• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Antradienis, 2018 Liepa 03

 

„Prieš naujus metus nurėžė visus priedus, o dabar esą padidino atlyginimus dvidešimčia procentų“, - didesnių atlyginimų klausimas toliau kiršina gydymo įstaigų darbuotojus, gydytojus ir slaugytojus. Kam davė, o katruos nuskriaudė, praėjusią savaitę bandė aiškintis Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Patenkinti ne visi
Kol kas matyti, kad bent keturios įstaigos įgyvendino ministro rekomendaciją su kaupu. Štai Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokestis padidintas vidutiniškai 22 proc., Santaros klinikų – 20 proc., tiek pat pakelta Klaipėdos jūrininkų bei Respublikinės Panevėžio ligoninių medikams.
Savo ruožtu rajoninės ligoninės, kaip buvo galima išgirsti iš posėdyje dalyvavusių vyr. gydytojų, liko nuskriaustųjų gretose.

Pastebėjimais dėl darbo užmokesčio didinimo sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2018 m. gegužės 1 d. dalijasi politikai,  gydymo įstaigų vadovai, darbuotojų atstovai.

Visą straipsnį, publikuotą savaitraštyje " Lietuvos sveikata" galite skaityti čia.

Pirmadienis, 2018 Liepa 02

Seimas priėmė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teiktus struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektus. Šios reformos tikslas – didinti pacientams gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Tad buvo sudarytos teisinės prielaidos dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat regionai buvo įtraukti į sveikatinimo veiklos planavimą, tam steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Numatyta, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, įteisintas naujas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri būs privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose. Nustatyta valdybos sudarymo tvarka bei kompetencijos ir numatyta, kad už veiklą valdybos nariams bus atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalės būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Taip pat siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, įtvirtinta įstaigų vadovų 5 metų kadencija bei nustatyta, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik  įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Taip pat nustatyta, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai. Įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Įteisinta galimybė sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujančiajam darbuotojui, kai jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Taip pat pritarta sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Dar viena naujovė – siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, skatinti šeimos medicinos, slaugos paslaugas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus gydymo įstaigose. Bus liberalizuojama sutarčių sudarymo tvarka, taip skatinant gydymo įstaigų plėtrą. 

Dėl kitų ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jį įstaigos galės konkuruoti tarpusavyje nepriklausomai nuo to, kas yra jos steigėjas. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Išimtis bus taikoma tik stacionaro aktyviojo gydymo paslaugoms, šias paslaugas užtikrinti turės valstybinės gydymo įstaigos.

Šios naujovės įsigalios 2019 m. sausio 1 d., o pasikeitusi sutarčių su ligonių kasomis sudarymo tvarka bus taikoma nuo 2020 m. 

 

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

SAM ir LSADPS informacija

 

Penktadienis, 2018 Birželio 29

 Nuoširdžiai sveikiname  Delfi organizuoto konkurso "Tautos gydytojas" nugalėtoją, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narį bei greitosios pagalbos mediką Mindaugą Maslauską! 

nuotrauka iš  Delfi portalo: © DELFI / Karolina Pansevič

LSADPS informacija

Ketvirtadienis, 2018 Birželio 28

 

Š.m. birželio 26 d.  kolektyvinių derybų  posėdyje dėl LNSS šakinės kolektyvinės sutarties buvo pasirašytas Kolektyvinių derybų susitarimas, kuriame buvo nutarta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. baigti kolektyvines derybas dėl naujos LNSS šakos kolektyvinės sutarties redakcijos ir ją pasirašyti.

2018 m. birželio 26 d. Kolektyvinių derybų susitarimą Nr. S-90 galite skaityti čia. 

LSADPS informacija

Trečiadienis, 2018 Birželio 27

 

Rytoj, birželio 28 d., 8.30 val., prie Seimo profesinės sąjungos protestuos dėl su darbuotojų atstovais nederintos ir su visuomene apskritai nediskutuotos mokesčių ir pensijų reformos. Ją įgyvendinančius įstatymus Seime ketinama priimti šį ketvirtadienį skubos tvarka.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems Lietuvos žmonėms svarbius sprendimus. Vietoje surengtos bent vienos platesnės diskusijos, reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.

„Klausimų daug, o atsakymų nėra. Ar valstybės ir „Sodros“ biudžeto švaistymas neprives mūsų prie visų viešųjų paslaugų apmokestinimo? Ar nebus taip, kad padidėjęs atlyginimas dabar reikš mokamą mokslą ir gydymą ateityje? Ar gausime pakankamą atlyginimą susimokėti už viską? Kaip bus ištraukti pinigai iš „šešėlio“ – ar yra konkretus planas? Kam naudinga reklamuoti ir proteguoti privačius pensijų fondus? Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.

LPSK informacija

Į viršų