Šiltuoju metų laiku į šeimos gydytojus kreipiasi nemažai pacientų, kuriems yra ar tik neseniai buvo įsisiurbusi erkė, ir prašo paskirti kraujo tyrimus, nes nerimauja, kad galimai užsikrėtė Laimo liga (LL) arba erkiniu encefalitu (EE). Kai kurie pacientai reikalauja antibiotikų, ypač jeigu po erkės ištraukimo iškart atsiranda raudonas spuogelis ar dėmelė, kartais skaudanti ar perštinti...
Pateikiu atsakymus į dažnai kylančius klausimus.

Ar odos paraudimas ar kitas odos pažeidimas, kuris atsiranda iškart po erkės įsisiurbimo/jos ištraukimo, yra LL požymis?

Ne, toks odos pažeidimas nebūdingas Laimo ligai. Laimo ligos atveju tik po kurio laiko (dažniausiai po kelių savaičių) nuo erkės įsiurbimo atsiranda paraudimas, kuris didėja (plečiasi, o centras blykšta), dažniausiai jis yra neskausmingas ir neniežti. Tai I Laimos ligos požymis, deja, jis būna ne visuomet. Labai retais atvejais gali būti kitų simptomų, kaip antai karščiavimas, bendras negalavimas. O jeigu kažkoks paraudimas ir/ar skausmas, niežulys atsirado iškart po erkės ištraukimo – tai greičiausiai yra organizmo alerginė-uždegiminė reakcija į erkės baltymus ir kitus svetimus žmogaus organizmui junginius. Aišku, įkandimo vieta gali ir supūliuoti, kaip bet kuri žaizda, ir to kaltininkas yra ne LL sukėlėjas, o kitos bakterijos, pvz., stafilokokai.

Ar reikia iškart po erkės ištraukimo gerti antibiotikus?

Kai kuriose šalyse yra praktika, kad siekiant išvengti susirgimo LL, gydytojas išrašo antibiotikus. Deja, Lietuvoje tokios praktikos nėra, bent jau neteko girdėti panašių rekomendacijų iš mūsų infekcinių ligų specialistų. Antibiotikai skiriami gydytojui diagnozavus LL. I LL stadijai diagnozuoti paprastai užtenka įvertinti ligos simptomus/požymius bei epidemiologinius duomenis (buvęs erkės įsisiurbimas). II ir III LL stadijas nustatyti sunkiau ir tam faktiškai visada reikia laboratorinių tyrimų, kuriuos dažniausiai skiria ne šeimos gydytojas, o gydytojai specialistai (infekcijų ligų gydytojai ir kiti).

Ar reikia atlikti kraujo tyrimus dėl LL ar EE iškart po erkės ištraukimo?

Tikrai ne. Visų pirma todėl, kad specifinių IgM klasės antikūnų, rodančių dabartinę infekciją (o ne kažkada buvusią), didesnis kiekis susiformuoja tik po maždaug 4 sav. nuo sukėlėjo patekimo į organizmą. Tuomet ir yra prasmė atlikti atitinkamą tyrimą. Ir tokius kraujo tyrimus, vadinamus serologiniais, šeimos ar kitas gydytojas skiria tais atvejais, kai nepakanka duomenų diagnozuoti I Laimo ligos stadiją (pvz., yra netipiškas Laimo ligai bėrimas). O specifinių antikūnių prieš EE sukėlėją tyrimas išvis neturėtų būti atliekamas, jeigu pacientas neturi EE būdingų simptomų, nes to tyrimo vertė abejotina - net jei tyrimas bus teigiamas (daug specifinių antikūnių), tai dar nereiškia, kad susirgsite, o jeigu susirgsite - kokio sunkumo ligos forma. Tad taupykite savo pinigėlius ir nesidarykite tyrimų savo iniciatyva per anksti

.

Ar tie serologiniai tyrimai dėl LL ar EE yra nemokami?

Deja, ne. Jeigu šiuos tyrimus skiria šeimos gydytojas, visais atvejais už juos pacientui teks mokėti, nes jie nėra apmokami iš PSDF biudžeto.

Ar šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti Laimo ligą?

Pagal šeimos gydytojo medicinos normą, I LL stadiją diagnozuoti ir gydyti gali šeimos gydytojas. Įtarti vėlesnių stadijų LL šeimos gydytojas gali, tačiau patvirtinti diagnozę (ir paskirti gydymą) jau turi gydytojas specialistas.

Ar šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti erkinį encefalitą?

Įtarti gali. Tokiu atveju pacientas nukreipiamas infekcinių ligų gydytojo konsultacijai, dažniausiai tokie pacientai nukreipiami skubos tvarka į atitinkamus stacionarus. Deja, specifinio (antivirusiniais vaistais) gydymo nuo EE nėra... Tad tinkamiausia priemonė siekiant išvengti susirgimo EE – SKIEPAI!!!

Ar reikia skiepytis nuo erkinio encefalito, kai neseniai ištraukta erkė?

Deja, ne. Tokiu atveju jau vėlu, nes jeigu buvo užsikrėsta EE sukėlėju, imunitetas nuo skiepo nespės susiformuoti ir negalės apsaugoti nuo susirgimo. Skiepytis reikėtų praėjus bent keliems mėnesiams (nuo įsisiurbimo), jeigu per tą laiką nebuvo atsiradę EE būdingų simptomų ir pasitarus su gydytoju.

Tai ką daryti, jeigu erkė buvo pastebėta ir ištraukta?

Jeigu įsiurbimo vieta buvo tinkamai dezinfekuota ir ramiai gyja - neskauda, netinsta, nepūliuoja ir nekraujuoja - iš esmės nieko daryti nereikia. Bet būtina stebėti savo savijautą, ypač pirmą mėnesį. Jeigu atsiranda bėrimas buvusioje įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, pykinimas, galvos, sąnarių ar nugaros skausmais, mieguistumas, judesių ar jutimų sutrikimai ar bet kokie kiti nauji simptomai – neužsiimti savigyda, o kreiptis skubiai į šeimos gydytoją ar kitą gydytoją!