• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • Administracija
Penktadienis, 2026 Spalio 02

2026 m. spalio 1 d. visi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) struktūriniai padaliniai pradeda darbą naujame biure, įsikūrusiame verslo centre „Burės“ (Lvivo g. 25-104, Vilnius). Nuo šios datos naujose patalpose veiklą vykdo ir gyventojus aptarnaujantis ministerijos padalinys.

Į naująsias patalpas ministerija persikėlė po įvykdyto viešojo patalpų nuomos pirkimo. Konkursą laimėjusi bendrovė Eastnine 3Bures-1-2, UAB, pateikė ministerijos poreikius geriausiai atitinkantį ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Išnuomotose patalpose įrengtos darbo vietos, pagalbinės darbo organizavimo erdvės, bendros susitikimų ir pasitarimų zonos, asmenų aptarnavimo erdvė.

Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Liutauras Vičkačka pabrėžia, kad naujasis biuras ne tik geriau atitinka ministerijos veiklos poreikius, bet ir yra patogesnis gyventojams.

„Naujasis ministerijos biuras įsikūręs strategiškai patogioje Vilniaus vietoje, todėl jį lengva pasiekti tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu iš įvairių miesto dalių. Į naujas patalpas tiek darbuotojams, tiek ir lankytojams patogu atvykti dėl gerai išvystytos infrastruktūros, vieta žinoma dėl netoliese esančių viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų. Tikimės, kad naujoji aplinka užtikrins tinkamas darbo sąlygas darbuotojams ir prisidės prie veiklos efektyvumo, o gyventojams garantuos kokybišką aptarnavimą“, – sako ministerijos kancleris. 

Ankstesnės ministerijos patalpos Vilniaus g. 33, kurias SAM nuomojosi iš AB Turto banko, nebeatitiko šiuolaikinių poreikių pagal darbo vietų skaičių ir funkcines galimybes. Įvertinęs savo valdomo nekilnojamojo turto portfelį Vilniuje, AB Turto bankas neturėjo galimybės pasiūlyti ministerijai kitų reikiamo dydžio valstybei priklausančių patalpų, todėl buvo gautas AB Turto banko leidimas pačiai SAM išsinuomoti reikalingo dydžio patalpas Vilniuje, skelbiant patalpų nuomos pirkimą ir sudarant nuomos sutartį. 

Susidomėjimą dalyvauti konkurse buvo išreiškę septyni potencialūs tiekėjai, o pirminius pasiūlymus pateikė trys viešojo patalpų nuomos konkurso dalyviai. Po derybų ir galutinio pasiūlymo pateikimo konkursą laimėjusiu dalyviu buvo pripažinta Eastnine 3Bures-1-2, UAB, pateikusi ekonomiškai geriausią pasiūlymą. Sutartis sudaryta trims metams su galimybe ją pratęsti du kartus po 12          mėnesių, jei AB Turto bankas vis dar neturės tinkamų patalpų. 

Asmenis aptarnaujantis ministerijos padalinys dirba Mažosios burės 4-ajame aukšte. Atvykstantys gyventojai į asmenų aptarnavimo padalinį gali patekti laisvai, be specialių leidimų, per Mažosios burės įėjimus.

Iliustracija

Pirmadienis, 2026 Rugsėjis 28

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės, daugiau lankstumo atsiras tariantis dėl darbo sąlygų su didesnį darbo užmokestį gaunančiais darbuotojais, taip pat nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad pakeitimų yra nemažai, todėl tiek darbdaviams, tiek darbuotojams svarbu iš anksto įvertinti, kaip naujosios nuostatos paveiks jų darbo santykius.

„Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą pakeitimą, o jų visumą ir, svarbiausia, žinoti, nuo kada naujosios taisyklės bus taikomos.“

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Vienas iš svarbių pakeitimų susijęs su Darbo kodekso 59 straipsniu, reglamentuojančiu darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. Nuo lapkričio 1 d. darbdavys, turintis teisę taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, galės nutraukti darbo sutartį tik dėl pagrįstos priežasties. Išlieka pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darboužmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Taip pat nebelieka iki šiol galiojusio reikalavimo, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia priežastis nebūtų tarp Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Tai padidins teisinį aiškumą, sumažins ginčų riziką ir užtikrins, kad šia išimtine darbdavio teise būtų naudojamasi atsakingai, kartu išlaikant darbuotojo apsaugą per išeitinę išmoką.

Keičiasi ir terminų skaičiavimas, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą. Į vieno mėnesio terminą sprendimui dėl atleidimo priimti nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

„Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius ir toliau negali būti formalus. Vertinant darbo pareigų pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį jo elgesį ir darbo rezultatus, o pats atleidimas turi būti proporcinga priemonė“, – pažymi VDI kancleris.

Pokyčių numatyta ir tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios. Jeigu darbo sutartis prieštarauja įstatymams, šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą, išeitinė išmoka nebus mokama, jeigu darbo sutarties prieštaravimas įstatymams atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Daugiau aiškumo galutinai atsiskaitant

Nuo lapkričio keisis ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju galimybės. Jeigu darbo santykiams pasibaigus darbuotojui mokėtina suma viršys jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbo sutarties šalys galės susitarti, kad suma, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau.

Tačiau toks susitarimas negalės reikšti neapibrėžto atsiskaitymo atidėjimo – likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pasibaigimo.

Didesnį darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams – daugiau galimybių tartis

Daugiau individualių susitarimų galimybių atsiras darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Su tokiais darbuotojais bus galima plačiau susitarti dėl nukrypimo nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, jeigu susitarimu bus pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Vis dėlto išliks sritys, kuriose nukrypti nuo įstatymo reikalavimų nebus galima, – tai, be kita ko, maksimalusis darbo ir minimalusis poilsio laikas, darbo sutarties sudarymas, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybė bei nediskriminavimas.

Šiai darbuotojų grupei taip pat galės būti nustatytas ilgesnis išbandymo terminas – iki šešių mėnesių.

„Didesnė susitarimų laisvė nereiškia, kad darbo sutartyje galima nustatyti bet kokias sąlygas. Esminis kriterijus išlieka šalių interesų pusiausvyra, o kilus ginčui dėl tokio susitarimo teisėtumo jis galės būti vertinamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“, – akcentuoja Š. Orlavičius.

Keičiasi nuotolinio darbo ir darbo laiko režimo taisyklės

Pakeitimai palies ir darbuotojus, kuriems Darbo kodeksas suteikia papildomų garantijų derinant darbą su šeiminiais ar kitais įsipareigojimais.

Darbdavys ir toliau turės tenkinti teisę į tokią garantiją turinčių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Be to, dėl šios dalies kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip. Iš Darbo kodekso šalinama iki šiol buvusi papildoma išimtis, susijusi su per didelėmis sąnaudomis dėl nuotolinio darbo organizavimo.

Analogiškai tikslinama ir darbuotojų teisė prašyti dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu – vertinant tokį prašymą esminę reikšmę turės darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumai.

Daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse

 Darbo kodekso pakeitimai apima ir kolektyvinius darbo santykius. Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių susitarti dėl kasmetinių atostogų naudojimo ir kompensavimo.

Jose, be kita ko, galės būti nustatytas trumpesnis – dvejų metų – terminas, kuriam pasibaigus darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų, jeigu faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti. Taip pat kolektyvinėse sutartyse galės būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais už dalį nepanaudotų atostogų išmokėti piniginę kompensaciją.

Šiais pakeitimais siekiama skatinti darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažinti jų kaupimą ir sudaryti sąlygas efektyviau planuoti poilsio bei darbo laiką.

Pakeitimais taip pat stiprinamos darbo tarybų veiklos garantijos, įskaitant darbdavio pareigas, susijusias su jų veiklos finansavimu ir narių kvalifikacijos tobulinimu.

Svarbi data – lapkričio 1-oji

Darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-1058 priimtas 2026 m. birželio 25 d., o pagrindiniai jo pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.

VDI atkreipia dėmesį, kad pereinamosios nuostatos yra ne mažiau svarbios nei patys pakeitimai: iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams, nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams ir kitais įstatyme numatytais atvejais bus taikomos iki pakeitimų įsigaliojimo galiojusios Darbo kodekso nuostatos.

Darbo kodekso pakeitimai apima daugiau sričių, todėl darbdaviams ir darbuotojams svarbu susipažinti su visu pakeitimų paketu bei pereinamosiomis nuostatomis. Visą priimtą Darbo kodekso pakeitimo įstatymą ir jame nustatytus pakeitimus rasite čia.

„Lapkričio 1-oji nėra riba, nuo kurios automatiškai pagal naujas taisykles vertinama viskas, kas susiję su darbo santykiais, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Įstatyme numatytos pereinamosios nuostatos, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ne tik pačią situaciją, bet ir tai, kada konkreti procedūra, procesas ar ginčas buvo pradėtas.“

Kontaktams:

 el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Antradienis, 2026 Rugsėjis 22

Rugsėjo 21 d. vykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Valdybos posėdyje daug dėmesio skirta profesinių sąjungų veiklos stiprinimui, pasirengimui VIII LPSK suvažiavimui, darbuotojų kolektyviniam atstovavimui, moterų ir jaunimo įsitraukimui bei artėjantiems profesinių sąjungų renginiams.

Įmonių atsakomybė – svarbi darbuotojų interesų dalis

Posėdyje Lietuvos nacionalinio koordinavimo centro (NKC) veiklą pristatė jo vadovas Andrius Bambalas. Jis atkreipė dėmesį, kad NKC misija – padėti laikytis atsakingo verslo elgesio ir sudaryti galimybes spręsti nesutarimus dėl Ekonominio Bendradarbavimo Plėtros Organizacijos (EBPO) Gairių daugašalėms įmonėms. NKC vertina įmonių vidinį elgesį ir sisteminius pažeidimus.

Taip pat pristatyta įmonių atsakomybės ir išsamaus patikrinimo (angl. due diligence) tema. Diskutuota apie įmonių atsakomybę vertinant galimą neigiamą savo veiklos ir tiekimo grandinių poveikį, taip pat apie būtinybę imtis priemonių galimai žalai užkirsti kelią, ją mažinti ar šalinti.

Ši tema profesinėms sąjungoms svarbi ir dėl darbuotojų teisių apsaugos bei atsakingo verslo principų užtikrinimo.

Kandidatas į LPSK pirmininkus: būtina stiprinti kolektyvinį atstovavimą

Valdybos posėdyje savo požiūrį į profesinių sąjungų veiklos kryptis pristatė kandidatas į LPSK pirmininkus, LPSK teisininkas Jonas Gricius.

Jis akcentavo, kad vienas svarbiausių profesinių sąjungų uždavinių – stiprinti kolektyvinį darbuotojų atstovavimą ir kolektyvinių derybų galią. Pasak J. Griciaus, būtina toliau plėsti kolektyvinius susitarimus ir kolektyvines sutartis, kuriomis darbuotojams nustatomos palankesnės nei Darbo kodekse numatytos sąlygos ir papildomos garantijos.

Tarp spręstinų problemų kandidatas išskyrė aktyvesnę profesinių sąjungų plėtrą ir darbuotojų teisinio raštingumo stiprinimą. Darbuotojai turi geriau žinoti savo teises ir suprasti kolektyvinio atstovavimo suteikiamas galimybes.

J. Gricius taip pat pabrėžė aktyvesnės komunikacijos svarbą. Profesinės sąjungos turi daugiau kalbėti apie savo veiklą, pasiektus rezultatus ir darbuotojų problemų sprendimą.

Jo teigimu, profesinių sąjungų vaidmuo neturėtų apsiriboti tik konkrečių darbuotojų problemų sprendimu. Svarbu aktyviau įsitraukti ir į platesnių socialinių reiškinių bei visuomenei aktualių socialinių klausimų nagrnėjmą ir atstovavimą.

Moterų centro vadovė: svarbu stiprinti moterų atstovavimą

Valdybos posėdyje prisistatė naujai išrinkta LPSK Moterų centro vadovė Violeta Lenkauskienė. Ji neseniai išrinkta ir Lietuvos visuomenės sveikatos biurų vadovų profesinės sąjungos pirmininke.

V. Lenkauskienė teigė šias pareigas priimanti kaip didelę garbę ir kartu didelę atsakomybę. Vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų ji įvardijo moterų atstovavimo stiprinimą ir aktyvesnį jų įsitraukimą į profesinių sąjungų veiklą.

Moterų centro vadovė pabrėžė sieksianti bendradarbiavimo su LPSK šakinėmis organizacijomis ir profesinių sąjungų atstovais, kad kartu būtų sprendžiami moterims aktualūs klausimai.

Pasak V. Lenkauskienės, nors darbo aplinkoje jau įvyko teigiamų pokyčių, moterys vis dar susiduria su įvairaus pobūdžio priekabiavimu, stereotipinėmis nuostatomis, todėl svarbu apie šias problemas kalbėti ir ieškoti konkrečių sprendimų.

Ji taip pat išskyrė moterų fizinės ir emocinės sveikatos bei saugumo darbe ir visuomenėje klausimus.

„Pokyčiai prasideda nuo geros valios ir iniciatyvų keisti bei veikti“, – pabrėžė V. Lenkauskienė, išreikšdama pasirengimą bendradarbiauti su šakinių organizacijų vadovais.

Rengiamasi VIII LPSK suvažiavimui

Valdybos posėdyje taip pat svarstyti LPSK VIII suvažiavimo, kuris vyks lapkričio 27 d. Vilniuje, organizavimo klausimai. Aptarta suvažiavimo sąmata, Kontrolės komisijos veikla.

Daug dėmesio skirta profesinių sąjungų šakų pateiktiems pasiūlymams dėl LPSK įstatų projekto. Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, įstatų projektas dar bus teikiamas svarstyti LPSK Tarybai. Vėliau galutinis projektas bus pateiktas VIII suvažiavimui, kuriame jis bus tvirtinamas.

Aktyvus ruduo ir jaunimo veikla

LPSK tarptautinių ryšių sekretorius Jonas Januškevičius Valdybos narius informavo apie spalio 29 d. Vilniuje vyksiantį LPSK Jaunimo centro susitikimą.

Susitikime numatoma priimti sprendimus dėl Jaunimo centro veiklos krypčių ir struktūros, diskutuoti apie ateinančių metų veiklos planą, taip pat aptarti jaunimui aktualius klausimus ir iššūkius darbo rinkoje.

J. Januškevičius paragino LPSK šakines organizacijas aktyviai įsitraukti į šią veiklą ir paskatinti renginyje dalyvauti jaunus darbuotojus bei profesinių sąjungų narius iki 35 metų.

Valdyba taip pat aptarė artėjančius profesinių sąjungų renginius bei svarbesnes datas. Spalio 7 d. bus minima Pasaulinė oraus darbo diena, kurios pagrindinė tema – kokybiškos darbo vietos. Spalio 20 d. Strasbūre planuojama profesinių sąjungų mobilizacija prie Europos Parlamento. Jos metu ketinama atkreipti europarlamentarų dėmesį į darbuotojų teises ir kokybiškų darbo vietų poreikį. Taip pat lapkričio 5 d. Briuselyje planuojama konferencija, skirta kokybiškų darbo vietų (Quality Jobs) temai.

Kitas Valdybos posėdis suplanuotas spalio 12 d.

LPSK informacija 

Pirmadienis, 2026 Rugsėjis 21
 
Rugsėjo 18-19 dienomis Palangoje vykstančioje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Moterų centro konferencijoje išrinkta Centro pirmininkė – Violeta Lenkauskienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, dirbanti Trakų savivaldybės visuomenės sveikatos biure.
Džiaugiamės, kad Centro taryboje atstovaus ir trys Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narės.
Centro Tarybą sudarys 11 moterų iš įvairių profesinių sąjungų bei sektorių ir Centro vadovė.
Tarybą sudarys šios moterys:
🔹 Indrė Vyšniauskienė – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujanti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą;
🔹 Rimantė Dambrauskienė – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujanti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą;
🔹 Eglė Malinauskaitė – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujanti VšĮ Antakalnio ligoninės sveikatos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą;
🔹 Rimutė Keršanskienė – Lietuvos komercijos ir kooperacijos profesinė sąjunga;
🔹 Ramunė Žukauskienė – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija;
🔹 Daiva Skrupskelienė – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija;
🔹 Žana Andrejevė – Lietuvos slaugos specialistų organizacija;
🔹 Bożena Subocz Stankiewicz – LTPF - Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija;
🔹 Asta Kazakevičienė – Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga ;
🔹 Jur GA – Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimas;
🔹 Jūratė Čilinskaitė – LPSK.
Linkime kuo geriausios sėkmės prasmingoje veikloje, atstovaujant moterų teisėms, siekiant lygių galimybių užtikrinimo tiek darbo vietose, tiek kitose srityse.
Konferencijoje taip pat patvirtintas LPSK Moterų centro veiklos reglamentas, kuriame numatytos pagrindinės Centro veiklos kryptys – moterų teisių ir interesų atstovavimas, lyčių lygybė ir lygios galimybės darbo rinkoje, darbo užmokesčio skaidrumas, saugi darbo aplinka bei didesnis moterų dalyvavimas sprendimų priėmime.
 
 
 
Gali būti vienas ar daugiau žmonių ir šviesūs plaukai vaizdas                     Gali būti tekstas vaizdas
Ketvirtadienis, 2026 Rugsėjis 17
Rugsėjo 11-13 dienomis VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai keliavo po Varmijos - Mozūrijos kraštą, esantį Lenkijos šiaurės rytuose, garsėjančia tūkstančiais ežerų ir turtinga istorija.
Profesinės sąjungos pirmininkas Algis Sodaitis pasidžiaugė,
"kad kasmetinė, jau tradicine tapusi išvyka, kuomet savo narius vežame pailsėti sulaukia didelio mūsų profesinės sąjungos narių dėmesio, noro dalyvauti bendroje veikloje ir skatina savo kolegas jungtis į mūsų profesinę sąjungą.
Šios trijų dienų pažintinės poilsinės kelionės metu pravedėme ne tik visuotinį ataskaitinį profesinės sąjungos narių susirinkimą, bet ir poilsiavome SPA zonose bei dalyvavome įdomiose pažintinėse ekskursijose, buvome senoviniame Olštyno mieste, Varmijos vyskupų pilyje, kuri pastatyta 1350–1401 metais tarp Lynos ir Symsarnos upių, Vygrių vienuolyne, ilsėjomės prie didžiulio Drwęcos ežero Ostrudoje.
VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, kuri vienija 150 narių šioje kelionėje artimiau susipažino vieni su kitais, rado bendrų temų diskusijoms bei sustiprino tarpusavio ryšį. Smagu susiburti į bendruomenę ne tik ginant savo darbuotojų interesus, teises, bet ir pasidžiaugti bendryste kartu leidžiant laisvalaikį. Tai buvo poilsis kūnui ir sielai – visa tai vienoje kelionėje!
Dėkoju visiems mūsų nariams už aktyvų dalyvavimą ir linkiu visokeriopos sėkmės darbuose ir asmeniniame gyvenime“!
VISI KARTU MES ESAME JĖGA!
 
                       Gali būti Vila d'Este vaizdas
Į viršų