Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę, suderinęs su profesinių sąjungų organizacijomis, pasirašiusiomis Šakos kolektyvinę sutartį, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovybę prašydamas išplėsti šios sutarties nuostatas dėl darbo užmokesčio didinimo, saugių darbo sąlygų ir kvalifikacijos tobulinimo visiems viešajame sektoriuje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.

Tai reiškia, kad gavus tokį pritarimą iš SADM, būtų galima užtikrinti, jog visi viešųjų įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, nepaisant jų narystės profesinėse sąjungose, turėtų tas pačias lygias teises į didesnį darbo užmokestį ir kitas ekonomines bei socialines garantijas.

Tai reikalinga ir svarbu, nes pasikeitus Darbo kodeksui, jame nustatyta, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos taikomos tik profesinių sąjungų nariams.

Taigi šis kreipimasis į SADM yra būdas užtikrinti, kad kolektyvinė sutartis, kuri įsigalios 2019 m. sausio 1 d., būtų taikoma visoms viešojo sektoriaus gydymo įstaigoms (darbdaviams). Taip būtų galima užtikrinti darbuotojų lygiateisiškumą į svarbiausių ekonominių ir socialinių sąlygų pagerinimą.

SAM spaudos tarnyba

Artėjant 2019-iesiems, kai įsigalios mokesčių bei pensijų reformos, žmonėms vis dažniau kyla klausimai: kiek uždirbsiu? Kiek mokėsiu mokesčių? Kiek kaupsiu pensijai? Kiek ir kokių išmokų man priklausys? Į visus juos atsakymus padės surasti šiandien startavusi „KIEK“ kampanija. Tai – bendras Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos projektas, kurio metu visuomenei įvairiais būdais bus pateikiama informacija apie reformas.

„Reformos patvirtintos ir priimtos, tačiau mūsų darbas tuo nesibaigia. Dabar turime visiems suprantamai paaiškinti, kiek jų gyvenimas keisis – ar tai būtų didesnis atlyginimas, ar geresnės galimybės kaupti senatvės pensijai. Tuo tikslu subūrėme „KIEK“ komandą, su kuria jau keliaujame po regionus, rengiame seminarus, o šiandien pristatome ir bendrą internetinę svetainę www.kiek.lt“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„KIEK“ komanda mokesčių ir pensijų reformas visuomenei pristatinės įvairiais būdais. Tai ir informaciniai seminarai, naujienlaiškiai, asmeninis gyventojų informavimas, atvirų durų dienos institucijose. Taip pat bus vykdomos informacinės kampanijos televizijoje, radijuje bei internete.

Visą naujausią informaciją apie reformas bus galima rasti vienoje vietoje – šiandien startavusioje institucijų kartu kurtoje svetainėje www.kiek.lt. Joje atrinkti dažniausiai žmonių užduodami klausimai bei pateikiami atsakymai į juos. Svetainėje taip pat galima rasti pajamų skaičiuoklę, aktualiausias mokesčių ir pensijų reformų naujienas, informaciją apie rengiamus seminarus mokesčių ar pensijų klausimais. Nuo sausio 1 d. joje atsiras ir pensijos skaičiuoklė, kuri padės žmonėms pasirinkti jiems geriausiai tinkantį variantą.

„Pensijos – vienas jautriausių klausimų. Norime būti tikri, kad visi supranta, kaip konkrečiam žmogui geriausia kaupti pensiją ir kiek jos sukaups. Svetainėje rasite informaciją, kur kreiptis norint pasitikrinti, ar teisingai kitais metais bus perskaičiuotas jūsų darbo užmokestis, kaip kaupti senatvei ir ką galite rinktis, jeigu esate jaunas dirbantysis arba jeigu iki pensijos amžiaus liko nedaug laiko“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Informacija svetainėje bus pildoma nuolat, kad neliktų nė vieno neatsakyto klausimo, o Lietuvos žmonės suprastų, kiek geriau gyvens nuo kitų metų.

Daugiau informacijos apie mokesčių reformą rasite čia. 

Daugiau informacijos apie pensijų reformą rasite čia.

Š. m. spalio 24 d.  Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informaciją apie 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2732.

Valstybinės ligonių kasos atstovai akcentavo, kad teikiamas 2019 m. PSDF biudžetas didėja 17 proc. (296 mln. eurų), lyginant su 2018 m. PSDF biudžetu ir sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų. Toks didėjimas leis ne tik užtikrinti sklandų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą, bet ir kompensuoti daugiau naujų paslaugų, vaistų, medicinos pildomai skirti numatomiems į Rezervinį sąrašą įrašytiems naujiems vaistams kompensuoti. Be to, padidėjusios PSDF biudžeto lėšos padės kompensuoti daugiau medicinos pagalbos priemonių, finansuoti augančias sergančiųjų labai retomis būklėmis pacientų gydymo išlaidas, didinti medicinos prietaisų, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš šio biudžeto, sąrašą ir kt.pagalbos priemonių, daugiau lėšų skirti sveikatos programoms bei medikų algų kėlimui.

Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 197,7 mln. eurų (16,5 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 39,2 mln. eurų (12,6 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 8,4 mln. eurų (16,7 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, 23,2 mln. eurų (23,8 proc.) didės lėšos prevencinėms programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad daugiau nei 40 mln. eurų numatyta skirti medikų darbo užmokesčio kėlimui. Daugiau nei 39 mln. eurų didėsiančios lėšos vaistų srityje leis ne tik tęsti ankstesniais metais pradėtą naujų, aukštą terapinę vertę turinčių vaistų kompensavimą (tam skirta apie 15,4 mln. eurų), bet ir 8 mln. eurų papildomai skirti numatomiems į Rezervinį sąrašą įrašytiems naujiems vaistams kompensuoti. Be to, padidėjusios PSDF biudžeto lėšos padės kompensuoti daugiau medicinos pagalbos priemonių, finansuoti augančias sergančiųjų labai retomis būklėmis pacientų gydymo išlaidas, didinti medicinos prietaisų, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš šio biudžeto, sąrašą ir kt.

LRS informacija

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į Vyriausybę klausdama, kaip pasikeitus didelei daliai mokestinių teisės aktų nuo 2019 m. bus indeksuojamas darbuotojų darbo užmokestis užtikrinant, kad darbuotojų po mokesčių gaunama alga nesumažėtų.

Klausta, kaip bus perskaičiuojami prie atlyginimo skiriami priedai (priemokos) ir darbo užmokestis už atliekamą papildomą darbą, kaip ketinama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kaip bus perrašomos darbo sutartys, kaip bus vykdomos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros, darbo apmokėjimo sistemos nuostatų keitimas ir pan.

Publikuojame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą.

Dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 str. 4 d. numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

Minimas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 str. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Paminėtina, kad jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai, įgyvendinant Įstatymo 9 straipsnio nuostatas dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, turėtų būti keičiamos darbo apmokėjimo sistemos nuostatos prieš tai atliekant informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso 206 str. nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 206 str. numatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: <…> 3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties; <…>. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

Papildomai paaiškiname, kad jei darbo sutartyje numatyta, kad papildoma darbo užmokesčio dalis, apskaičiuojama kaip procentas nuo pagrindinio atlyginimo, tai šio procentinio dydžio keisti nereikia, nes keičiantis pagrindinei darbo užmokesčio daliai, keisis ir papildoma jos dalis. Jei papildoma darbo užmokesčio dalis mokama kaip fiksuota suma, tai ši suma turi būti perskaičiuota, ją padidinant 1,289 karto.

Jeigu tam tikra papildoma darbo užmokesčio dalis yra apskaičiuojama kaip, pvz.,  procentas nuo darbuotojo asmeninių pardavimų (bendrovės produktų sumos), tai nuo asmeninių pardavimų apskaičiuota papildoma darbo užmokesčio dalis eurais taip pat turėtų būti padidinama 1.289 karto siekiant užtikrinti tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. darbuotojo neto darbo užmokestis nesumažėtų dėl draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam.

Analogiška situacija būtų ir su darbo apmokėjimo sistemoje numatytomis ketvirčio ir metinėmis premijomis, kurių dydžiai priklauso nuo įmonės finansinių rodiklių. Apskaičiuotas darbuotojui premijų dydis eurais turėtų būti padidinamas 1.289 karto.

Atkreiptinas dėmesys, kad kilus neaiškumams dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, visais atvejais reikia laikytis principo, kad neto darbo užmokestis darbuotojui negali sumažėti.