• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS

Naujienos

Svarbu žinoti – kasmetinės atostogos po prastovos

Antradienis, 2020 Geg 26

Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atsižvelgiant į karantino laikotarpį ir prastovas.
Daugiau informacijos www.vdi.lt.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.  VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Dar vienas darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualus klausimas, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Pasak VDI specialistų, verta priminti ir, atrodo, visiems, gerai žinomus dalykus apie atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

 VDI informacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Pirmadienis, 2020 Geg 25

 Daugeliui tėvų aktualu ligos išmokos už pradinukų ar vaikų su negalia priežiūrą pradėjus dirbti mokykloms. Pateikiame jums svarbiausią informaciją ir atkreipiame dėmesį, kad pasibaigus ugdymo procesui ligos išmokos nebebus mokamos, nes vasaros atostogų metu vaikams jau nereikės padėti mokytis.

Plačiau: https://bit.ly/36qTp9y

 

                     Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuotrauka.

LR Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas

Penktadienis, 2020 Geg 22

LR Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-4554(2)), kurioms pritarė visi socialiniai partneriai, esantys Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.

Darbo kodekse patikslintas atrankos į pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, reglamentavimas; darbo santykių nutraukimo reglamentavimas.

Priimtais pakeitimais kodekse taip pat reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijai, kuriuos jos turi atitikti kaip darbdavės.

Įstatymo projekto derinimo metu papildomai buvo gauti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) siūlymai ir prašymas kartu tikslinti kitas Darbo kodekso nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta geresnė onkologinėmis ligomis susirgusių asmenų teisinė apsauga. Į prašymą buvo atsižvelgta ir naujasis įstatymas uždraudė diskriminaciją dėl sveikatos būklės (ne tik dėl negalios). Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta galimybė dirbti ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos nuotoliniu būdu ir tada, kai to prašo darbuotojas, savo prašymą pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę; nustatytas kasmetinių atostogų suteikimo privalomumą asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę; reglamentuotas nemokamų atostogų suteikimas darbuotojui, pateikusiam sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę.

Darbo kodekso pataisos priimtos už vieningai balsavus 113 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Jos įsigalios rugpjūčio 1 d.

Dėl kitų Darbo kodekso nuostatų vyks tolesni svarstymai tarp socialinių partnerių dvišalėse darbo grupėse, Darbo santykių komisijoje prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, Trišalėje taryboje.

Lyginamasis priimto dokumento variantas.

LPSK informacija

 

Priminimas dėl neišnaudotų atostogų

Trečiadienis, 2020 Geg 20

          Neišnaudoję iki 2017 metų vidurvasario sukauptų daugiau nei 3 metų kasmetinių atostogų turėtų suskubti – jau liepos 1-ąją baigiasi galimybė jas išnaudoti, o su ja prarandami ir sukaupti atostoginiai.

Ne tik tai: jei žmogus nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Advokato, darbo teisės eksperto Tomo Bagdanskio teigimu, pati savaime ši teisė dar nereiškia, kad darbdavys turės ir galimybę darbuotoją išleisti atostogų. Tačiau norint išsaugoti tiek sukauptas atostogas, tiek atostoginius, kreiptis dėl atostogų vis tiek rekomenduojama – lieka galimybė susitarti, kad šiomis atostogomis būtų sudaryta galimybė pasinaudoti ir vėliau. Atostogų sąlygos Liepos 1 dieną baigia galioti pereinamojo laikotarpio norma, pagal kurią darbuotojai, kurie iki naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo (2017 metų liepos 1 dienos) turėjo daugiau nei 3 metus sukauptų kasmetinių atostogų, gali jomis pasinaudoti. „Žinoma, ši teisė susijusi ir su realiomis darbdavio sąlygomis – ar darbdavys galės suteikti atostogas, ar tai nepakenks darbo organizavimui. Tačiau jei tokios atostogos yra sukauptos, rekomenduojama yra jų prašyti. Jei darbdavys negali jų suteikti, reikia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių – tokiu atveju būtų galima tartis, kaip tos atostogos bus suteikiamos vėliau. Tai galėtų būti abiejų šalių susitarimas“, – lrytas.lt pasakojo T.Bagdanskis. Tai reiškia, kad net jeigu ši nuostata skelbia, jog iki liepos 1 dienos nepasinaudojęs sukauptomis atostogomis, darbuotojas praranda į jas teises, vis dėlto, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali jomis pasinaudoti (pavyzdžiui, dėl darbo sezoniškumo; jei darbdavys neturi kuo pakeisti darbuotojo; jei išleidus darbuotoją įmonė patirtų reikšmingų nuostolių ar kita) – ši teisė nėra prarandama. „Jei būtų tokia situacija, kad darbuotojas prašo išeiti atostogų, o darbdavys vis atsisako, tokiu atveju darbuotojas galėtų pretenduoti į šias atostogas ir vėliau. Nereikia suprasti taip, kad po liepos 1 atostogos už tuos trejus metus automatiškai išnyksta. Vis tiek lieka galimybė įrodyti, kad jei darbdavys jų nesuteikė, darbuotojas gali savo teisėmis pasinaudoti vėliau. Jei tikrai baiminamasi jas prarasti, reikia susitarti, kad darbdavys garantuoja atostogas už minėtą laikotarpį arba, atleidžiant, sumokės priklausančius atostoginius“, – paaiškino advokatas. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Ir atvirkščiai – jei darbuotojas 10 metų prieš naująjį DK įsigaliojimą (2017 metų liepą) nebuvo atostogavęs, tai dar nereiškia, kad jam už 10 metų priklauso atostogos – svarbu atsižvelgti ir į ankstesnius DK pakeitimus, ir priežastis, kodėl darbuotojas nebuvo išėjęs atostogų. „Yra teisminių bylų, kada teismas aiškinasi aplinkybes, ar darbdavys buvo sudaręs sąlygas atostogauti. Jei paaiškėja, kad sukaupta daugiau nei 3 metai atostogų išimtinai dėl darbuotojo nenoro eiti atostogauti, tai sąlygotų, kad darbuotojui šios atostogos nepriklauso. Dėl šios normos įgyvendinimo teismuose vyksta ginčų – svarbu atsižvelgti ir pačią faktinę situaciją, dėl ko darbuotojas nebuvo atostogauti“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Atostoginiai turėtų būti išmokami prieš atostogas, tačiau šalys gali susitarti dėl jų išmokėjimo kartu su darbo užmokesčiu. „Jei atostoginiai vėluoja – DK yra numatyta sankcija: kiek vėluojama išmokėti atostoginius, už tiek dienų darbuotojas gali gauti papildomų atostogų ir atostoginių. Šiuo atveju svarbu tai, kad darbuotojas, grįžęs po atostogų, už kurias nebuvo sumokėta, turėtų nedelsiant dėl to kreiptis“, – teigė advokatas. Atostoginiai apskaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių darbuotojo darbo užmokestį. „Jei atostogaujama birželį, atostoginiai skaičiuojami iš tų pajamų, kurios buvo gautos už gegužę, balandį ir kovą. Sudedamas trijų mėnesių darbo dienų skaičius ir išvedamas darbo dienos vidurkis. Atitinkamai, kiek dienų atostogaujama, pagal tai apskaičiuojami atostoginiai“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Jei įmonėje nėra iš anksto numatytos atostogų tvarkos – šalys iš anksto nėra susitarusios dėl atostogų laikotarpio, nėra išankstinio grafiko – nurodyti darbuotojui, kada išeiti atostogų, būtų neteisėta. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Anot advokato, atleidus darbuotoją, kompensacija dėl atostogų, sukauptų iki trejų metų, visais atvejais turėtų būti išmokėta. „Tačiau jei darbuotojas sukaupęs atostoginių už daugiau kaip trejus metus, gali kilti ginčų. Jei darbdavys teigia, kad darbuotojas pats nėjo atostogauti, nors sąlygos buvo sudarytos – vadinasi, jis turi teisinį argumentą nemokėti už daugiau nei trejus metus. Atitinkamai, jei darbdavys nesutinka išmokėti atostoginių už daugiau nei trejus metus, o darbuotojas teigia, kad darbdavys nesudarė sąlygų atostogauti, todėl darbdavys turi sumokėti už daugiau nei trejus metus atostogų, tokiu atveju, darbuotojas būtų teisus“, – kalbėjo advokatas. Atostogos buvus prastovose Pirmadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kas keičiasi darbuotojams, karantino metu buvusiems prastovose. „Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, – teigiama VDI pranešime spaudai. Darbuotojai taip pat susirūpinę ir atostoginių dydžiu – ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje jie nesumažės. „Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą“, – teigiama pranešime. VDI specialistai atkreipia dėmesį, jog jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju, atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo

Antradienis, 2020 Geg 19

 Siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui ir racionaliai suvaldyti tiriamųjų srautus savivaldybių mobiliuose punktuose, pirmiausia ir didžiausia apimtimi juose bus tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba tie, kuriems planuojamos planinės medicininės intervencijos paslaugos. Tuo tarpu prevencinius tyrimus mobiliuose punktuose rekomenduojama planuoti atsakingai, neužimant ėminių paėmimo laikų be realios būtinybės. Naujovės įsigalios nuo gegužės 20 d. 

Sprendimą Dėl ėminių laboratoriniams tyrimams COVID -19 ligai nustatyti paėmimo savivaldybių mobiliuose punktuose rasite čia:

Sprendimą Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo  pakeitimo rasite čia:

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

                                                                 ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2020 M. KOVO 4 D. ĮSAKYMO NR. V-281 „DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ DĖL COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO  PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

                                              2020 m. gegužės 13 d. Nr. V-1140

                                                                Vilnius

 P a k e i č i u  Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos  aprašo patvirtinimo“:

  1. Pakeičiu 13.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„13.1. parengti organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo planą (toliau – Planas), kuris priklausomai nuo epidemiologinės situacijos operatyviai atnaujinamas. Plane detaliai nurodoma:

13.1.1. įvadas, kuriame įvardijama sprendžiama problema;

13.1.2. Plano rengėjai;

13.1.3. įstaigų sąrašas, su kuriomis Planas derintas;

13.1.4. Plano patvirtinimo data;

13.1.5. elektroninė nuoroda į Planą;

13.1.6. sąrašai organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos:

13.1.6.1 COVID-19 sergantiems pacientams; taip pat turi būti nurodyta ASPĮ užpildymo kriterijai, seka, eiliškumas, pacientų srautų perskirstymo kriterijai, seka ir etapai, kaip perskirstomas ir (ar) pritraukiamas iš kitų organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ personalas;

13.1.6.2. pacientams, kuriems diagnozuotos kitos ligos: psichikos ligos, ūminis miokardo infarktas, ūminis galvos smegenų insultas, traumos, sveikatos būklės, kai būtina atlikti chirurgines intervencijas, operacijas, atlikti dializę; asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir kt.;

13.1.6.3. COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems diagnozuotos ir kitos ligos: psichikos ligos, ūminis miokardo infarktas, ūminis galvos smegenų insultas, traumos, sveikatos būklės, kai būtina atlikti chirurgines intervencijas, operacijas, atlikti dializę; asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir kt.;

13.1.7. ASPĮ turima infrastruktūra COVID-19 pacientams gydyti ir personalas jai aptarnauti pagal užpildytą Aprašo 1 priede nurodytą lentelę;

13.1.8. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistų ištekliai ir darbo organizavimo tvarka užtikrinant infekcijų kontrolės reikalavimų laikymąsi;

13.1.9. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistų papildomo pasirengimo teikti sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 pacientams poreikis užpildant Aprašo 2 priede nurodytą lentelę;

13.1.10. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ personalo aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis apimtys pagal saugumo lygius, nustatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“;

13.1.11. GMP integravimo tvarka ir konkretūs atvejai, kada GMP perveža pacientus iš vienos ASPĮ į kitą.“

  1. Papildau 131 punktu:

„131. Organizuojanti ASPĮ privalo Aprašo 13.1 papunktyje nurodytą organizuojančios ASPĮ vadovo patvirtintą Planą ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 22 d. atsiųsti Sveikatos apsaugos ministerijai.“

  1. Pakeičiu 14.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„14.3. Pacientai, sergantys lengva COVID-19 forma, gydomi ambulatoriškai. Pacientas, kurį dėl COVID-19 būtina stacionarizuoti, transportuojamas į artimiausią pagrindinę ASPĮ. Jeigu artimiausioje pagrindinėje ASPĮ nėra vietų pacientui stacionarizuoti arba jeigu pacientą iš pagrindinės ASPĮ reikia perkelti toliau gydyti į kitą ASPĮ, pacientas transportuojamas į tą ASPĮ, kurią nurodė organizuojanti ASPĮ. Tais atvejais, kai ASPĮ yra gydomas tik vienas COVID-19 sergantis pacientas, siekiant koncentruoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir racionaliai naudoti išteklius, pacientas gali būti perkeliamas toliau gydyti į kitą organizuojančios ASPĮ nurodytą jos veikimo teritorijoje esančią ASPĮ.“

  1. Papildau 1 priedu (pridedama).
  2. Papildau 2 priedu (pridedama).

 Sveikatos apsaugos ministras  Aurelijus Veryga

SAM niformacija

LSADPS informacija

Į viršų