pusės, t. y. darbdavys ir darbuotojas, sutartų laikytis minėtų rekomendacijų, vadinasi medikas visas šias valandas išdirbtų vienoje įstaigoje, tarkim, per tris savaites, o likusią savaitę – kitoje, kurioje atidirbtų likusias darbo valandas. Tai reiškia, kad vienu metu medikas nepertraukiamai galėtų dirbti vienoje įstaigose, o po to – nepertraukiamai kitoje.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį, kad tai yra rekomendacija, o ne prievolė.
„Mūsų tikslas – labai paprastas. Siekiame maksimaliai užkirsti kelią galimai kryžminei taršai tiek tarp gydymo įstaigų, tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbuotojų ir pacientų. Šios rekomendacijos – tarsi kelrodis gydymo įstaigų vadovams, kaip organizuoti įstaigų darbą, siekiant išvengti galimo šio klastingo viruso plitimo“, – sako ministras A. Veryga.
Teikti tokias rekomendacijas nuspręsta, įvertinus specifinę situaciją Lietuvoje, kai dažnas medikas dirba keliose įstaigose.
„Reikėtų suprasti, jei šių rekomendacijų nebus paisoma ir jei medikas, dirbantis keliose darbovietėse, užsikrėstų koronavirusu, tuomet labai išaugtų infekcijos išplitimo galimybė. O tai reiškia, kad esant reikalui, būtų izoliuoti visi kontaktą turėję kolegos ar net uždaromi gydymo įstaigų skyriai. Beje, panašių atvejų jau yra buvę Lietuvoje, siekiant suvaldyti šio klastingo viruso plitimą, pavyzdžiui, Ukmergėje, Panevėžyje“, – sako ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, ciklas suprantamas kaip einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje gydymo įstaigoje.
„Tai reiškia, kad pasirinkus darbo organizavimą tokia tvarka, medikas, tik išdirbęs mėnesio darbo valandų kiekį vienoje įstaigoje, eitų dirbti į kitą įstaigą atidirbti ten privalomo to mėnesio krūvio. Svarbu ir tai, kad darbdaviai, radę galimybę ir suderinę darbo grafiką, užtikrinantį minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą užtikrintų, kad būtų užkirstas kelias galimam viruso plitimui“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Jos teigimu, darbo ciklas negali būti skaičiuojamas dienai, kai iš ryto dirbi vienoje įstaigoje, o po pietų – kitoje. Siekiant maksimaliai sumažinti kryžminės taršą, reikia susumuoti visas mėnesio valandas ir vieną ciklą atidirbti vienoje įstaigoje, tuomet – dirbti kitoje.
SAM atkreipia dėmesį, kad, žinoma, tai turi būti daroma pagal darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Darbo grafikų derinimo tvarka pagal Šakos kolektyvinę sutartį turi būti derinami su įstaigoje veikiančia Šakos sutartį pasirašiusia profesine sąjunga, jei tokia yra. Svarbu atkreipti dėmesį, jog, nors kiekviena įstaiga yra specifinė, vidiniais teisės aktais numatanti skirtingas darbo laiko režimo sistemas, už infekcijų kontrolės įstaigoje užtikrinimą atsakingas įstaigos vadovas.
LR SAM informacija
LSADPS informacija
Kadangi kyla daug klausimų dėl priedų mokėjimo, SAM parengė atsakymus į klausimus, dalinamės su Jumis atsakymais iš SAM puslapio "Su COVID-19 dirbančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimas".
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, TURINČIŲ SUTARTIS SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS (TOLIAU – ASPĮ), DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS PAGAL ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO 321 STRAIPSNĮ:
ASPĮ darbuotojas įgyja teisę į darbo užmokesčio didinimą, jei jis karantino metu[1] organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.
Aprašo 2 punkte detalizuota, kad laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš žemiau nurodytuose papunkčiuose išvardintų sąlygų:
KOMENTARAS:Darbo užmokesčio didinimas skiriamas už laikotarpį nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai ASPĮ darbuotojo atliekamos funkcijos atitinka Įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas.
Visų ASPĮ, turinčių sutartis su TLK, išlaidos konkretaus darbuotojo darbo užmokesčio padidinimui kompensuojamos PSDF lėšomis, kai ASPĮ darbuotojo atliekamos funkcijos atitinka Įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas.
[1] Laikotarpis nuo 2020 m. kovo 16 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ iki tol, kol Vyriausybės nutarimu karantinas bus atšauktas.
Tai ASPĮ darbuotojo pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimas nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.
KOMENTARAS: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalies nuostatas karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos.
Jei nuo karantino metu nuo kovo 16 d. ASPĮ darbuotojams, kurie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, jau buvo skirti priedai juos skaičiuojant procentiniu dydžiu nuo darbuotojo pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio, toks darbo užmokesčio didinimas bus laikomas tinkamu[1], jeigu perskaičiuotas dydis atitiks darbo užmokesčio padidinimo dydį pagal Įstatymo 321 straipsnio 1 dalį.
[1] Ir jei ASPĮ darbuotojo atliekamos funkcijos atitinka Įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas.
Jei ASPĮ darbuotojas atitinka šio paaiškinimo 1 punkte nurodytą sąlygą, jam konkretus darbo užmokesčio didinimo dydis 60 – 100 procentų intervale nustatomas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 (toliau – LRV aprašas), II skyriaus nustatyta tvarka:
– konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas ASPĮ vadovo (jei darbuotojas yra ASPĮ vadovas – jam darbo užmokestį nustatančio subjekto) sprendimu įvertinant ASPĮ darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą pagal LRV aprašo 4-6 punktuose nurodytus kriterijus (toliau – dydžio nustatymo kriterijai):
1.1. ar paslaugos teikimo metu darbuotojo patiriamas tiesioginis kontaktas su pacientu, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio;
1.2. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, atlieka invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą;
1.3. ar darbuotojas atlieka autopsiją mirusiam asmeniui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga;
1.4. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, naudoja specialias ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikos ir gydymo medicinos priemones (prietaisus);
1.5. ar darbuotojo paslaugos teikimo metu generuojami aerozoliai, ar darbuotojas patiria ilgalaikę ekspoziciją su aerozoliais, ar yra sąlyčio su kitais biologiniais paciento skysčiais rizika.
2.1. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padarinių šalinimą organizuoja nacionaliniu ar regioniniu mastu;
2.2. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos apaugos ministro paskirtose pagrindinėse ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų gydymo paslaugas teikiančiose ir (ar) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų gydymo paslaugų teikimą organizuojančiose sveikatos priežiūros įstaigose;
2.3. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos priežiūros įstaigos infekcinių ligų, intensyvios terapijos ir reanimacijos, priėmimo-skubios pagalbos padaliniuose, kituose užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės padaliniuose;
2.4. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas greitosios medicinos pagalbos komandos ar kitoje sveikatos apsaugos ministro nustatyto specialaus su pacientais, kuriems įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga, dirbančio sveikatos priežiūros įstaigų padalinio (mobiliojo punkto, karščiavimo klinikos ir kt.) komandos sudėtyje;
2.5. ar darbuotojas teikdamas paslaugas ima tepinėlius ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikai;
2.6. ar darbuotojas tvarko mirusiųjų nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos palaikus;
2.7. ar laboratorijos darbuotojas dirba su pacientų, sergančių ypač pavojinga užkrečiamąja liga, ėminiais laboratorijoje;
2.8. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padariniams šalinti yra pasitelktas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą (kitą tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos padalinį).
3.1. ar yra padidėjęs darbuotojo darbų mastas, atliekant darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
3.2. ar darbuotojas pavaduoja kitus darbuotojus, kai raštu pavedama laikinai atlikti kitų darbuotojų funkcijas jų laikinojo nedarbingumo ar tikslinių atostogų metu, taip pat esant laisvai darbuotojo pareigybei, kol bus paskirtas darbuotojas;
3.3. ar darbuotojas vykdo jo pareigybės aprašyme ar veiklos vertinimo išvadoje nenustatytas ir vadovybės raštu suformuluotas su paslaugų teikimu susijusias papildomas pareigas ar užduotis.
– konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas įvertinant ASPĮ darbuotojo darbą karantino metu pagal kiekvieną iš aukščiau paminėtų kriterijų (jų visumą).
KOMENTARAS: Jei ASPĮ darbuotojas atitinka šio paaiškinimo 1 punkte nurodytą sąlygą, bet neatitinka (ar atitinka tik kelis iš didžio nustatymo kriterijų 1-3 punkto papunkčių, jam rekomenduojama skirti minimalų darbo užmokesčio didinimo procentinį dydį (60 procentų), esant darbuotojo atitikčiai daugiau dydžio nustatymo kriterijų 1-3 punkto papunkčių, darbo užmokesčio didinimo procentinis dydis turėtų būti atitinkamai didesnis. Labai svarbu paminėti tai, kad ASPĮ savo veiklos pobūdžiu nėra vienodos, todėl turi būti vertinami ASPĮ darbuotojo „nuopelnai“ kiekvienos ASPĮ kontekste.
Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos (nuo 2020 m. kovo 15 d.) iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos.
KOMENTARAS: Jei už darbą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kovo 31 d. ASPĮ darbuotojui, vadovaujantis Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paskirtas ir išmokėtas pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedas, ASPĮ šią sumą įskaičiuoja į, vadovaujantis Įstatymo 321 straipsniu, ASPĮ darbuotojui nustatytas darbo užmokesčio didinimo sąnaudas.
– ASPĮ, kurioje dirbo šio paaiškinimo 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkantis darbuotojas, iki einamojo mėnesio pabaigos TLK, kurios veiklos zonoje yra ASPĮ buveinė, pateikia prašymą kompensuoti praėjusio kalendorinio mėnesio sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui PSDF lėšomis (toliau – prašymas), laisvos formos rašytinį įstaigos vadovo pagrindimą apie darbuotojų veiklos atitiktį Aprašo 2.1-2.3 papunkčiuose nurodytoms sąlygoms ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus įsakymu nustatytos formos lėšų paraišką[1].
– TLK per 3 darbo dienas nuo prašymo ir lėšų paraiškos gavimo dienos, patikrina, ar lėšų paraiška ir joje nurodytos pateiktos kompensuoti sąnaudos darbo užmokesčiui atitinka Aprašo 2–3 punktuose nurodytus reikalavimus. TLK, nustačiusi, kad pateiktos kompensuoti sąnaudos darbo užmokesčiui neatitinka Aprašo 2–3 punktų nuostatų, prašymą ir lėšų paraišką nedelsiant (ne vėliau nei per 2 darbo dienas nuo neatitikimo nustatymo dienos) grąžina ASPĮ. ASPĮ patikslintus prašymą ir lėšų paraišką pateikia TLK ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos grąžinimo ASPĮ dienos.
– TLK, vadovaudamasi VLK direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-298 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paraiškų formų patvirtinimo“, per 2 darbo dienas nuo ASPĮ prašymo ir lėšų paraiškos patikrinimo dienos kreipiasi į VLK dėl lėšų pervedimo, pateikdama suminę ASPĮ lėšų paraišką ir užpildytą VLK direktoriaus įsakymu nustatytos formos suvestinę ataskaitą, parengtą patikrintų ir priimtų ASPĮ prašymų ir lėšų paraiškų pagrindu.
– VLK ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo teisės aktų, kuriais skiriamos PSDF lėšos sąnaudoms darbo užmokesčiui kompensuoti priėmimo dienos, perveda lėšas TLK, o šios ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo lėšų gavimo – ASPĮ.
– Sąnaudos darbo užmokesčiui kompensuojamos pagal PSDF biudžeto išlaidų straipsnį „05 22 asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms darbuotojams (padidintam darbo užmokesčiui ir nuo jo mokamiems darbdavio mokesčiams), organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kompensuoti“.
[1] Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 1K-132 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos paraiškos kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas formos ir Teritorinės ligonių kasos suvestinės ataskaitos formos patvirtinimo“.
Ne, neturi. Kokius dokumentus ASPĮ turi pateikti TLK – žiūrėti paaiškinimo 6 punkte.
Kilus klausimų, ar darbuotojas gali būti laikomas teikiančiu paslaugas darbuotoju, rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
LR SAM informacija
LSADPS informacija