Kaip turi būti apmokamas darbas, jei reikia dirbti viršvalandžius, per šventes, poilsio dienas ar naktimis.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys Samuelio Bako muziejus (Naugarduko g. 10) reaguodamas į Kultūros ministro Simono Kairio raginimą kultūros darbuotojams ir visuomenei skiepytis nuo koronaviruso, jungiasi prie socialinės akcijos ir kviečia rugpjūčio mėnesį nemokamai apsilankyti parodoje „Kitokia Gurlitt“. Parodos tema glaudžiai susijusi su slaugytojo profesija, kadangi talentinga vokiečių ekspresionistė Cornelia Gurlitt 1890-1919 Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gailestingąja sesele Antakalnyje įsikūrusioje kaizerinės armijos ligonėje. 

1914 m. nutraukusi meno studijas Paryžiuje, Cornelia Gurlitt savanoriškai prisijungė prie kaizerinės armijos, kurioje jau tarnavo jos broliai, ir buvo paskirta dirbti gailestingąja seserimi 10-osios armijos karo ligoninėje Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo Vilnius buvo bado ir karo nualinta vieta, gatvėse iš bado mirdavo žmonės, prie kaizerio armijos ligoninės rikiuodavosi eilės, kur iš maisto atliekų šimtai skurdžių kasdien gaudavo valgyti. „Cornelia, persiėmusi nelaimėlių kančiomis, negalėjo atsistebėti, kad siauros Vilniaus gatveles glaudžia daugybę gyventojų, daugiausia žydų, kurie neturi ko valgyti, bet sėdėdami tiesiog gatvėje garsiai skaito Talmudą. Tai, kaip Cornelia suvokė pasaulį, kaip ją pakeitė karo metais patirti išgyvenimai, buvo taip tolima nuo to pasaulio, kurį pažinojo, augusi pasiturinčioje šeimoje, saugojusioje nuo bet kokių rūpesčių“- teigia parodos „Kitokia Gurlitt“ kuratorė ir Samuelio Bako muziejaus vedėja Ieva Šadzevičienė.

Birželio mėnesį atidarytoje parodoje „Kitokia Gurlitt“ eksponuojami kūriniai iš Berno meno muziejui priklausančios „Gurlittų lobio“ ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijų atskleidžia Cornelios asmenybės portretą moters, kuri ėmėsi nepatogių XX amžiaus pradžioje nepriimtinų temų, savo kūryba maištavo prieš moteris į siaurus šeimos rėmus spaudusią epochą, norėdama būti naudinga visuomenei tarnavo gailestingąja seserimi, o kiekvieną laisvą minutę skirdavo kūrybai.  

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus įvertina medicinos personalo darbą bei pastangas, skiepijant Lietuvos gyventojus, ir atsidėkodamas kviečia laisvalaikį praleisti muziejuje, susipažįstant su vokiečių ekspresionistės darbais, kurie liudija moters išsilaisvinimo siekį ir bandymą tapti visaverte visuomenės nare, o svarbiausia – savasties ir tapatybės paiešką. Medicinos darbuotojų prašome atvykus į muziejų bilietų kasoje parodyti slaugytojo  pažymėjimą arba jo kopiją.

Paroda „Kitokia Gurlitt“ bus eksponuojama iki 2021 m. spalio 3 d. Šiuo laikotarpiu muziejus kvies į ekskursijas, edukacinius užsiėmimus ir kitus renginius, susijusius su parodos temomis. Daugiau informacijos muziejaus svetainėje jmuseum.lt 

Samuelio Bako muziejus yra didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis.

Trumpesnė darbo savaitė vadinama neišvengiamybe, bet žengti pirmą žingsnį siūloma viešajam sektoriui.

Lietuvoje jau diskutuojama dėl keturių dienų darbo savaitės. Šią idėją profsąjungos buvo iškėlusios dar prieš metus. Dabar kai kurios bendrovės jau yra perėjusios prie trumpesnės darbo savaitės ir teigia, kad tai pasiteisino. Pasak darbdavių, tai svarstytina, bet pirmiausia reikia valstybės investicijų į naujas technologijas, o įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo viešojo sektoriaus.

Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1456859/trumpesne-darbo-savaite-vadinama-neisvengiamybe-bet-zengti-pirma-zingsni-siuloma-viesajam-sektoriui?fbclid=IwAR2oW33xs28DMSkZGbBhojt46jGonG0nLTKvv0qRbwSFF4QtppX-ersfCbw