Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė: savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Norintieji kaupti su pereinamuoju laikotarpiu galės pradėti nuo 1,8 proc. įmokos kitais metais ir po penkerių metų pasieks 3 proc. lygį.

Kaupimo formulė 3+1,5 yra nurodoma pagal būsimą mokesčių sistemą, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o visų dirbančiųjų atlyginimai „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto. Dėl atlyginimų padidėjimo „ant popieriaus“ keisis ir procentinė įvairių mokamų išmokų ar rentų dalis, tačiau išmokos „į rankas“ eurais lieka tokios pat. Plačiau apie išmokas galima paskaityti čia. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką ir iki kada turėtų daryti kiekvienas dirbantysis, priėmęs sprendimą – kaupti ateičiai ar nekaupti.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad yra dvi dirbančiųjų grupės, kurias palies Seime priimta pensijų kaupimo pertvarka - tai šiuo metu jau kaupiantys gyventojai ir nekaupiantys gyventojai iki 40 metų, kurie bus įtraukti į kaupimo sistemą su teise atsisakyti. 

Ką turi žinoti nekaupiantys gyventojai iki 40 metų?

Iki šiol nekaupę dirbantys gyventojai iki 40 metų kitais metais bus įtraukti į kaupimo sistemą, bet galės atsisakyti kaupti. Įstatymas įpareigoja iki šiol nekaupusius dirbančiuosius apie kaupimą informuoti asmeniškai. Tai darys „Sodra“. Pagal pirminį planą „Sodra“ šiuos gyventojus informuos dviem būdais – per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir registruotais asmeniniais laiškais. Šalia to, „Sodra“ ir ministerija per viešosios informacijos kanalus periodiškai primins apie artėjantį apsisprendimo terminą.

Terminai ir sprendimai:

• „Sodra“ gyventojus informuos 2019 m. sausio 1- 31 dienomis.

• Jeigu dirbantysis norės kaupti, jam nereikės nieko daryti.
• Jeigu dirbantysis nenorės kaupti – savo sprendimą jam reikės pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Ką turi žinoti šiuo metu kaupiantys gyventojai?

Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.

Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ valdomą elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS.  

Terminai ir sprendimai:

• Jei šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės toliau kaupti, jam nereikės nieko daryti.
• Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Liepos 24 d. Trišalės tarybos nariai susirinko į informacinį-konsultacinį pasitarimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo metodikos.

Pernai Trišalei tarybai apsisprendus dėl formulės (MMA ir VDU santykis – 45-50 proc.) šiemet paaiškėjo, jog visi skirtingai ją supranta. Vyriausybė, siūlydama nuo kitų metų MMA kelti iki 420 eurų, remiasi Lietuvos banko rekomendacija vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti be priedų, kaip tai daro Europos statistikos agentūra Eurostat, ir darbdaviai linkę tam pritarti. Tuo tarpu profesinės sąjungos mano, jog MMA formulėje VDU turi būti faktiškai gaunamas darbo užmokestis, ir siūlo MMA kelti iki 450 eurų.

Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė informavo, kaip Lietuvoje skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU). Anot jos, į VDU įeina visi darbo apmokėjimo elementai, kurie nurodyti teisės aktuose, t.y. nereguliarūs priedai, premijos etc, išskyrus išeitines išmokas, pašalpas.

Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis, pristatydamas argumentus, kodėl apskaičiuojant VDU minėtai formulei reikia taikyti Eurostat metodiką, pabrėžė, jog priešingu atveji Lietuva ES kontekste būtų labai išskirtinė. Pritarus profesinių sąjungų pasiūlymui VDU ir MMA santykis esą perkoptų 50 proc., o Lietuva atsidurtų lentelės viršuje kartu su Slovėnija.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, šiuo metu pirmininkaujanti Trišalei tarybai, Inga Ruginienė paklausė Lietuvos banko atstovų, ar yra atlikti tyrimai, kurie aiškiai parodytų, kad perkopus 50 proc. VDU ir MMA santykio ribą, atsiranda koks nors pavojus ekonomikai. Pasirodo, tokių tyrimų nėra daryta, o minimas skaičius tėra rekomendacinio pobūdžio.

Darbdavių atstovai priminė apie svarstytiną galimybę kartus su MMA kėlimu nustatyti ir didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį.

 Profesinių sąjungų poziciją dėl MMA dydžio , kurią išsakė LPSK pirmininkė I. Ruginienė , galima išgirsti šiame video.

LPSK informacija

Šeimos įsipareigojimų ir darbo derinimas yra vienas sunkiausių iššūkių, tačiau ne visi žino, kad pagal Darbo kodeksą tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų ar vieną neįgalų vaiką iki 18 metų gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis.

Šios apmokamos poilsio dienos vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiems tėvams kiekvieną mėnesį.

1 papildoma poilsio diena per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Tėvams, kurie turi 1 ar daugiau vaikų iki 14 metų, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ar bendrojo ugdymo programą, ir kurie neturi teisės į papildomas poilsio dienas, priklauso pusė laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną. Šis laikas taip pat yra apmokamas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. 

Daugiau kasmetinių atostogų vienišiems tėvams. Tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

Įprastai darbuotojams numatyta minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę).

Ką daryti, jei darbdavys nesutinka suteikti papildomos laisvos dienos? Jeigu darbdavys neužtikrina Darbo kodekso nuostatų laikymosi, tuomet darbuotojui rekomenduojama į darbo ginčų komisijas, kurios veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyrių.

SADM informacija

Liepos 20 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) būstinėje ekonomistas Justas Mundeikis profesinių sąjungų atstovams pristatė galimas minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo metodikas. Ekonomistas kartu su profsąjungininkais ieškojo atsakymų į klausimus, kuri formulė „teisinga“, ar formulė yra pakankamai gera, ir kokie modifikavimai būtų prasmingi (infliacija, darbo našumas, ekonomikos augimo svyravimai etc.)?

J. Mundeikio teigimu, 2017 m. Trišalėje taryboje susitarus dėl MMA nustatymo formulės, šalys skirtingai ją suprato. Nuspręsta, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turėtų būti 45-50 proc., tačiau į tą ribą telpa labai daug kintamųjų, kurie nėra įvertinti. Be to, 50 proc. riba, anot jo, nėra absoliuti, ir kol nėra ekonominių tyrimų, galinčių pagrįsti šį santykį, lieka tik politiškai susitarti Trišalėje taryboje.

Kitas niuansas, dėl kurio taip pat reikia susitarti, koks formulėje turėtų būti naudojamas VDU – esamas ar prognozuojamas; Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamas ar naudojamas Eurostat.

Susitikimas su ekspertu surengtas prieš liepos 24 d. įvyksiantį Trišalės tarybos narių susitikimą, kuriame bus kalbama apie MMA apskaičiavimo metodiką. Šis posėdis rengiamas neradus sutarimo dėl MMA kėlimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Dar kartą – jau trečiąjį –MMA klausimą Trišalė taryba svarstys rugpjūčio 28 d.

Primename, jog Vyriausybė siūlo MMA kelti iki 420, o profesinės sąjungos – iki 450 eurų.

LPSK informacija