Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje¹ per 2018 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo 1 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 935,7 EUR: viešajame sektoriuje – 948,2 EUR, privačiajame sektoriuje – 929,9 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 1 proc.: viešajame sektoriuje – 1,6 proc., privačiajame sektoriuje – 0,7 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 728 EUR ir, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 736,5 EUR ir buvo 1,4 proc. didesnis, privačiajame – 724 EUR ir buvo 0,6 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,1 proc.: viešajame sektoriuje – 1,6 proc., privačiajame – 0,8 proc.

Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, įtakos turėjo sezoniškumas, didesnės darbų apimtys, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.

Daugiau informacijos galite skaityti https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=174225# 

Statistitikos departamento informacija

Sveikatos apsaugos sistemoje svarbiausias turėtų būti pacientas, įsitikinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sveikatos departamento vyriausioji ekonomistė Agnès Couffinhal. Pokalbyje su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute ji pastebėjo, kad Lietuvoje to dar trūksta. Kaip ir visuomenės spaudimo politikams keisti situaciją.

– Viena iš EBPO rekomendacijų Lietuvai ir kitoms organizacijos narėms – sveikatos sistemoje siekti į žmones orientuoto požiūrio. Kokiais būdais tai galėtų būti įgyvendinama? 

 – Pastaruoju metu vis plačiau pripažįstama, kad sveikatos apsaugos sistemoje yra reikalingi fundamentalūs pokyčiai, kurie pirmiausia būtų susiję su požiūrio keitimu. Akcentuojama, kad šios sistemos įgyvendinimo priemonės bei jų taikymas taip pat turi keistis. Tam yra viena priežastis. Mes esame įpratę apie sveikatos apsaugos sistemą mąstyti dviejų elementų – pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninėse teikiamų paslaugų – rėmuose. Būtent taip dauguma šalių mato sveikatos priežiūrą.
Tačiau žmonių poreikiai darosi vis sudėtingesni, tarpusavyje labiau susiję ir persipynę, dažnai jie suvokiami ne tik medicinine, bet ir socialine prasme. Todėl norėdami, kad su jų problemomis būtų išties tinkamai kovojama, turime pakeisti sistemą, būdus, kaip yra prieinama prie pacientų ir gyventojų. Turėtume įvertinti jų poreikius, daugiau atsižvelgti į pacientų nuomonę plačiąja prasme: ko jie nori, kas jiems reikalinga. Mano nuomone, sveikatos priežiūros sistemoje svarbu sutelkti resursus, o ne siuntinėti žmogų po skirtingus kabinetus ir institucijas.

 
Trumpai tariant, sveikatos apsaugos sistema turi suktis aplink pacientą. Viena vertus, mes turime labiau atsižvelgti į gyventojų poreikius, kita vertus, sukurti reikalingas paskatas, kad sveikatos apsauga būtų kiek įmanoma labiau prieinama. Norėdami suteikti gyventojams reikalingą pagalbą tvariais būdais, turime siekti didesnės sistemos koordinacijos.
 

– Kokią reikšmę visuomenei turėtų didesnis dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai? Tikėtina, kad pirmiausia tai – resursų klausimas?

– Mes suprantame, kad itin svarbu keisti būdus, kaip įgyvendinama sveikatos apsauga. Mano nuomone, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti suteikiamos sveikatos apsaugos centre.

Skaičiai rodo, kad labai daug pacientų galėtų išvengti ligoninių, jei pirminė sveikatos priežiūra būtų prieinama ir kokybiška. Kita vertus, kalbame ne tik apie pirminę priežiūrą, bet ir apie socialinius pacientų poreikius.

Š. m. lapkričio 20 d. Latvijos sostinėje greitosios medicinos pagalbos medikai pradėjo „gedulo“ protesto akciją dėl susiklosčiusių darbo užmokesčio ir darbo krūvių probleminių  situacijų, informuoja  mixnews.lv .

Medikai prisisega prie drabužių juodas juosteles ir dalijasi savo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, greitosios pagalbos mašinos važiuoja į iškvietimus su gedulo juostomis. Taip išreikšti savo nepasitenkinimą nusprendė medikai. Ši akcija vyks iki tada, kol atlyginimai nebus padidinti 20 procentų.

Greitosios  medicinos pagalbos tarnyboje nuo  š.m. lapkričio 9 d. paskelbta ypatinga situacija dėl masinių  darbuotojų atleidimų.

„ Tokia ypatinga situacija tęsiasi jau beveik du metus – mes visą laiką kalbame apie darbuotojų trūkumą, mažus  atlyginimus. Pvz. Rygoje per parą turime 500 iškvietimų, o kokybiškai aptarnauti mes galime tik 300.  Per paskutines tris dienas tarnybą paliko 20 darbuotojų, - pasakojo Rygos skubios medicinos pagalbos  tarnybos profsąjungos pirmininkas Genadij Rusanov.

Latvijos sveikatos apsaugos ministras tikina,  kad darbuotojams bus padidinti atlyginimai .

 Parengta pagal http://www.mixnews.lv 

Vakar Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.

„Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau ketvirtą kartą pateikė biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai antrieji metai iš eilės, kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles. Finansų ministerija ir EK iš esmės vienodai vertina ekonomikos raidos, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso gerinimo tendencijas. Vertinimų panašumas rodo, kad ateinančių metų biudžetas parengtas subalansavus poreikius įgyvendinti struktūrines reformas, mažinti skurdą, vykdyti įsipareigojimus NATO ir laikytis fiskalinės drausmės“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse EK 2018-2020 m. laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Lietuvos biudžeto projektas atitinka EK skaičiavimus: 2018 m. ir 2019 m. valdžios sektoriaus balanso dydžiai sutampa su Finansų ministerijos projektuojamais –  0,6 proc. ir 0,4 proc. BVP.  EK prognozuoja, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,6 proc. BVP, o 2019 m. sumažės iki 0,5 proc. BVP.

EK palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą. 

EK vertinimą rasite čia.