Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, šeimos gydytojas Andrius Bleizgys dažnai sulaukia klausimų apie erkių platinamas ligas. Jo patarimais dalijamės ir mes.

***

Šiltuoju metų laiku į šeimos gydytojus kreipiasi nemažai pacientų, kuriems yra ar tik neseniai buvo įsisiurbusi erkė, ir prašo paskirti kraujo tyrimus, nes nerimauja, kad galimai užsikrėtė Laimo liga (LL) arba erkiniu encefalitu (EE). Kai kurie pacientai reikalauja antibiotikų, ypač jeigu po erkės ištraukimo iškart atsiranda raudonas spuogelis ar dėmelė, kartais skaudanti ar perštinti...

Pateikiu atsakymus į dažnai kylančius klausimus.

Ar odos paraudimas ar kitas odos pažeidimas, kuris atsiranda iškart po erkės įsisiurbimo/jos ištraukimo, yra LL požymis?

 Ne, toks odos pažeidimas nebūdingas Laimo ligai. Laimo ligos atveju tik po kurio laiko (dažniausiai po kelių savaičių) nuo erkės įsiurbimo atsiranda paraudimas, kuris didėja (plečiasi, o centras blykšta), dažniausiai jis yra neskausmingas ir neniežti. Tai I Laimos ligos požymis, deja, jis būna ne visuomet. Labai retais atvejais gali būti kitų simptomų, kaip antai karščiavimas, bendras negalavimas. O jeigu kažkoks paraudimas ir/ar skausmas, niežulys atsirado iškart po erkės ištraukimo – tai greičiausiai yra organizmo alerginė-uždegiminė reakcija į erkės baltymus ir kitus svetimus žmogaus organizmui junginius. Aišku, įkandimo vieta gali ir supūliuoti, kaip bet kuri žaizda, ir to kaltininkas yra ne LL sukėlėjas, o kitos bakterijos, pvz., stafilokokai.

Ar reikia iškart po erkės ištraukimo gerti antibiotikus?

 Kai kuriose šalyse yra praktika, kad siekiant išvengti susirgimo LL, gydytojas išrašo antibiotikų. Deja, Lietuvoje tokios praktikos nėra, bent jau neteko girdėti panašių rekomendacijų iš mūsų infekcinių ligų specialistų. Antibiotikai skiriami gydytojui diagnozavus LL. I LL stadijai diagnozuoti paprastai užtenka įvertinti ligos simptomus/požymius bei epidemiologinius duomenis (buvęs erkės įsisiurbimas). II ir III LL stadijas nustatyti sunkiau ir tam faktiškai visada reikia laboratorinių tyrimų, kuriuos dažniausiai skiria ne šeimos gydytojas, o gydytojai specialistai (infekcinių ligų gydytojai ir kiti).

Ar reikia atlikti kraujo tyrimus dėl LL ar EE iškart po erkės ištraukimo?

 Tikrai ne. Visų pirma todėl, kad specifinių IgM klasės antikūnų, rodančių dabartinę infekciją (o ne kažkada buvusią), didesnis kiekis susiformuoja tik po maždaug 4 sav. nuo sukėlėjo patekimo į organizmą. Tuomet ir yra prasmė atlikti atitinkamą tyrimą. Ir tokius kraujo tyrimus, vadinamus serologiniais, šeimos ar kitas gydytojas skiria tais atvejais, kai nepakanka duomenų diagnozuoti I Laimo ligos stadiją (pvz., yra netipiškas Laimo ligai bėrimas). O specifinių antikūnų prieš EE sukėlėją tyrimas išvis neturėtų būti atliekamas, jeigu pacientas neturi EE būdingų simptomų, nes to tyrimo vertė abejotina - net jei tyrimas bus teigiamas (daug specifinių antikūnų), tai dar nereiškia, kad susirgsite, o jeigu susirgsite - kokio sunkumo ligos forma. Tad taupykite savo pinigėlius ir nesidarykite tyrimų savo iniciatyva per anksti .

Ar tie serologiniai tyrimai dėl LL ar EE yra nemokami?

 Deja, ne. Jeigu šiuos tyrimus skiria šeimos gydytojas, visais atvejais už juos pacientui teks mokėti, nes jie nėra apmokami iš PSDF biudžeto.

Ar šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti Laimo ligą?

 Pagal šeimos gydytojo medicinos normą, I LL stadiją diagnozuoti ir gydyti gali šeimos gydytojas. Įtarti vėlesnių stadijų LL šeimos gydytojas gali, tačiau patvirtinti diagnozę (ir paskirti gydymą) jau turi gydytojas specialistas.

Ar šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti erkinį encefalitą?

 Įtarti gali. Tokiu atveju pacientas nukreipiamas infekcinių ligų gydytojo konsultacijai, dažniausiai tokie pacientai nukreipiami skubos tvarka į atitinkamus stacionarus. Deja, specifinio (antivirusiniais vaistais) gydymo nuo EE nėra... Tad tinkamiausia priemonė siekiant išvengti susirgimo EE – SKIEPAI!!!

Ar reikia skiepytis nuo erkinio encefalito, kai neseniai ištraukta erkė?

 Deja, ne. Tokiu atveju jau vėlu, nes jeigu buvo užsikrėsta EE sukėlėju, imunitetas nuo skiepo nespės susiformuoti ir negalės apsaugoti nuo susirgimo. Skiepytis reikėtų praėjus bent keliems mėnesiams (nuo įsisiurbimo), jeigu per tą laiką nebuvo atsiradę EE būdingų simptomų ir pasitarus su gydytoju.

Tai ką daryti, jeigu erkė buvo pastebėta ir ištraukta?

 Jeigu įsiurbimo vieta buvo tinkamai dezinfekuota ir ramiai gyja - neskauda, netinsta, nepūliuoja ir nekraujuoja - iš esmės nieko daryti nereikia. Bet būtina stebėti savo savijautą, ypač pirmą mėnesį.

Jeigu atsiranda bėrimas buvusioje įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, pykinimas, galvos, sąnarių ar nugaros skausmais, mieguistumas, judesių ar jutimų sutrikimai ar bet kokie kiti nauji simptomai – neužsiimti savigyda, o skubiai kreiptis į šeimos ar kitą gydytoją!

Darbdaviui nutraukus veiklą, nemokant darbo užmokesčio ir nebeatsakant į darbuotojų kreipimusis, darbo santykiai savaime nesibaigia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojas, kurio darbdavio ar jam atstovaujančio asmens buvimo vietos neįmanoma nustatyti, gali kreiptis į VDI dėl pažymos, patvirtinančios darbo sutarties pasibaigimą.

VDI ir jos teritoriniuose padaliniuose kasmet registruojami darbuotojų skundai dėl darbdavių, kurie nebesuteikia darbo, nebevykdo veiklos, nemoka darbo užmokesčio ir su kuriais susisiekti neįmanoma. Tokiais atvejais oficialiai nenutraukti darbo santykiai darbuotojui gali trukdyti įsidarbinti kitur ar tinkamai įgyvendinti kitas su darbo santykiais susijusias teises.

„Darbdavio dingimas nereiškia, kad darbuotojas turi neribotą laiką laukti ar lieka įstrigęs nenutrauktuose darbo santykiuose, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Įstatymuose numatyta procedūra leidžia VDI konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai atlikus tyrimą darbdavio ar jo atstovų buvimo vietos nustatyti nepavyksta.“

Kaip kreiptis į VDI?Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi pateikti VDI rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal pavyzdinę prašymo formą Nr. 23.

Prašymą galima pateikti paštu, per kurjerį, tiesiogiai atvykus į VDI arba elektroninėmis priemonėmis. Elektroniniu būdu teikiamas prašymas turi būti patvirtintas elektroniniu parašu.

Gavęs prašymą VDI inspektorius pradeda tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti darbdavio arba darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietą. Informacija apie pradėtą tyrimą skelbiama VDI interneto svetainės skiltyje „Informacija apie pradėtą tyrimą dėl darbdavio vietos nustatymo“.

Jeigu praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos darbdavio ar jam atstovaujančio asmens buvimo vietos nustatyti nepavyksta, kitą darbo dieną VDI inspektorius darbuotojui išduoda nustatytos formos pažymą, kuria konstatuojamas darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo šios pažymos išdavimo dienos.

Pažyma gali būti išduota ir greičiau nei per 10 darbo dienų, jeigu VDI jau buvo atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad darbdavio, kai jis yra fizinis asmuo, arba darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, o nuo ankstesnio tyrimo nėra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

VDI inspektorius per dvi darbo dienas nuo pažymos išdavimo informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmiausia rekomenduojama pabandyti susisiekti su darbdaviu

VDI atkreipia dėmesį, kad pradėjus tyrimą ne visais atvejais pasitvirtina, jog darbdavys iš tiesų yra dingęs. Kartais paaiškėja, kad darbdavys pakeitė kontaktinius duomenis, o darbuotojas jų neturi arba bandė susisiekti nebeaktualiais kontaktais.

Jeigu VDI inspektoriams pavyksta susisiekti su darbdaviu, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai lieka galioti. Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukta bendraisiais Darbo kodekse nustatytais pagrindais – šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva ar kitais įstatyme numatytais atvejais.

„Kai su darbdaviu susisiekti dar įmanoma, darbuotojui pirmiausia verta bandyti susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo įprasta Darbo kodekse nustatyta tvarka. Tai gali būti darbuotojui palankiau, nes VDI konstatavus darbo sutarties pasibaigimą teisė į išeitinę išmoką neatsiranda“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Taigi darbo sutarties pasibaigimo konstatavimas VDI pažyma laikytinas kraštutine priemone. Ji taikoma tik tada, kai darbdavio arba jo atstovų buvimo vietos iš tiesų neįmanoma nustatyti.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio – į darbo ginčų komisiją

VDI pažyma patvirtina darbo sutarties pasibaigimą, tačiau savaime neišsprendžia klausimų dėl darbuotojui neišmokėtų sumų. Norėdami prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, darbuotojai turi teisę kreiptis į prie VDI veikiančią darbo ginčų komisiją.

Į darbo ginčų komisiją galima kreiptis nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas jau kreipėsi į VDI dėl darbo sutarties pasibaigimo, ar tokio prašymo dar nėra pateikęs.

Konsultacijas darbo teisės ir darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais VDI teikia telefonu +370 5  213 9772, raštu, atvykus į VDI arba per VDI paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

VDI informacija - Dingęs darbdavys ne kliūtis nutraukti darbo sutartį

Darbo ginčų komisijos 2026 m. I pusmetį gavo 5 142 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuose ieškovai iškėlė 13 074 reikalavimus, dėl kurių buvo priimti sprendimai. Palyginti su 2025 m. I pusmečiu, gauta 747 daugiau prašymų (apie 17 proc. daugiau) ir 2 429 daugiau reikalavimų (apie 23 proc. daugiau).

 Kaip ir ankstesniaisiais metais, pagal iškeltų bei išnagrinėtų reikalavimų skaičių (apie 71 proc. visų reikalavimų) dominavo darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Antroje vietoje atsidūrė darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje vietoje – dėl darbo sutarties sąlygų, ketvirtoje vietoje – dėl neturtinės žalos atlyginimo, penktoje vietoje – dėl turtinės žalos atlyginimo, šeštoje vietoje – dėl darbo ir poilsio laiko.

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad, palyginti su praeitų metų I pusmečiu, kur kas daugiau gauta reikalavimų dėl psichologinio smurto (beveik dvigubai daugiau), darbo ir poilsio laiko, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo. Tam tikrų rečiau nagrinėjamų reikalavimų skaičius taip pat išaugo, pavyzdžiui, reikalavimų išnagrinėti kolektyvinį ginčą dėl teisės, reikalavimų dėl lyčių lygybės ir diskriminavimo bei kita.

 Apie 95 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia darbo ginčų (apie 25 proc.) buvo su transporto bei saugojimo sektoriaus įmonėmis, antroje vietoje (apie 20 proc.) – su statybos sektoriaus įmonėmis, trečioje vietoje (apie 13 proc.) – su apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonėmis.

Darbo ginčai su užsienio šalių piliečiais sudarė apie 19  proc. visų išnagrinėtų darbo ginčų. Didžioji jų dalis – su trečiųjų šalių piliečiais: Uzbekistano, Baltarusijos, Ukrainos, Tadžikistano ir kitų šalių.

2026 m. I pusmetį iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 31 proc. buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. pareikštus reikalavimus tenkinant visa apimtimi arba iš dalies. Apie 25 proc. reikalavimų buvo išspręsti taikos sutartimi, apie 17 proc. išnagrinėtų reikalavimų – atmesti, o apie 13 proc. sudarė atvejai, kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio ar jo metu.

I.Janukevičienė džiaugiasi, kad apie 38 proc. visų atvejų buvo pasiektas pagrindinis darbo ginčų komisijos tikslas – ginčas baigėsi taikiai (šalims pasirašius taikos sutartį) arba ieškovui atsisakius reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio ar jo metu.

Šių metų I pusmetį darbo ginčų komisijos priteisė apie 8,52 mln. Eur darbuotojų naudai ir apie 0,04 mln. Eur darbdavių naudai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, priteistos piniginės sumos bendrai išaugo apie 1,7 proc.

Apibendrindama veiklos rezultatus, skyriaus vedėja atkreipė dėmesį į darbo ginčų komisijų svarbą ir didėjantį darbuotojų sąmoningumą: „Darbuotojai aktyviai gina savo teises, darbo ginčų skaičius rodo didėjantį jų sąmoningumą ir pasitikėjimą darbo ginčų komisijų veikla, kuri yra itin svarbi, siekiant užtikrinti, kad pažeistos teisės būtų tinkamai apgintos.“

VDI informacija - Pranešimas spaudai