• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Antradienis, 2018 Gruodis 11

 

Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) pakilo 364 eurais (28 proc.), o slaugytojų – 196 eurais (29 proc.), rodo sausio-spalio mėnesių statistika. Daugiausiai atlyginimai kilo šių metų gegužės-birželio mėnesiais: gydytojams vidutiniškai 17,1 procento, o slaugytojams – vidutiniškai 19 procentų palyginti su 2018 m. sausio-balandžio mėnesiais.

 Nuo šių metų didėjo ir gydytojų rezidentų algos, tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo – 614,84 Eur, vyresniojo – 702,67 Eur). Kitais metais stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis sieks 1345,67 Eur., o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 Eur. Beje, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklos istorijoje ministro Aurelijaus Verygos įsakymu rezidentų algoms iš sutaupyto SAM biudžeto buvo skirta beveik 100 tūkst. eurų – vyresniesiems rezidentams buvo išmokėtos daugiau nei 80 eurų siekiančios vienkartinės išmokos.

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2018 Gruodis 10

Žlugo dalies Europos Sąjungos institucijų vadovų ir valstybių, tarp jų ir Lietuvos, puoselėta idėja labai sparčiai įgyvendinti „laiko reformą“ – bendrijos šalys dar bent iki 2021-ųjų dukart per metus sukios laikrodžius pavasarį įvesdamos vasaros laiką ir rudenį jį atšaukdamos.

Kartu neatmetama, kad sezoninio laiko taikymo praktikos išvis nebus atsisakyta arba, atsisakius, prie jos ir vėl netrukus bus sugrįžta. Konsultuosis ir tada apsispręs

Šią savaitę Briuselyje posėdžiavę ES transporto ministrai priėmė oficialų sprendimą nepritarti Europos Komisijos (EK) pasiūlymui itin skubiai, jau kitąmet atsisakyti sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart per metus.

„Po diskusijų prieita išvados, kad šiuo klausimu ES valstybėms narėms reikia daugiau laiko konsultacijoms tiek savo valstybių viduje, tiek ir su kaimyninėmis valstybėmis“, – rašoma ES Transporto ministrų tarybos patvirtintoje išvadoje.

Skaityti daugiau
Sekmadienis, 2018 Gruodis 09

 

Lietuva šiuo metu išgyvena gilią ne tik švietimo, viešojo sektoriaus bet ir demokratijos krizę. Valdžios atstovų elgesys protestuojančių mokytojų atžvilgiu aiškiai rodo, kad piliečiai politikams reikalingi tik prieš rinkimus.

Bandymai manipuliuoti visuomenės nuomone gilinant takoskyrą tarp streikuojančių ir nestreikuojančių mokytojų yra apgailėtinos pastangos sukiršinti bendruomenę. Kilęs ir kitų profesinių grupių pasipiktinimas yra suprantamas ir pagrįstas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko reikalavimus pagerinti tiek mokytojų, tiek viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, kurios ilgai nebuvo gerinamos, todėl dalyvaus gruodžio 9 d. protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“.

Tiek mokytojai, tiek medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje, kantriai laukė pozityvių pokyčių. Ilgus metus jų interesai buvo ignoruojami, ir tai privedė prie tokios situacijos, kad politikų delsimas imtis efektyvių veiksmų gali turėti katastrofiškų pasekmių.

Todėl reikalaujame Premjero nedelsiant pradėti derybas dėl visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo, kad pirmieji rezultatai būtų matyti dar 2019 m.

LPSK informacija

Sekmadienis, 2018 Gruodis 09

Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su mokytojais, nebeleidžia ilgiau tylėti. Premjere, privalote įsikišti ir stabilizuoti padėtį. Jūsų atsiribojimas nuo padėties yra nepateisinamas, ypač matant, jog švietimo ir mokslo ministrei nepavyksta suvaldyti situacijos. Turi vykti derybos dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų, nes priešingu atveju padėtis gali tapti nekontroliuojam visame viešajame sektoriuje.

Ilgus metus viešasis sektorius buvo nuvertintas, laikomas tiesiogiai pelno nekuriančiu ir todėl nevertu ypatingo dėmesio ir finansavimo sektoriumi. Tačiau čia dirbantys žmonės turi kantrybės ir trypiamos savigarbos ribas, ir tik laiko klausimas, kada mokytojais paseks medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje.

Dabar kaip tik yra ta krizinė situacija, kai visos ideologinės ir politinės jėgos turėtų dėti visas pastangas, kad problemos būtų sprendžiamos. Nepateisinami nei tie politikai, kurie nemato krizės ir laukia, kol žmonės nurims savaime, nei tie, kurie naudojasi sudėtinga padėtimi ir situaciją išnaudoja politinei reklamai bei dar labiau kursto konflikto ugnį.

Jokie milijonai neišgelbės šalies nuo išorinių grėsmių, jei joje gyvenantys žmonės jausis žeminami, todėl, Premjere, suvaldyti kilusią krizę šiuo metu yra Jūsų pirmoji ir pagrindinė pareiga.

Pagarbiai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė

 LPSK informacija

 

Ketvirtadienis, 2018 Gruodis 06

Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 5 d. posėdyje pritarė patobulintam 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2732(3). Numatoma, kad kitų metų PSDF biudžetas, lyginant su 2018 m., augs 17 proc. (296 mln. Eur) ir sudarys apie 2 mlrd. 60 mln. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti apie 349 mln. eurų, tai yra 38 mln. eurų daugiau nei Seimo patvirtintame šių metų PSDF biudžete. Beveik 59 mln. eurų numatoma skirti medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (finansavimas didėja daugiau nei 8 mln. eurų), daugiau kaip 12 mln. eurų – ortopedijos techninėms priemonėms (didėja daugiau nei 100 tūkst. eurų), apie 119 mln. eurų – sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms (didėja daugiau nei 21 mln. eurų).

Didėjantis sveikatos apsaugos sistemos finansavimas leis užtikrinti atlyginimų didinimą medikams, pradėti kompensuoti daugiau naujų ir efektyvių vaistų bei gydymo būdų.

Sveikatos reikalų komitetas posėdyje taip pat pritarė patobulintam Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2075(2) ir lydintiesiems įstatymų projektams XIIIP-2076(2)-XIIIP-2091(2). Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas vykdyti psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, užtikrinti visų asmenų vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, sustiprinti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą, Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemą reglamentuoti atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas.

BNS informacija

Į viršų