Darbuotojų ginti stojo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aurelija Vaitkevičienė, kuri atkreipė dėmesį, kad kvalifikacijos tobulinimas yra profesinė būtinybė, o ne priežastis riboti mediko teisę laisvai rinktis darbą ir tam nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima reikalauti tokio atidirbimo.

 

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkas, advokatas Nerijus Kasiliauskas paaiškino, kad toks reikalavimas – visiškai neteisėtas: „Tiek privalomo kvalifikacijos tobulinimo išlaidos, tiek darbo užmokestis už privalomo kvalifikacijos tobulinimo laiką turi būti apmokami darbdavio, nereikalaujant iš darbuotojo už tai išdirbti įstaigoje kažkiek tai metų, nes toks reikalavimas neteisėtas ir tokie susitarimai galėtų būti pripažįstami niekiniais.“

 

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė primena, kad gydytojų kvalifikacijos kėlimas nėra darbdavio malonė ar papildoma nauda darbuotojui. Gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai privalo nuolat kelti kvalifikaciją. Gydytojams per penkerius metus reikia surinkti nustatytą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių, kad galėtų pratęsti licenciją“, – sako R. Kiršienė. Anot jos, dėl to darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją ir tam numatyti lėšų. Įstaiga turi turėti fondą, iš kurio finansuojami kvalifikacijos kursai.

Tai yra investicija į paslaugų kokybę ir pacientų saugumą. Tačiau jokie papildomi įsipareigojimai už privalomą kvalifikacijos kėlimą neturėtų būti reikalaujami - patikina Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė.

Išsamiau skaitykite Lietuvos sveikata Nr.43