Vulkanas sveikatos sistemoje – taip galima pavadinti slaugytojų darbo užkulisius. Darbo kodekso pažeidimai, nuovargis, nuolatiniai vadavimai, vis didėjantis darbuotojų trūkumas.

Turbūt skaudžiausias naujosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pralaimėjimas – kad pritrūko valios žymiau padidinti atlygį slaugytojoms. Dešimties procentų augimas kartu su visais kitais medikais nėra adekvatus esamai situacijai. Apie tai kalba Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė. Visas str. 11 psl. čia: Dar derybų metu ji teigė, kad vienas tikslų – didinti slaugytojų algas didesniu procentu. Tačiau į tai neatsižvelgta. „Mano nuomone, tai nėra teisinga, kadangi daugėja slaugytojų funkcijų, bet pinigais neparemiama. Žinoma, krūviai nustatyti, bet jų nėra laikomasi dėl darbuotojų trūkumo, – sakė R. Kiršienė.  Jei slaugytojai priklauso prižiūrėti du pacientus, bet reanimacijoje guli trys, juos visus ir prižiūrės, pasirūpins, tikrai  vieno nepaliks. Kitais metais tarsimės dėl naujos šakos sutarties, tikimės geresnių rezultatų.

Tikimės, kad įstaigos pačios atsižvelgs. Profesinės sąjungos vadovė pripažįsta, kad slaugytojomis kiek lengviau manipuliuoti nei, pvz., gydytojais. Dauguma slaugytojų yra vyresnio amžiaus moterys. Dažnai jos sėslesnės, mažiau mobilios.

Direktorius matydamas, kad darbuotojos turi šeimas – vaikų, tėvų, kuriais reikia rūpintis, namus, – supranta, jog jos nelabai kur išvažinės ir gali leisti sau mokėti mažesnę algą. – sakė R. Kiršienė. O gydytojai, ypač jaunimas, daug judresni, keičia darbovietes, jei kas nors nepatinka. „Slaugytojų balsas visuomenėje tikri yra mažiau girdimas“, – patvirtino profsąjungos pirmininkė R. Kiršienė.. Turbūt skaudžiausias naujosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pralaimėjimas – kad pritrūko valios žymiau padidinti atlygį slaugytojoms. Dešimties procentų augimas kartu su visais kitais medikais nėra adekvatus esamai situacijai.

Šiandien aukščiausioms šalies institucijoms buvo išsiųstas viešas kreipimasis dėl mokesčių reformos ir viešųjų paslaugų finansavimo čia:

Jame politikai raginami ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti ženkliai ambicingesnę reformą. Sukurti deramas sąlygas adekvačiam viešųjų paslaugų finansavimui, kuris padėtų įgyvendinti valstybės užsibrėžtus tikslus dėl skurdo rizikos ir pajamų nelygybės mažinimo, reikalauja 8 skėtinės organizacijos, vienijančios per 1250 organizacijų, veikiančių skurdo mažinimo, socialinių paslaugų, švietimo, aplinkosaugos, pacientų, žmonių su negalia, darbuotojų teisių srityse.

Viešas kreipimasis šiandien buvo pristatytas ir žiniasklaidai:

https://www.lpsk.lt/2023/11/08/virs-1000-nvo-ir-profesiniu-sajungu-reikalauja-ambicingesnes-mokesciu-reformos/

LPSK informacija

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, nors šiemet ypač prašyta atkreipti dėmesį į slaugytojus tiek dėl jų trūkumo, tiek dėl padidėjusio darbo krūvio bei naujų funkcijų šeimos gydytojo komandoje, šakos sutartyje nė viena specialybė išskirta nebuvo ir algos augs visiems vienodai – bent dešimt procentų. „Kai pasižiūri, kad Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje psichologai gauna tūkstantį eurų ant popieriaus, pasidaro labai liūdna ir dėl šių specialistų. Matome dideles disproporcijas tarp tų, kurie dirba valstybinėse ir privačiose įstaigose“, – kalbėjo R.Kiršienė.  Visas straisnis Laikraštyje Lietuvos sveikata Nr.44 psl.6 čia:

Prieš tvirtinant ateinančių metų biudžetą – paskutiniai pasimuistymai. Seimo Sveikatos reikalų komitetas grąžina vyriausybei 2024-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą tobulinti ir siūlo padidinti finansavimą visuomenės sveikatos biurams, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, psichiatrams ir psichologams. Visos lėšos reikalingos darbo užmokesčiui didinti.

LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo, kad ateinančių metų biudžete be to, kas numatyta dabartiniame projekte, būtų skiriami dar 45 tūkst. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, 3 mln. visuomenės sveikatos biurams, asignavimai numatyti teismo psichiatrams, psichologų algoms suvienodinti siūloma skirti 19 mln. eurų. Visos šios lėšos reikalingos kas mėnesiniam darbo užmokesčiui kelti. Kaip informavo komiteto pirmininkas Antanas Matulas, sunku pasakyti, ar Vyriausybė šiems pasiūlymams pritars, tačiau sprendimai bus priimti artimiausiu metu. Mažos kai kurių sričių specialistų algos išlieka opia sveikatos apsaugos sistemos problema. Tačiau neseniai atnaujintoje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje mažiausias algas gaunančių sistemos darbuotojų darbo užmokestis skaitine išraiška didės mažiau nei kitiems. 

Valstybinė darbo  inspekcija (VDI) informuoja, jog kai dėl svarbių priežasčių darbuotojas turi  pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą jas perkelti į kitą laiką arba pratęsti. Atvejai, kai darbuotojas suplanuotu laiku negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: darbuotojas tampa laikinai nedarbingas; darbuotojui įgijus teisę į tikslines atostogas; darbuotojui dėl svarbių priežasčių (nustatytų Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje) yra suteikiamos nemokamos atostogos.

Darbuotojui negalint pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį anksčiau minėtais atvejais, kasmetinėms atostogoms dar neprasidėjus, tokių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsiranda kasmetinėms atostogoms jau prasidėjus, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Nebent darbuotojas pateikia prašymą pratęsiamą kasmetinių atostogų dalį perkelti ir pridėti prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Pavyzdys: darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti kasmetinių atostogų laikotarpiu. Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. O jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti – kasmetinės atostogos suteikiamos kitu šalių sulygtu laiku. Tarkime, darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. – kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d. O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d. – kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.

Kitu atveju, jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo laikotarpio arba pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku.

Darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje priimtina informavimo forma, nes Darbo kodeksas nereglamentuoja darbo teisinių santykių šalių susitarimo formos šios teisės normos taikymui įgyvendinti.

VDI inf.