Naujienos
-
Pirmadienis, 2022 Sausio 31
Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo neturėtų pajusti, valstybė jiems kompensuos būsto šildymo išlaidas. Šia parama kitais metais galės pasinaudoti ne viena sunkiau besiverčianti šeima ar vienišas asmuo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
1 PAVYZDYS. Vienišo pensinio amžiaus asmens pajamos – 489 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(489 Eur – 387 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 10,20 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) kompensuojamos. Tad, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaita už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 Eur, jam būtų kompensuojama 39,80 Eur.
2 PAVYZDYS. 4 asmenų šeima (2 suaugę + 2 vaikai), pajamos – 1066 Eur (2 MMA).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1066 Eur – 25 proc. (neįskaitytina darbinių pajamų dalis) – 1032 Eur (2 VRP x 4 šeimos nariai)) x 10 proc. = 0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
SVARBU. Apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitytina darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?
Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose) arba elektroniniu būdu www.spis.lt
Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.
.jpg)
-
Trečiadienis, 2022 Sausio 26
Daugiau informacijos https://bit.ly/3H2c0KL
-
Pirmadienis, 2022 Sausio 24
DĖL GYVYBIŠKAI SVARBIAS VALSTYBĖS FUNKCIJAS VYKDANČIŲ DARBUOTOJŲ, PRIVALANČIŲ DIRBTI NEPERTRAUKIAMAI FIZINIU BŪDU VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS DĖL COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) PLITIMO GRĖSMĖS METU, SĄRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 9 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ ir siekdamas užtikrinti žmogiškuosius resursus gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymui:
- T v i r t i n u Gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, privalančių dirbti nepertraukiamai fiziniu būdu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu, sąrašą (pridedama).
- N u s t a t a u, kad darbuotojai, vykdantys funkcijas, nurodytas Gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, privalančių dirbti nepertraukiamai fiziniu būdu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu, sąraše, (toliau – gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantys darbuotojai) dirba šiomis sąlygomis:
2.1. turėjus sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar susirgus šia liga izoliavimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 „Dėl Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“, išskyrus šio sprendimo 2.2 papunktyje nurodytus atvejus;
2.2. jei dėl didelio gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), skaičiaus neįmanoma užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo (jeigu nėra galimybės šių funkcijų perduoti kitiems darbuotojams), dirbti gali besimptome COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) forma sergantys gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantys darbuotojai, nesilaikydami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyto izoliavimo laikotarpio;
2.3. veikla vykdoma užtikrinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. V-1546 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų ir įmonių bei kitų įstaigų veiklos organizavimo sąlygų“ nustatytus reikalavimus, išskyrus nuostatas dėl medicininių veido kaukių ir respiratorių dėvėjimo. Gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantiems darbuotojams rekomenduojama darbo metu, neturint kontakto su trečiaisiais asmenimis, bendraujant tik su kolegomis, dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 ar KN95 lygio respiratorius (toliau – respiratoriai), kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantiems darbuotojams turint kontaktą su trečiaisiais asmenimis, respiratorių dėvėjimas privalomas. Respiratorių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės respiratorių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).
- Įpareigoju gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų darbdavius:
3.1. tvirtinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių tipinių pareigybių grupių arba vardinį darbuotojų sąrašą;
3.2. kai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) susidaro gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų trūkumas ir negali būti užtikrinamos gyvybiškai svarbios funkcijos, priimti sprendimą, kada turi būti pradėtos taikyti šio sprendimo 2.2 papunkčio nuostatos.
- Nustatau, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2022 m. sausio 24 d.
Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Arūnas Dulkys
Įsakymas čia:
-
Ketvirtadienis, 2022 Sausio 20
Seimas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1270(2), kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams.
Įstatyme buvo numatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos metu privalo skiepytis darbuotojai, kurių darbo sritis yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla bei socialinės paslaugos ir veikla.
Už įstatymą balsavo 60, prieš buvo 53, susilaikė 10 Seimo narių.
Balsavimo rezultatai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-45122&fbclid=IwAR3LgjNMf9M3kWN2MRY_MF6a8a8rza7fgYQjeXmfeDI4ok8s6BIGHJ9tY-c
-
Antradienis, 2022 Sausio 18
Kviečiame žiūrėti seimo nario Aido Gedvilo spaudos konferenciją „Dėl privalomo dirbančiųjų sveikatos sistemoje vakcinavimo“. Dalyvauja Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Spaudos konferencijos organizatoriai teigia, kad: „Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, susipažinusios su Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir skubotu jo aptarimu Sveikatos reikalų komitete ir gavusios savo narių – gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų – nuomonę, kreipiasi į Seimo frakcijas, nes mato, kad privalomos dirbančių sveikatos sistemoje vakcinacijos svarstymas vyksta nesilaikant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, nevertinant galimos didesnės žalos nei naudos, be to, Įstatymą norima priimti neatsakius į medikų bendruomenei aktualius klausimus“.
https://www.youtube.com/watch?v=ge4caY-U_r4