Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30% mūsų šalies gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Tai – vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Valdantieji tikina, kad imasi priemonių skurdui mažinti, tačiau esą statistikoje jos bus matomos tik 2019 ir 2020 m.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo šalies įstojimo į ES: skurdo rizikos suma siekė 307 Eur, o beveik ketvirtadalis lietuvių gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos. Toks rodiklis – absoliutaus skurdo riba – yra naujas, atsirado jis nuo 2017 m.: tais metais ši riba apsistojo ties 238 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 500 Eur šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Nors skurdo sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis (bent jau emociškai), egzistuoja speciali tyrimo metodika: skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60% šalies vidurkio. Pastaruoju metu smarkiai išaugo ir vieno suaugusiojo, auginančio vaikus, ir daugiavaikių šeimų skurdas – pastarųjų skurdo rizikos lygis padidėjo net 12 procentinių punktų. 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 65-erių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – naujausi duomenys rodo, kad 2017 m. senatvės pensininkų skurdas siekė 36,7% ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 6 procentiniais punktais.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo keli įstatymų pakeitimai, kurie galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo, pvz., išaugo valstybės remiamos pajamos. Nuo 2018 m. įtvirtinti pakeitimai, kurie leidžia 15–35% darbo užmokesčio ir vaiko pinigų neįskaičiuoti į vidutines šeimos pajamas, jei šeima prašo piniginės socialinės paramos ar kompensacijų.
Daugiau priemonių valdantieji žada nuo 2019-ųjų: vaiko pinigai didinami iki 50 Eur, pensininkams žadamas senatvės pensijų indeksavimas. Skaičiuojama, kad šiemet pensijos vidutiniškai augo apie 7%, kitąmet planuojamas 7,63% vidutinis augimas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia: dėl to, kad skurdo rodikliai Lietuvoje yra vieni blogesnių Europoje, atsakinga valstybė. Ir nors Lietuva nėra vienintelė šalis Europoje, kovojanti su skurdu, valstybė turi imtis konkrečių ir efektyvių veiksmų skurdui mažinti.
„Dėl skurdo ir atskirties mažinimo taip pat yra ir valstybės atsakomybė. Indeksuodami pensijas, didindami atlyginimus tą skirtumą mažintume, ir tai būtina daryti, ir tą daro visos valstybės“, – tikina šalies vadovė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai teigia, kad priemonių skurdui mažinti jau imtasi pakankamai, be to, skurdo problema yra daugialypė, jai įveikti reikia nemažai priemonių. Ministerija žada, kad įgyvendinamų priemonių derlių statistika atspindės tik 2019 ir 2020 m.
VŽ mano, kad būtent tais metais ir bus matyti, kokį efektą davė (ar nedavė) valdančiųjų siekis gerinti žmonių gyvenimą. Premjeras Saulius Skvernelis, vakar anonsuodamas 2019 m. valstybės biudžetą, teigė: „Biudžetas, tikiuosi, bus sėkmingai priimtas ir poveikį pajaus kiekvienas iš mūsų, gyvenantis ir dirbantis.“ Tikėkimės ir mes, atsakomybė – ant valdžios pečių.
Šaltinis : Verslo žinios , https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/10/17/kovoje-su-skurdu-pergales-nematyti
2018 m. rugsėjo 28 d. paskelbtą Statistikos departamento pranešimą Absoliutaus skurdo rodikliai galite skaityti čia.