Darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis – tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į aplinkybes, darbuotojams gali būti suteikiamos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, pailgintos atostogos ar papildomos atostogos.

Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos. 

Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį (turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 1 darbo diena); už darbą, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti (iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos); už ypatingą darbų pobūdį (kilnojamojo pobūdžio arba atliekamo kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais – 2 darbo dienos; gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai nuo to, kiek savaičių jie dirbo, įskaitant viršvalandžius). Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad papildomų atostogų suteikimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Jeigu darbuotojui papildomos atostogos priklauso skirtingais pagrindais, darbuotojas gali pasirinkti vieną iš pagrindų ir prisidėti prie kasmetinių atostogų, tačiau jeigu darbuotojas turi teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, darbuotojo pasirinkimu jam suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos, išskyrus specialų pagrindą – gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. 

Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę, arba iki 50 darbo dienų, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę, arba iki 8 savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. „Taigi, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, – Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatyta tvarka tam tikrų profesijų atstovai, pavyzdžiui, mokytojai, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, socialinių paslaugų srities darbuotojai, pilotai, jūrininkai, dėl darbo sąlygų specifiškumo įgauna teisę į pailgintos trukmės atostogas – iki 41, 50 darbo dienų arba 8 savaičių.“ I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad, nepaisant nurodytų atostogų, pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 5 dalį darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato Darbo kodeksas. Be to, kolektyvinėse sutartyse gali būti sutarta dėl papildomų naudų darbuotojams, pavyzdžiui, dėl sveikatos gerinimo atostogų, kurios šiuo metu Darbo kodekse nereglamentuotos.

 Nelegalus darbas kenkia tiek valstybei, tiek darbuotojui ir darbdaviui. Dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo prastėja viešojo sektoriaus paslaugų kokybė, o tai turi įtakos sąžiningai dirbantiems darbdaviams, kurie darbo rinkoje dalyvauja iškreiptos konkurencijos sąlygomis. Darbuotojai praranda didžiąją dalį arba visas socialines garantijas, o darbdaviams gresia baudos ir kiti apribojimai.

Nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams arba jų atstovams) nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 5 000 iki 6 000 Eur. Darbdaviui – juridiniam asmeniui – skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nedeklaruotas darbas (darbo laiko apskaitos pažeidimas) užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams arba jų atstovams) nuo 300 iki 1 450 Eur. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Bauda darbdaviui – juridiniam asmeniui – nuo 200 iki 600 Eur. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 600 iki 1 200 Eur.

Nelegalaus darbo atvejų pasitaiko visose srityse, bet kai kuriuose sektoriuose tokie pažeidimai nustatomi dažniau, pvz., statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir t. t.

„2023 m. gruodį Vilniuje vykdytos neplaninės nelegalaus darbo akcijos metu patikrinta 12 viešojo maitinimo įmonių, nustatyta 13 nelegaliai dirbusių asmenų (10 iš jų trečiųjų šalių piliečiai). Šios akcijos metu ypatingas dėmesys skirtas rizikingų įmonių atrankai (analizė viešoje erdvėje, buvę VDI patikrinimai, VSAT duomenys ir k.t.). Be to, patikrinimai buvo vykdomi tik savaitgaliais, orientavomės į rezultatą, o ne į kiekį“, – komentuoja VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Valstybinė darbo inspekcija labai rimtai žiūri į su nelegaliu darbu susijusius pažeidimus, todėl ne tik vykdo neplanines patikros akcijas, bet inicijuoja tyrimus reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus.

„Reikėtų paminėti, kad be baudų, darbdaviams taikomos ir papildomos priemonės. Nustačius nelegalų darbą, jie įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, kas lemia apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nesuteikiamas paramos gavėjo statusas. Nustačius nelegalų ir nedeklaruotą darbą, neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties, neišduodami leidimai laikinai gyventi norimiems įdarbinti užsieniečiams“, – pažymi VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Su Kovo 11- ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, vienybės ir ryžto diena!
Lai pavasario saulės spinduliai sušildo žemę, o meilė Lietuvai – mūsų širdis!