• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Trečiadienis, 2022 Spalio 19

Spalio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje pasirašytas susitarimą dėl pernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo, žr. čia: Šis susitarimas užtikrins sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio augimą – priklausomai nuo einamų pareigų, atlygis vidutiniškai didės nuo 85 iki 180 Eur (atskaičius mokesčius), bei pagerins kitas socialines sąlygas.

Sutartį pasirašė ministras Arūnas Dulkys ir devynių medikams atstovaujančių profesinių sąjungų, tarp kurių ir dvi LPSK priklausančios organizacijos – Lietuvos slaugos specialistų organizacija ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, lyderiai.

Susitarime ir toliau dėmesys skiriamas socialinių garantijų išplėtimui bei atlygio augimui sveikatos sektoriuje tiek biudžetinių, tiek viešųjų įstaigų darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų, pasirašiusių šią sutartį, nariai. LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Vienas svarbiausių LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų – siekiant didinti LNSS biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, nuo kitų metų didinami minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Priklausomai nuo pareigybės lygio ir profesinio darbo patirties, koeficientai šiems darbuotojams didėja nuo 0,5 iki 1,25 punkto. Pasikeitimai galioja tik LNSS šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusiems profesinių sąjungų nariams.

Padidinus koeficientus, įskaitant bazinio atlyginimo dydžio augimą, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis nuo 2023 m. sausio 1 d. turėtų didėti vidutiniškai apie 14 proc. (atlyginimas, atskaičius mokesčius, turėtų didėti vidutiniškai 153–165 eurų).

Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas kitąmet turėtų siekti apie 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.

Slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju universitetiniu slaugytojo ir (ar) akušerio išsilavinimu, taip pat inžinerines, technines, ekonomines funkcijas vykdančiam personalui, medicinos psichologams ir socialiniams darbuotojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, farmacijos specialistams su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus išsilavinimui ir kvalifikacijai, 10 proc. didėja pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis, kuri yra nustatoma nuo mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies.

Atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje taip pat aiškiai įtvirtinta, kad aktyvus budėjimas, kai darbuotojas privalo būti darbovietėje, būti darbdavio žinioje ir prireikus nedelsiant atlikti savo pareigas, yra laikomas darbo laiku ir už jį yra mokamas darbo užmokestis.

Medikai, dirbantys ugdymo įstaigose penkias dienas per savaitę, galės atostogauti 40 darbo dienų ne tik mokinių atostogų metu, bet ir kitu metu, jeigu ugdymo įstaigoje bus užtikrintas nepertraukiamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir nenukentės tokių paslaugų prieinamumas bei kokybė.

Gerinant darbo sąlygas Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, reglamentuota fiziologinių pertraukų trukmė ir periodiškumas – turės būti skiriamos ne trumpesnės kaip 20 minučių fiziologinės pertraukos bent kas 3 valandas. Į kolektyvinę sutartį įtraukta rekomendacija darbdaviui pakeisti budintį ekipažą darbo aplinkoje, kurioje nėra sąlygų tenkinti būtinuosius fiziologinius poreikius daugiau negu 4 valandas.

     

 

Parengta pagal SAM inf.

Trečiadienis, 2022 Spalio 12
MUMS SVARBI JŪSŲ NUOMONĖ! Norime racionaliai peržiūrėti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo mechanizmą, todėl kviečiame visus sveikatos priežiūros specialistus dalyvauti apklausoje.
DALYVIAI. Visi sveikatos priežiūros specialistai.
TIKSLAS IR NAUDA. Jūsų atsakymai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų tobulinimo modelio kūrimo, kuris yra vienas kertinių 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos įgyvendinimo veiklų.
KAIP DALYVAUTI? Apklausos aprašymą ir klausimus rasite šiose nuorodose www.sam.lt arba https://forms.office.com/r/gf9XaDNRVB.
TRUKMĖ. Apklausa vyksta iki 2022 m. spalio 24 d.
KĄ DAR GALITE PADARYTI? pakvieskite visus pažįstamus sveikatos priežiūros specialistus dalyvauti apklausoje.
DAUGIAU INFORMACIJOS elektroniniu pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..                                  Gali būti tekstas vaizdas
Antradienis, 2022 Spalio 11
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams: siekiama užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Smurto ir priekabiavimo prevencija suprantama kaip vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Darbo kodekso pakeitimuose nurodyta, kad darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (30 straipsnio 4 dalis). VDI parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti čia: http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf
 
Pirmadienis, 2022 Spalio 10
Šiandieną pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis. Sutartį pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir trys nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.
Penktadienis, 2022 Spalio 07
Užtikrindami orumą darbe mes užtikriname ir pamatines žmogaus teises
Spalio 7-ąją minint Dieną už orų darbą VDI primena, kad tarpusavio pagarba ir saugumas darbe saugo gyvybes ir leidžia klestėti mūsų visuomenei.
„Šią svarbią visiems dieną noriu priminti darbdaviams, kad jų pareiga – užtikrinti darbuotojams orias darbo sąlygas, t. y. sukurti saugią psichosocialinę aplinką, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir darbo sutartyse numatytų įsipareigojimų, o darbuotojams svarbu priminti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kur ginčus ar skundus spręsti padeda institucijos, ir viena jų – Valstybinė darbo inspekcija“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Svarbu akcentuoti, kad dirbantis žmogus turi gerai jaustis darbo vietoje, jo profesionalumas ir indėlis į bendrą rezultatą turi būti pastebėtas. Kiekvienas asmuo turi teisę dirbti pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją, išsilavinimą ir gauti už tai deramą atlyginimą. Darbe žmogus turi save realizuoti.
Darbe negali būti šešėlio, diskriminacijos, išnaudojimo. Lisabonos sutartyje orumas minimas kaip pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. Iš tiesų vienas didžiausių orumą apibrėžiančių aspektų – būtent darbas ir jo tinkamas įvertinimas, taigi užtikrindami orumą darbe užtikriname ir pamatines žmogaus teises.
„Pritariu jau ne kartą profesinių sąjungų kartotam šūkiui: „Orus darbas – orus gyvenimas!“ Kartu su socialiniais partneriais rūpindamiesi darbuotojų sauga ir sveikata, socialinių garantijų apsauga, iš esmės dirbame dėl žmogaus“, – tęsia VDI vadovas J. Gricius.
Tai, kad ne visose darbo vietose yra užtikrinamas darbuotojų orumas, rodo Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo ginčų komisijų gaunami skundai. Palyginti su 2021 m. I pusmečiu, 2022 m. I pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau reikalavimų išspręsti ginčus dėl psichologinio smurto (2021 m. I pusmetį gauta 18 reikalavimų, o 2022 m. I pusmetį – 25 reikalavimai).
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams: siekiama užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Smurto ir priekabiavimo prevencija suprantama kaip vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Darbo kodekso pakeitimuose nurodyta, kad darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (30 straipsnio 4 dalis). VDI parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti nuorodoje http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf
Šių rekomendacijų tikslas – pateikti darbdaviams išsamią informaciją apie tai, kaip atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose, šias grėsmes valdyti, taip užtikrinant darbuotojams saugią ir pagarbią darbo aplinką.
Netinkamas elgesys, pasireiškiantis grasinimu susidoroti, panaudoti smurtą, ignoravimu, engimu, patyčiomis ir pan., neturi likti nepastebėtas ir negali būti toleruojamas, nes žaloja ar gali sužaloti nukentėjusiojo darbuotojo asmenybę, pažeisti asmens orumą, įstumti nukentėjusįjį į bejėgę padėtį ir turėti kitokį neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai.
Priekabiavimas ir smurtas darbo vietose yra potencialūs potrauminio streso darbe šaltiniai. Potrauminis stresas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos sritį, darbo sutarties formą ir tarpusavio santykius. Stresą darbe daugiausia sukelia smurto ir priekabiavimo apraiškos. Pažymėtina, kad išsprendus streso darbe problemą gali padidėti darbo našumas, pagerėti darbuotojų sauga ir sveikata, o dėl to didėja ir ekonominė bei socialinė nauda darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką parengti ir įgyvendinti darbovietėje – ypač svarbu. Toks dokumentas leidžia ne vien nustatyti ir (arba) nubausti smurtautoją (be to, ne visais atvejais poveikio priemonių taikymas pastarąjį sustabdo), tačiau sudaro sąlygas pašalinti susidariusios problemos (konflikto) darbe priežastis, išspręsti įsisenėjusį konfliktą, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui (-ams). Be to, tai svarbu, norint numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo jų grėsmės.
VDI.LT
www.vdi.lt
Į viršų