Darbdaviai turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą (arba dalinę prastovą), kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas skelbiamas VDI interneto svetainėje.

Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą (arba dalinę prastovą), jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant vieną iš VDI interneto svetainėje patalpintų formų. VDI interneto svetainėje patalpinta pranešimo dėl darbuotojui paskelbtos prastovos forma, kuri pildoma pranešant apie paskelbtą prastovą konkrečiam darbuotojui ir pranešimo dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos forma.

Pranešime dėl darbuotojui paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas bei ekonominės veiklos sekcijos kodas ir pavadinimas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu, bendras darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, paskelbtos prastovos laikotarpis bei rūšis, darbuotojo, kuriam paskelbta prastova vardas ir pavardė, darbuotojo, kuriam paskelbta dalinė prastova, darbo grafikas, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

Pranešime dėl grupei darbuotojų paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas bei ekonominės veiklos sekcijos kodas ir pavadinimas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu, bendras darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, paskelbtos prastovos laikotarpis bei rūšis, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas bei pridedamas įsakymas ar kitas vietinis norminis teisės aktas dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) ir darbo grafikas, kai skelbiama dalinė prastova.

Pažymėtina, jog pakartotinai teikti informacijos nereikia, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas.

Apie paskelbta prastovą (arba dalinę prastovą) pranešimą VDI reikia pateikti užpildant viena iš minėtų formų. Viena pranešimo forma pildoma apie konkretų darbuotoją (pildoma nebūtinai, kai prastova skelbiama vienam darbuotojui, gali pateikti ir kelias užpildytas formas, apie kiekvieną darbuotoją atskirai), arba išvengiant administracinės naštos, paskelbus prastovą grupei darbuotojų, gali būti užpildyta antroji forma, kurioje nereikia įvardinti kiekvieno darbuotojo, tačiau turi būti pridedamas dokumentas (įsakymas), kuriame išvardinti darbuotojai bei dalinės prastovos atveju nurodytas jų darbo grafikas, pažymėtina, jog ši forma gali būti pateikiama tik prisijungus prie Google (Gmail) paskyros. Darbdaviai patys pasirenka pildyti pranešimo formą dėl darbuotojui paskelbtos prastovos ar pranešimo formą dėl grupei darbuotojų paskelbtos prastovos.

Jei bus reikalinga papildoma informacija, VDI susisieks formoje pateiktas kontaktais.
Labai svarbu, kad darbdavys turėtų visus reikalingus dokumentus dėl prastovos (arba dalinės prastovos) paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Forma dėl atskirų darbuotojų, kuriems paskelbta prastova - Pranešimas dėl paskelbtos prastovos
Forma dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos (formai pateikti būtina Google paskyra) - Pranešimas dėl paskelbtos prastovos

Nuo pirmadienio, sausio 25 d., įsigalioja algoritmas dėl galimai koronavirusu (COVID-19) persirgusių ir skiepytų asmenų izoliacijos tvarkos, jeigu šie asmenys turėjo didelės rizikos kontaktą. 

Iki šiol galiojo tvarka, kad asmeniui 90 dienų po diagnozės PGR ar antigeno testu (abiem atvejais reikalingas tepinėlis iš paciento nosiaryklės) arba po vakcinacijos pagal pilną vakcinacijos schemą izoliacija nebuvo taikoma, jei asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį su žmogumi, kuriam diagnozuota koronavirusinė infekcija. 

Pagal naujai patvirtintą algoritmą, sprendžiant dėl izoliavimo tvarkos po turėto didelės rizikos kontakto, bus vertinamas serologinio – antikūnų – tyrimo (pagal kraujo mėginį) rezultatas. Serologinio tyrimo atsakymas bus reikalingas tuo atveju, jei praėjo daugiau nei 90 dienų po persirgimo ar vakcinacijos, ir žmogus susidūrė su didelės rizikos kontaktu, taip pat visais kitais atvejais  po turėto didelės rizikos kontakto, pavyzdžiui, jei žmogui koronaviruso diagnozė laboratoriniais tyrimais patvirtinta nebuvo. 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad dar anksčiau buvo patvirtintas algoritmas, kuris ir toliau bus taikomas tam tikrų grupių asmenims, susidūrusiems su didelės rizikos kontaktu. Tarp minėtųjų grupių – gydymo, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys ir čia paslaugas gaunantys asmenys, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas gaunantys žmonės, socialinės globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai, laisvės atėmimo įstaigų darbuotojai ir čia esantieji. Taip pat šis algoritmas taikomas asmenims, kuriems yra imunosupresija, t. y. žmogaus organizmo imuniteto slopinimas. 

Juo vadovaujantis, asmeniui iš minėtų grupių turėjus didelės rizikos sąlytį, vertinama, ar žmogus turi antikūnų testą, kuris galiotų 60 dienų, o tada sprendžiama dėl izoliacijos. Jei testas teigiamas, t. y. testas rodo, žmogus jau turi imunitetą, kuris apsaugo nuo užsikrėtimo ir susirgimo – žmogus atleidžiamas nuo izoliacijos. Jeigu testas neigiamas, t. y. nerodo susiformavusio imuniteto, tenka izoliuotis. Jei testo nėra – reikia jį pasidaryti.

Svarbu paminėti, kad pagal naująją tvarką numatyta, kad jei sprendžiant dėl sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusio asmens izoliavimo, pateikiamas teigiamas serologinis antikūnų tyrimas atliktas 60 dienų laikotarpiu iki sausio 25 d., asmuo, norėdamas išvengti izoliacijos, turės kreiptis į tyrimą atlikusią laboratoriją ir paprašyti dokumento, įrodančio, kad tyrimas atitinka visus kriterijus. Kad testas atitiktų specialistų nustatytus kriterijus reikalinga tam, nes iki šiol vieni rinkoje esantys testai buvo tinkami spręsti dėl izoliacijos, kiti – ne. Laboratorija žinos, kokio gamintojo testus naudoja ir kokios to testo specifikacijos. Jeigu tokio dokumento asmuo neturės, tyrimą reikės atlikti pakartotinai. Pagal ekspertų rekomendacijas nuo sausio 25 d. įsigaliojus naujiems testų reikalavimams, jokių papildomų įrodinėjimų nereikės. 

Sprendimą dėl asmens izoliacijos po turėto didelio rizikos sąlyčio priima Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad serologinis antikūnų testas yra skirtas žmogaus imuninės sistemos atsakui į viruso infekciją aptikti. Jis labiausiai tinka nustatyti, ar žmogus jau yra persirgęs COVID-19 ir ar turi šiam virusui specifišką imunitetą po persirgimo ar vakcinacijos.

SAM Spaudos tarnyba
 

Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė  numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.

Nuo sausio 21 d. bus leidžiama susitikti dvejoms šeimoms arba dvejiems namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

„Karantino metu daug vienišų, neįgalių asmenų patiria didžiulį emocinį stresą, todėl šalyje gerėjant epidemiologinei situacijai, manome, kad labai svarbu žmonėms, kurie gyvena vieni arba rūpinasi neįgaliais šeimos nariais, suteikti galimybę bendrauti. Visgi taip pat labai  svarbu kiekvieno iš mūsų sąmoningumas ir prieš sudarant palaikymo burbulą su kitu namų ūkiu gebėti įsivertinti galimas rizikas. Abu namų ūkiai turėtų prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti neturėti jokių kitų kontaktų“, – sako Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė.

Siekiant sumažinti galimas užsikrėtimo koronoviruso (COVID-19) infekcija rizikas, tokiems artimus kontaktus turintiems šeimų ar namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis. 

Jeigu palaikymo burbulas sudaromas su žmogumi, kuris yra priskiriamas rizikos grupei, papildomai rekomenduojama dėvėti kaukes, išlaikyti 2 metrų atstumą, vėdinti patalpas bent vieną kartą per valandą.

Palaikymo burbulo nariams būtų leidžiama judėti iš vienos savivaldybės į kitą, jeigu jie yra skirtingose savivaldybėse.